Vėdinimas 7

Dar vienas teoretikas burna ausina. Kokios čia tau dujos aš tau bezdalu srautų neskaiciuoju. 4 taktu variklį galima visai lengvai sumodeliuoti naudojant atitinkamas programas, jeigu tamstai neužtenka kompetencijos tai lik prie bezdalu formuliu.

buvau isitikines, kad laimingi yra zmones, kurie galvoja kad viska zino. bet matau kad klydau.

Geoterminis pašildytuvas ir šilumos siurblys bus bendra viena sistema, t.y. bus varinėjamas tas pat glikolis. Ar tai nereiškia, kad dėl šilumos siurblio į oro pašildytuvą ateis per vėsus glikolis ir nebus pasiektas norimas rezultatas? Gal geoterminiam pašildytuvui reikia daryti atskirą gręžinį?

Beje, kokios temperatūros glikolis ateitų ir išeitų į šilumos siurblį, jei nebūtų geoterminio oro pašildytuvo ir jei jis būtų?
Papildyta:

Taip, mano gruntas pats prasčiausias - smėlis. Bet manau, kad gamintojas negalvoja apie prasčiausia gruntą ir ima bent jau molį, jei ne vandeningą gruntą. O tai reiškia, kad iš šimto metrų horizontalaus kolektoriaus gali reikėti apie 2 kW.

Man Artva skaičiavo, kad iš 1 metro galiu gauti apie 41 W. Jei geoterminiam oro pašildytuvui reikia 2 kW, tai reikės apie 49-50 metrų gręžinio. Jei visgi jo galia 1,5 kW, tai reikės apie 37-40 metrų gręžinio.

Kita vertus, jei geoterminio oro pašildytuvo galia tik 1 kW, tai jis bus naudingas tik iki kokių -10 laipsnių, nes vėliau pradės į rekupą pūsti minusinį orą. Įtariu, kad norint turėti rimtą geoterminį oro pašildytuvą, reikia tikėtis, kad jo gali turėtų būti apie 2 kW ir jis dirbs bent iki -20, t.y. kai lauke -20 jis į rekupą paduos maždaug 0 laipsnių orą. Priešingu atveju iš jo mažai naudos.
Papildyta:

Greičiausiai, kad maks. 1 kW. Jei vadovautis latvių logika, tai jų galia - 2,7 kW, kai naudojamas 300 metrų ilgio horizontalus kolektorius.

Pagal latvius, su 2,75 kW įrenginiu orą nuo -22 gali sušildyti iki +1,36. Tai ką Systemair aparatas sugebės padaryti su 100 metrų horizontaliu kolektoriumi? Galbūt Systemairas teisingai rašo, kad nuo -10 pakels iki +2,5. Išeitų, kad Systemairo pašildytyvo riba yra koks -15 laipsnių, jei ne -12. Nuo -15 jis jau padavinės į rekupą neigiamos temperatūros orą. Ar jam galima montuoti galingesnį lauko kolektorių?

Įdomi jūsų minčių seka.... vienoj vietoj Jus rašote, kad norite tylesnės sistemos, ir kuo mažesniu rekuperatoriaus variklio energijos sąnaudų, bet vis tiek esat "užkibęs" ant plastikinių ortakių reklamos
Dėl kokių priežasčių norite jį dėti? Matyt dėl žemo patalpų aukščio, nes kito logiško sprendimo pasirinkt šį nelygų plastiką aš nematau...
Ar teko pasidomėti, koks gi pasipriešinimas yra 10m ilgio cinkuotos skardos ortakyje?
d100mm skersmens ortakyje, transportuojant orą 2,0 m/s greičiu turėsite tik 6,8 Pa. Tai, kaip minimum dvigubai mažesnis pasipriešinimas nei plastikiniuose ortakiuose...

Jeigu srautas 120 m3, oras -20C pašildomas iki 0C, tai GŽŠ galingumas:
120x1,2x1000x20/3600= 800W
Pvz Koridos gręžskylė su tokiu papildomu poreikiu susitvarkytų be problemų, nes pas jį glikolio temperatūra nekrenta žemiau +4...5C. Jis turi labai palankią situaciją instaliuoti GŽŠ.
Kaip bus pas jus nežino niekas, nes neaišku kokio galingumo (šiluminio laidumo) bus gręžskylė. Taip pat nieks nežino kaip gręžskylės temperatūra nusės per pirmus 3 metus ir kokia bus pusiausvyros temperatūra. Kuo daugiau šilumos bus vartojama ir kuo mažiau vandeningų sluoksnių tuo labiau nusėda temperatūrą per pirmus tris metus. Panašu, kad pas to nereikėtų tikėtis, nes šildymo sezono vidurkis iš gręžskylės paimamos šilumos bus apie 1,5kW, kas yra juokai palyginus su kitais namais.
Tai atsakymas būtų toks - jeigu gruntas bus kaip Kaune, tai tų 117m užteks ir Jums GŽŠ + ŠS pajungti ant vieno gręžinio, tik reikėtų neimti didesnio nei 4kW ŠS (dar geriau inverteris), kad per daug nenumušinėtų glikolio temperatūros momentiškai.

Aukštis - vienas iš argumentų, bet jis tikrai ne pagrindimis. Dar projektinėje stadijoje įvertinta, kad gali būti skardiniai ortakiai ir jiems palikta 25 cm po GKP. Čia nematau problemos.

Plastikas tikrai bus sandaresnis, nes skardinius veržia su skardvarščiais, o jie gali palikti skylutes ir sukelti papildomą pasipriešinimą orui, todėl ir didesnį garsą.

Su plastikiniais nesklinda oras iš vieno kambario į kitą, nes ortakis eina nuo paskirtymo dėžės tiesiai iki difuzoriaus. Skarda padaryta magistralės principu.

Kiek žmonių realiai yra bandę, gyvenę, buvę patalpuose su skardiniais ir lanksčiais ortakiais tiek visi patvirtina, kad plastikiniuose daug tyliau.

Oro pasipriešinimą skaičiuokite ne d100 mm skardos ortakyje, o paskutiniame, kuris greičiausiai irgi bus d75mm.

Be to kodėl pasaulinio lygio gamintojai gamina plastikinius, o ne skardinius ortakius. Ir šiaip Amalvai laikas pasekti Lindab pavyzdžiu ir daryti susimaunančius, o ne skardvarščiais suveržiamus ortakius. Nebent Lindab yra patentavusi šį dalyką.

Skardiniai ortakiai yra lygiai tas pats kas: rotacinis ar plokštelinis geriau?

Ačiū už paprotinimą. Baisiausia tai, kad niekas nenori apsiimti montuoti ir vis prašo brėžinių, paaiškinimų. Nelabai visi supranta, kas tai per dalykas.

1. O jei oro kiekis 220 m3, koks yra mano projektinis kiekis? Tai tada išeitų 1,6 kW? Įdomu ar tas Systemair pašildytuvas tiek spaudžia. Kitas dalykas kaip jis jungiamas: nuosekliai nuo ŠS kolektoriaus ar jam reikia atskiro gręžinio? Juk Systemair pašildytuvas turi ir cirkuliacinį ir kitus dalykas. Kiek suprantu, tai atskira uždara sistema, kuriai reikia tik lauko kolektoriaus ir viskas.

2. Tikėtina, kad mano vietovėje iki 120 m gylio bus tik vienas vandeningas sluoksnis. Gal visgi šildymui sezonui ims ne 1,5 kW, o 2,3 kW? Ar aš čia kažko nesuprantu?

3. Šiuo atveju turiu nužiūrėjęs du variantus: Nibe 5 kW, kurio galia pagal gamintoją 4,6 kW ir Alpha Innotec WZS 61 HK, kurio galia - 6 kW. Vokiškas (Alpha) turi didesnį COP ir dar 1200 Lt man pigiau atsieitų (sandėlių išpardavimas pirkti reikia šią savaitę), bet jo galia realiai didesnė. Kuris iš šių siurblių man labiau tiktų: 4,6 kW ar 6 kW? Beje, reikia iš tų 4,6 gamintojo deklaruotų kW išmesti 1 kW elektros ar ne? Pagal kurį parametrą parenkamas gręžinys: 4,6 kW ar 4,6-1 kW, t.y. 3,6 kW?

Aš tik už rotacinį: jokių problemų dėl užšalimo, kondensato, grąžina drėgmę, nereikia jokių žemės šilumokaičių ir bypass'o, tenas stovi už rekupo ir leidžia pašildyti paduodamą orą iki norimos temperatūros, ir jei neklystu, rotacinio NVK yra pastovus, o plokštelinio NVK priklauso nuo lauko temperatūros.

puiku, reiškiasi ortakius galite vedžioti nesuspaustus.

sutinku, kad pragręžus ortakį su skardvarščiu gali likti nesandarumas, todėl ir rekomenduojama papildomai tas vietas izoliuoti aliuminio juosta. Jei oro greitis ortakyje suprojektuotas "protingas", tai skardvarštis tikrai nekels triukšmo. Dėl skardvarščio pasipriešinimo, teoriškai, gal jis kažkoks ir bus, bet manau, nelabai pamatuojamas. Beje, jei norima skardinius ortakius montuoti be skardvarščių, tai galima labai lengvai daryti t.y. ortakio ir fasonines dalies sujungimą papildomai izoliuoti aliuminio juosta ir praktiškai ortakio neišlupsi iš fasoninės dalies.

O kas trukdo cinkuotos skardos ortakį taip pat išsivedžioti nuo kolektorinės dėžutės?


Nėra tokio d75mm cinkuotos skardos ortakio. Pasipriešinimas skaičiuojamas pagal oro greitį ortakyje ir paviršiaus šiurkštumą (nelygumą).


Kodėl pasaulinio lygio gamintojai siūlo (bet dar nereiškia, kad gamina) plastikinius ortakius? Manau, todėl, kad siekiama kažkokio išskirtinumo, mažesnis sandėlio asortimentas, nes tereikia turėti vieno skersmens ortakio žarnas. Nesidomėjau, bet manau, kad šie plastikiniai ortakiai gaminami iš perdirbto plastiko, tai manau, pirkdami šiuos ortakius padedam kovoti su atliekų mažinimu.
Kaip ir anksčiau komentavau, kad galime labai paprastai apseiti su standartiniais ortakiais be skardvarščiu. "Lindab" ortakių sujungimo technologija gelbėja tik tiesiems ortakiams, o jei reikia atpjauti ortakio gabaliuką, tai ir nebelieka jų "greitojo" jungimo jungties.

Manai iš tolimo užjūrio atvežta skarda kainos atžvilgiu pakonkuruotų su Amalvos vietoje sukama? Kaina konkuruoti nesugeba, tai konkuruoja kitais išskirtinumais. O vietoj skardvaržčių padorioje instaliacijoje kniedes galima naudoti. O sujungimus apsukus lipnia aliuminio juosta, sandarumą jau laikyčiau pertekliniu.

1. Papildomas darbas, kurio plastikui nereikia.

2. Kaina. O ir reguliavimo galimybės ir šiaip nepraktiška.

3. O koks mažiausias įmanomas skersmuo galutiniame taške?

4. Tikrai ne dėl išskirtinumo ar sandėliu užimtumo. Juo labiau, kad su plastiku brangiau. Todėl kad plastikas yra geriau.

5. Kai kurie gal ir gamina. Bet mūsų aplinkoje pilna perdirbto plastiko. Jokios bėdos čia nematau.

Aš jau apsisprendęs, kad 100 proc. dėsiu plastikinius ortakius. Neįtikinote mane su rotaciniais, neįtikinsite ir su skarda.
Papildyta:

1. Juokingas teiginys, nes vokietis, olandas ar lenkas tikrai negalvoja apie Lietuvoje įsikūrusią Amalva. Gamina plastikinius ortakius, nes jie iš esmės yra geresni.

2. O kam tas papildomas vargas. Su plastiku viskas išsprendžia labai paprastai.

O kas cia blogo kad biski oro paklius pas pati i negyvenama silta mansarda? Ja gi visvien reiks kazkaip ventiliuot. Beje tikiuos pas pati vaikai jau suauge, antraip gali but kad duru isvis niekad neuzdarysi nes bijos miegot uzdarom durim..