Vėdinimas 7

#361
QUOTE(vaikis_ @ 2015 04 26, 21:53)
Kai sportinem mašinom ruosi variklio galvutės galėsim padiskutuoti apie aerodinamikas ir kitus fizikinius reiškinius. Tuose vamzdziuose grubletumas turi būti visai kitoks norint sumažinti oro turbulencija.

Kad nepilstyt iš tuščio į kiaurą, kai pamatysiu kažką panašaus vamzdyje į tokį "neliguma", tada patikesiu jog ten oras gali šiek tiek greičiau judeti ir nėra turbulencijos.
user posted image
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vaikis_: 26 balandžio 2015 - 22:59
#362
QUOTE(cibulis @ 2015 04 26, 17:16)
Koks variantas geresnis:

1. Plokštelinis entalpinis rekuperatorius, kurio NVK apie 84 proc.
ar
2. Plokštelinis paprastas rekuperatorius, bet su geoterminiu oro pašildytuvu. Sistemos NVK apie 90 proc.

Abiejų sistemų kainos vienodos.


Aš rinkčiausi Nr.2 nes:
- nereikės priešužšaliminės apsaugos ar kitaip tariant lauko oro pašildytuvo/pašildymo
- paprastas šilumokaitis dirbdamas teigiamoje temperatūroje tarnaus ilgiau nei celiuliozinis gaudamas neigiamos temperatūros. Tai brangiausia rekuperatoriaus dalis.
- didesnis bendras NVK
- galimybė vėsintis vasarą
Už geoterminio pašildytuvo (GŽŠ) pastačius kanalinį oro drėkintuvą galima dar labiau pakelti sistemos NVK ir turėti ne dalį grąžinamos drėgmės, o pilnai reguliuojamą drėgmės lygį patalpose, kuris būtų nustamomas per įrenginio meniu. Nori 40% - bus, nori 60% - bus.

Nr.1 pliusai būtų mažesnė kaina, paprastesnė sistema ir paprastesnis įrengimas.
Atsakyti
#363
Matęs sportinės mašinos variklio galvutę, jau pasijautėt visažiniu aerodinamikos specialistu ? smile.gif
Kaip ir su antenomis, taip ir su aerodinamika - tai yra empirinis mokslas. Nėra ir galbūt niekada nebus galimybės apskaičiuoti "galutinę geriausią formą". Jei kažkokia forma neefektyvi vienais atvejais visiškai nereiškia kad ji neefektyvi kitais.
QUOTE(vaikis_ @ 2015 04 26, 22:53)
Kai sportinem mašinom ruosi variklio galvutės galėsim padiskutuoti apie aerodinamikas ir kitus fizikinius reiškinius. Tuose vamzdziuose grubletumas turi būti visai kitoks norint sumažinti oro turbulencija. <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
#364
QUOTE(Milao @ 2015 04 27, 09:45)
Matęs sportinės mašinos variklio galvutę, jau pasijautėt visažiniu aerodinamikos specialistu ? smile.gif
Kaip ir su antenomis, taip ir su aerodinamika - tai yra empirinis mokslas. Nėra ir galbūt niekada nebus galimybės apskaičiuoti "galutinę geriausią formą". Jei kažkokia forma neefektyvi vienais atvejais visiškai nereiškia kad ji neefektyvi kitais.

Nematęs, o skaiciaves ir bandęs išgauti geriausią forma. Taip kad tamsta savo antenas pasilik sau. Matęs as tokiu teoretikų ir mokslinciu kurie daug kalba, o nieko nesugeba.
Atsakyti
#365
QUOTE(vaikis_ @ 2015 04 27, 10:09)
Nematęs, o skaiciaves ir bandęs išgauti geriausią forma. Taip kad tamsta savo antenas pasilik sau. Matęs as tokiu teoretikų ir mokslinciu kurie daug kalba, o nieko nesugeba.

tame ir bajeris, kad bandes, bet tai dar nereiskia kad geriausia ir isgavai. Nera pasaulyje tokiu genialiu protu kad tiksliai sumodeliuotu duju srautu judejima, jei butu tokia matematika, nereiketu tokiu brangiu aerodinaminiu vamzdziu naudot. o tu tik pyst ir suskaiciavai. nezinoma geniju forume turime. turetum destyt stanforde.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 27 balandžio 2015 - 11:16
#366
QUOTE(BangaS @ 2015 04 27, 09:41)
1. - paprastas šilumokaitis dirbdamas teigiamoje temperatūroje tarnaus ilgiau nei celiuliozinis gaudamas neigiamos temperatūros. Tai brangiausia rekuperatoriaus dalis.

2. - galimybė vėsintis vasarą

1. Labai geras argumentas. Net nepagalvojau, nes entalpinį šilumokaitį karts nuo karto tikrai reikės keisti. Jis tikrai greičiau susidėvės.

2. Įdomu, kiek realu atsivėsinti su geoterminiu šildytuvu? Jei tarkime namo vidaus kubatūra 400 kubų, o gainiojame kokius 220 kubus oro, tai ar realu atvėsinti patalpą. Gamintojas sako, kad varinėdamas 250 kubų lauko +30 orą atvėsina iki +20. Tik ar 50 proc. oro kaita atvėsintų namą? Greičiausiai vis tiek reikia imti šilumos siurblį su pasyvia vėsinimo funkcija. Kiek nepaveš rekuperatorius, likusį darbą padarys šilumos siurblys.

Beje, kaip teisingai įvertinti šito geoterminio pašildytuvo gręžinio metražą. Vokiečiai montavimo instrukcijoje rašo, kad jam reikia 100 metrų horizontalaus kolektoriaus, kuris užkastas maždaug 1,5 m gylyje. Kiek tokiu atveju reikia gręžinio metrų?

Štai kokius skaičiavimus pagal mano geologinę sudėtį man pateikė Artva. Šituo 93 m gylio gręžiniu maitinčiau štai šitą siurblį (4,65 kW). Jei gręžinio gylys būtų apie 120 metrų ar likusių 27 metrų pakaktų ir geoterminiam oro pašildytuvui?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 27 balandžio 2015 - 12:07
#367
QUOTE(cibulis @ 2015 04 27, 12:02)
2.


Norint kažką konkrečiau pasakyti reikia pasimatuoti gręžinio parametrus ar bent jau žinoti kiek metrų vandeningo sluoksnio pragręžta. Čia nėra taip paprasta paskaičiuoti. Manau, kad niekas Jums to nepaskaičiuotų tiksliai.
Atsakyti
#368
QUOTE(BangaS @ 2015 04 27, 12:56)
Norint kažką konkrečiau pasakyti reikia pasimatuoti gręžinio parametrus ar bent jau žinoti kiek metrų vandeningo sluoksnio pragręžta. Čia nėra taip paprasta paskaičiuoti. Manau, kad niekas Jums to nepaskaičiuotų tiksliai.

Bet jei gamintojai šitam pašildytuvui rekomenduoja daryti 100 metrų horizontalų kolektorių, tai analogija gręžiniui irgi turi būti. Užklausiau gamintojų, koks realiai jų įrenginio galingumas. Niekur neskelbia.

Juk grubiai taip sakoma: iš 1 metro gręžinio galima gauti apie 50 W energijos? Kiek tokiu atveju galima gauti iš 100 metrų ilgio horizontalaus kolektoriaus?

Patys pardavėjai nelabai supranta, ką parduoda. Sako, kad jo galia nuo 8 iki 40 W. Sakau, čia tiek cirkuliacinis elektros prisuka varinėdamas glikolį, bet jei gamintojas rekomenduoja 100 metrų horizontalų kolektorių, tai jo gali tikrai kilovatinė. Štai čia yra šiek tiek informacijos, kad su 8W galima gauti 1,5 kW energijos (24 psl.). O 13 psl. kalba, kad maksimalus horizontalaus kolektoriaus ilgis - 100 metrų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 27 balandžio 2015 - 13:21
#369
Sveiki,
Statome namą kuris taikosi i A klases energetinio efektyvumo klasę (vėdinama ~400 m3 (150 x 2,7)). Buvome kaip ir apsistoję prie Kompakt REGO 400 (sprendžiant pagal Rego 450 - turėtų būti ~78% naudingumas).
Restos parodoje pakalbinau Zehnder rekuperatorių atstovus ir susidomejau Zehnder ComfoD 350 V (naudingumas 84%). Rekuperatorius stovės katilinėje, kuri nėra šildoma (kažkiek prišils nuo pačių vamzdynų). Suprantu kad Kompakt Rego atveju gaunamas žemesnis naudingumas, ko pasekoje turėsime vėsesnį orą padavime ir tą trukumą turės kompensuoti el tenas arba šilumos siurblys (šilumos siurblys turėtų tai kompensuoti ekonomiškiau).
Gal kas galėtumėte palyginti šiuos rekuperatorius iš eksplotacinės pusės: tarnavimo laikas, priežiūra, tinkamumas stovėti nešildomose patalpose ir t.t.?
Ar teisinga skaičiuoti kad sezoninis kwh kiekis naudojamas plokštelinio rekuperatoriaus priešužšaliminei apsauga galėtų būti panašus į kwh kiekį naudojama temperatūrai pakelti iki komfortines (rotacinio atveju)?
P.S. kainos šių dviejų variantų labai panašios.
Dekui 4u.gif
Atsakyti
#370
QUOTE(Evil_e @ 2015 04 27, 14:31)
Restos parodoje pakalbinau Zehnder rekuperatorių atstovus ir susidomejau Zehnder ComfoD 350 V (naudingumas 84%).

Aš tai galvoju apie šį Zehnderio modelį. Jis debiutuos šių metų rudenį. Iki 5 proc. daugiau atgaus šilumos, 10 proc. mažiau elektros sąnaudų, geriau filtruos orą, naujoviškesnis valdymas ir superinis dizainas (čia kiek mano vokiečių kalbos žinios ir google vertėjas leido suprasti). Ypač dizainas veža. Dar nemačiau gražesnio rekūpo. Bet kol kas čia tik pamąstymai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 27 balandžio 2015 - 14:41
#371
QUOTE(cibulis @ 2015 04 27, 13:14)
Bet jei gamintojai šitam pašildytuvui rekomenduoja daryti 100 metrų horizontalų kolektorių, tai analogija gręžiniui irgi turi būti. Užklausiau gamintojų, koks realiai jų įrenginio galingumas. Niekur neskelbia.

Bus ne daugiau kaip 1-1,5kW, bet tam pasiekti reikalinga teigiama gliukolio temperatūrą, todėl gręžinio galios skaičiuotojams reikėtų užduoti klausimą ar gliukolio temperatūrą išliks teigiama kai iš gręžskylės bus paimama jų apskaičiuotas šiluminė galia. Jeigu glikolis bus -3C tai GŽŠ nepašildys oro daugiau kaip iki -6...-5C.
Atsakyti
#372
QUOTE(cibulis @ 2015 04 27, 13:14)
Bet jei gamintojai šitam pašildytuvui rekomenduoja daryti 100 metrų horizontalų kolektorių, tai analogija gręžiniui irgi turi būti. Užklausiau gamintojų, koks realiai jų įrenginio galingumas. Niekur neskelbia.

Juk grubiai taip sakoma: iš 1 metro gręžinio galima gauti apie 50 W energijos? Kiek tokiu atveju galima gauti iš 100 metrų ilgio horizontalaus kolektoriaus?

Patys pardavėjai nelabai supranta, ką parduoda. Sako, kad jo galia nuo 8 iki 40 W. Sakau, čia tiek cirkuliacinis elektros prisuka varinėdamas glikolį, bet jei gamintojas rekomenduoja 100 metrų horizontalų kolektorių, tai jo gali tikrai kilovatinė. Štai čia yra šiek tiek informacijos, kad su 8W galima gauti 1,5 kW energijos (24 psl.). O 13 psl. kalba, kad maksimalus horizontalaus kolektoriaus ilgis - 100 metrų.

kiek pamenu pas tave smelis, tai remiantis situo straipsniu is horizontalaus tikekis minimaliai - 10-15w /m
Atsakyti