Vėdinimas 7

Iš principo jo, pagrindinė problema tuomet tinkamo šepečio paieška .

Dar pagalvojau, kad pasidaryti šepetį bus gal net paprasčiau nei pritvirtinti pirktinį. Tiesiog imi kuokštą reikiamo ilgio balto špagato (to, kur šienui/šiaudams presuoti naudojamas) galiukų, vielos galą (kitą, ne tą kur į drelę statosi) perlenki, įdedi dalį špagato, užsuki perlenktą vielą. Dar dalį špagato, dar užsuki... Prisimenu kažkada turėjom tokiu būdu pagaminta įrankį indams plauti.

Oro srautas nėra didelis. Jei būtų didelis, sistema būtų triukšminga ir nepavyktu tokios parduoti. Projektuotojai, paskaičiuoja teisingus oro greičius, tokius prie kurių neviršijamas pageidaujamas triukšmo lygis. Bet dabar mes gal nesigilinkime į tuos greičius, o bendrai sutarkime, kad dulkės kaupiasi ir skardiniuose ir plastikiniuose ortakiuose ir juos reikia valyti.



Tai vat, kad naudojant "kolektorinę" plastikinių lanksčių ortakių sistemą išvengiama triukšmo sklidimo tikimybės dėl blogo montažo. Pats montažas paprastesnis. Mažiau sujungimų.



Vienas iš valymo įrangos pavyzdžių:
https://www.youtube....h?v=BRBNl11nZZA

Nesakau, kad sistemos su skardiniais ortakiais neišvalysi. Tik valymas sudėtingesnis. Reikalinga speciali įranga arba reikia pačiam žaisti ir kurti "samadielkiną". Pasikvietus valymo specialistą jį reikės dar ir tikrinti ar gerai atliko darbą. Valymas kas 10metų tinka ne visiems atvejams. Kas gyvena, mažai dulkėtoje aplinkoje (aplink asfaltuoti keliai ir pan.), tie valys rečiau. Kas gyvena šalia žvyrkelio tie valys dažniau. Manau bendrai paėmus valymo intervalas bus 5-10m. Darant kokybišką sistemą su lankščiais ortakiais oro tiekimo ir šalinimo kolektoriai turi būti sumontuoti šalia rekupo arba "paslėpti" už revizinių dureliu kur nors rūbinėje ar pan.
Lankščių ortakių valymo procesą aš įsivaizduoju sekančiai. Su dulkių siurbliu prapučiamas siūlas nuo difuzoriaus iki kolektoriaus. Pririšus prie siūlo pratraukiama virvutė. Prie virvutės pritvirtinta drėgna kempinėlė. Paprastas valymo būdas, nereikalaujantis daug pastangų.

Čia kur buvau minėjęs yra ir didesnių diametrų plasikiniai lankstūs ortakiai:
http://www.mat-plast...ts-klimaflex-sb

Man neatrodo paprasta tokia galybe gofrikiu. Kiek ju apskritai reikia aprupint pvz 22m2 miegamaji?

Is pradziu naudojau viena gofra Eina apie 20 kubu i 16 kvadratu meigamaji. Tai jauciasi kad ryte buna pritroskes oras. idejau antra ir padavimas patapo apie 40 kubu. Esu patenkintas issivedina gerai

O jai didesnis tai visi 3. O jai nenori svilpimo po durim ir darai istraukimus kambari tai vien vienam kambariui ziurek kiek komunikaciju. Ir kaip juos suklot kad vienas kito nekirstu (akcentuojama kad uzima mazai aukscio). Tam paskirstymo mazgui matomai reikia pu puse sandelio kiekvienam aukste arba sildomos mansardos.

Su vyru šiuo metu įsirenginėjame namą ir taip pat susidūrėme su vėdinimo klausimais. Visas problemas padėjo išspręsti "GEDARTOS INŽINERIJA". Kaip tik iš jų pirkome kondicionierių ir likom labai patenkinti - jie viską greitai ir kokybiškai sumontavo, davė patarimų ir maloniai atsakė į visus dominančius klausimus. Kainos taip pat labai optimalios, prieinamos ir visai nesigailime investavę į savo šeimos gerovę, patogumą ir, galų gale, sveikatą.

Baikit tokias banalias reklamas. Žmonės, atkreipkit dėmesį, į kokią firmą nereikia kreiptis, nes klientų net čia ieško.

Joooo,reklama is tolo trenkia. Tik pradedi skaityti jau zinai kad bus parasyta.

Nors priverstinę vėdinimo sistemą žadėjau įsirengti gerokai anksčiau, to iškart nepadariau ir beveik metus name pragyvenau jį vėdindamas natūraliai. Kadangi namas pakankamai šiltas ir sandarus, labai jautėsi šiluminės energijos praradimas namą vėdinant, todėl vėdinama buvo per mažai ir ant namo langų šaltesniu laikotarpiu pastoviai laikėsi kondensatas. Tuo metu, kol nevėdindavai, temperatūra name beveik visai nesikeisdavo, ir kokiu laipsniu-dviem nukrisdavo per ~10min vėdinimo laikotarpį (vėdinama būdavo atidarant langus ir duris pirmame ir antrame aukšte ir oro kaita buvo labai intensyvi, nes šaltas oras patekęs į namą iškart greitai šilo ir kilo aukštyn, bei namą paliko per atvirus antro aukšto langus, o jo trūkumas būdavo greitai papildomas per atviras pirmo aukšto duris). Taip, kad akivaizdžiai jautėsi jog didesnė šildymo galingumo dalis eina kompensuoti vėdinimo metu patirtus šilumos nuostolius, o ne nuostolius per namo atitvaras ir langus. Toks stiprus šilumos praradimas vėdinant "darė spaudimą" vėdinti tik dėl oro gaivumo, o ne dėl drėgmės pašalinimo. Drėgmę pastoviai surinkinėjo drėgmės surinkėjas, surinkdamas apie 6l per dieną (nakčiai būdavo išjungiamas), bet jos vis tiek buvo per daug.

Reikalai kardinaliai pasikeitė įsirengus rekuperacinę vėdinimo sistemą. Su ja, ne tik oras patapo juntamai gaivesnis, bet ir neliko drėgmės ant langų. Drėgmės surinkėjas buvo išjungtas ir padėtas sandėliuoti. Taigi, jei nenorėsite šildyti pagrinde tik keičiamą orą, (kas yra pakankamai brangu namą šildant elektros pagalba), turėsite įsirengti rekuperacinę vėdinimo sistemą.

Vis tik, turiu pripažinti, kad namo vėsimas yra juntamai intensyvesnis su veikiančiu rekuperatorium (jei nejungiami tiekiamo į patalpas oro pašildymo tenai), nei kai ventiliacijos iš vis nėra. Tikrai labai stipriai jaučiasi, tad vis tik aukštas šilumos gražinimo procentas rekuperatoriuje yra labai svarbus. Jei namą planuojate šildyti elektros pagalba, tikrai rekomenduočiau atkreipti dėmesį į plokštelinio rekuperatoriaus ir žemės šilumokaičio tandemą. Organizuojant vėdinimą pagal PN rekomendacijas, kai oras paduodamas tik gyvenamosiose zonose, o ištraukiamas tik nešvariose, gaivaus oro pojūčiui užtenka minimalių oro srautų, kurių vos vos pakanka susikaupusiam drėgmės perviršiui pašalinti, tad apie drėgmės atgavimą manau net neverta kalbėti.

Taip pat turiu pripažinti, jog mano šie pastebėjimai iš praktikos yra, kai dar ne visa drėgmė pasišalino iš namo konstrukcijų, tad gali būti, kad su drėgmės perviršiu name nėra tokia tragiška situacija, nors pasižiūrėjus į internete randamas lenteles su drėgmės išskyrimu name, tai realiai gaunasi labai dideli skaičiai. Užtenka dviem žmonėms išsimaudyti duše po ~10 min ir ~litras drėgmės jau išsiskyręs, du žmonės per ~12 val irgi išskiria apie 2,5l vien tik kvėpuojant ir su prakaitu, o kur dar maisto gaminimas ir kiti drėgmės šaltiniai.

Pas mane plokstelinis. Nebeliko salciu lauke nebeliko ir kondensato. lauke esant pliusui ir plokstelinio rekupo kondensatas nebesikaupia visa dregme salinama is namu. Lauke pakilusi dregme itakoja ir name esancia. Ziema svyravo apie 40 dabar jau pakilusi apie 50 proc, nuolat veikiant rekuperatoriui debitu iki 100 kubu. namui

Man keista girdet kaip tu vis su ta dregme kovoji. Kiek % jos pas tave? Pas mane tai viskas seniausiai isdziuve, vienu momentu buvau net susirupines kai 30% buvo, bet va gyvenant laikos kazkur ~45%.

Per savo pietinius langus gaunu tiek karscio kad siandien prie 24c nezinojau kur detis, rekupas dirba 50% (250m3) bet gaivos jokios nera.