Įkraunama...
Įkraunama...

A klasės energinio naudingumo namai

patarkit protingi vyrai del sienu:


murijamos sienos ir aeroc ecoterm plus 300 blokeliu, tada demamas 200 apsiltinimo sluosknis, 3cm oro tarpas ir klinkerio plyta

labiau linkstam link EPS 70N nei prie vatos, bet iskart kyla kruva klausimu:

1. kaip murijant blokus ir paliekant vielas paskui "uzmaut" neopora?
2. ar butina sudejus neopora ji armuot? mano galva - kam tos papildomos islaidos, juk jis ir taip bus uz plytu muro;
3. kuom uzklijuot neoporo sujungimus (tarpelius)?

aisku jum gal tai labai paprasta atrodo, bet mums tai doh.gif galvos skausmas

siltinant vata tai kaip ir neiskyla tokiu klausimu, ale gaunasi labai sluoksniuotas tas pyragas, o ir labiau prapuciamas musu galva.

Dar vis svarstomas variantas uzpust tarpa eko vata ar medzio vata, bet plytu gamintojas mus durnija, nors skambinaus putejams, sake paskutinius 5 m tik taip ir pucia naujai statomuose, klinkeriu apmurijamuose namuose.
Atsakyti
QUOTE(vaikis_ @ 2015 03 26, 22:25)
kaip toks mazgas, tarp dvitieju siju bus dedama vata + PIR. Gal reiketu uz murloto issikisusios dalies apacia taip pat OSB apkalti ? Stogo nuolydis 8 laipsniai. Murlotas is vidaus "apsisiltins" neoporu bei bus uzarmuotas.

http://www.part.lt/i...25ba1ca9788.JPG


Horizontalaus lietvamzdžio netvirtinčiau į eps. Važiuos ledas ir nulauš. Trūskta angos po antikondensacine orui patekti į vėdinamą tarpą. Kaip jis pasišalins kraige? Bus anga? Neoporą prie lietvamzdžio daryčiau 30 mm, jis grynai tik dėl tinko ten. Kai nerodomas vatos sluoksnis nesimato kai kurių trūkumų. Kodėl ne dvitėjinės sijos? Ką darysite su antikondensacinės kraštu? Geriau pabraižykite pilną sumuštinį su vidaus apdaila, bus aiškiau.

Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2015 03 27, 13:27)
Horizontalaus lietvamzdžio netvirtinčiau į eps. Važiuos ledas ir nulauš. Trūskta angos po antikondensacine orui patekti į vėdinamą tarpą. Kaip jis pasišalins kraige? Bus anga? Neoporą prie lietvamzdžio daryčiau 30 mm, jis grynai tik dėl tinko ten. Kai nerodomas vatos sluoksnis nesimato kai kurių trūkumų. Kodėl ne dvitėjinės sijos?  Ką darysite su antikondensacinės kraštu?  Geriau pabraižykite pilną sumuštinį su vidaus apdaila, bus aiškiau.

dvitejines sijos, pamirsau parasyti smile.gif Kraige butu anga, taip pat angos butu ir sonuose. Vata liestusi prie OSB kuri dvitejiniu siju gale. Tarp dvitieju siju vata, kuri bus is vidaus "uzdaryta" PIR plokstemis padengtomis aliuminiu. Murlotas is vidaus uzdengtas neps'u kuris butu "uzarmuotas" bei sankirta su PIR plokste apklijuota SIGA juosta. O tai antikondensatines krasto taip negalima i lataka nuvedineti ?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vaikis_: 27 kovo 2015 - 13:47
O, gerai kad priminėt. Vis nesulaukiu jūsų pamatų fotoreportažo nei šioje, nei pamatų temoje.
QUOTE(mamaSandra @ 2015 02 22, 22:13)
idesiu foto, dariau pries uzpilant betona, ryt, i pamatu tema <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
QUOTE(Pupcis @ 2015 03 26, 23:31)
1. Butent, perpucia vata kiaurai.

2. Difuzine kai pakloja ant gegniu, ja prispaudzia su isilginiais grebestais ir prikla su vinim (man taip dare). Gaunasi, kad difuzine subadoma. Tie isilginiai grebestai padziuna, kai kur pasiraito, kai kur pasikelia. Per viniu skylutes atsiranda galimybe patekti orui. Tokia mano versija.

1. Nežinau gandai ar ne, bet vienas kaimynas statybininkas minėjo, kad vėjas prapučia net fasado tinką, todėl ir iš neoporo išneša šilumą. Tokiu atveju gelbsti tik klinkeris.

2. Priešvėjinės vatos nesudėsiu, nes jau nupirkta kita vata ir šiaip daug nesąmonių būtų su priešvėjine vata. Nebent man papildomai sandarinti šią vietą? Brangus ir sudėtingas darbas.
Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2015 03 26, 23:56)
Tai kaip dabar gaunas? Čerpės kiauros, difuzinė kiaura, vata kiaura, tai vėjui papūtus beliks dirbti tik 5cm PIR? Kaimynas pasakojo tokį atvejį. Du namai vienodo dydžio, apšiltinimo storiai vienodi, tik vienas tinkuotas polistirolas, o kitas vėdinamas vatinis fasadas. Rezultate per šalčiausius mėnesius vatinio dujų sąnaudos dvigubos. Ne apie stogą, bet manau į temą, ko galima tikėtis iš vatos be priešvėjinio sluoksnio.

Nemanau, kad scenarijus apokaliptinis. Tikrai nėra pasaulio pabaiga. Čerpės tikrai nėra kiauros, vėjas greičiau pučia po jomis dėl specialiai įrengto oro tarpo. Difuzinė irgi nėra kiaura nebent kažkur yra pažeista. Vata taip pat nėra kiaura, nors ją vėjas ir perpučia.

Man įdomu, kiek vėjas gali išpūsti šilumos iš namo. Jei mano namo šildymas metams kainuos 100 eurų, tai jei ir išpūs 50 ar net dar 100 eurų tikrai nesuksiu galvos. Bet manau, kad blogiausiu atveju išpūs šilumos už kokius 10-20 eurų.
Atsakyti
Nezinau, bet kam sandarint dif. susigungimo su gegne sujungimus - juk dif. vejo prapuciama. Ka tas duos?
Taip pat ka duoda priesvejine plevele, jei ji prapuciama. g.gif (praktiskai)
P.S. Isbandziau snd savo isigyta dvipuse sandarinimo juosta - suklijavau kampU EPS -lauziant ir plesiant jis buvo sulauzytas sad.gif



QUOTE(cibulis @ 2015 03 27, 13:31)
Nebent man papildomai sandarinti šią vietą? Brangus ir sudėtingas darbas.
Papildyta:



Atsakyti
QUOTE(vaikis_ @ 2015 03 27, 13:33)
dvitejines sijos, pamirsau parasyti smile.gif  Kraige butu anga, taip pat angos butu ir sonuose. Vata liestusi prie OSB kuri dvitejiniu siju gale. Tarp dvitieju siju vata, kuri bus is vidaus "uzdaryta" PIR plokstemis padengtomis aliuminiu. Murlotas is vidaus uzdengtas neps'u kuris butu "uzarmuotas" bei sankirta su PIR plokste apklijuota SIGA juosta. O tai antikondensatines krasto taip negalima i lataka nuvedineti ?


Kaip atrodys ventiliacinio tarpo angos kraige? Gal, sakau, sugalvojote kažką įdomesnio su antikondensacinės galu. Sijas reikėtų ir vaizduoti 40cm. Murlotis 20x20?? Kitaip 20cm vata "ant mūro" užeis. Mūras kils aukščiau pir?
Papildyta:
QUOTE(arkava @ 2015 03 27, 14:38)
Nezinau, bet kam sandarint dif. susigungimo su gegne sujungimus - juk dif. vejo prapuciama. Ka tas duos?
Taip pat ka duoda priesvejine plevele, jei ji prapuciama. g.gif  (praktiskai)
P.S. Isbandziau snd savo isigyta dvipuse sandarinimo juosta - suklijavau kampU EPS -lauziant ir plesiant jis buvo sulauzytas sad.gif

Turėtų būti neprapučiama jeigu kokybiška, taip pat turėtų nepraleisti vandens į besiglaudžiančią vatą, bet... laikas parodys.
Čia jau antra liaupsė juostai, o vardas neišduodamas.
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2015 03 27, 11:09)
1. Ar iš lauko pusės bus užtinkuojama Fentrim 2? 

2. Jeigu neįmanoma difuzinės galo pritvirtinti virš latako skardos, tada sujungčiau jos galą su fasado tinku difuzinės galą užklijuodamas su Fentrim 2 ir ją užtinkuodmas. Tokiu atveju ant difuzinės patenkantis vanduo ar kondensatas (jo neturėtų būti kai viskas tvarkoje) tekės ant fasado ir matysite, kada jau prasidės bėdos, kada difuzinė pradės dirbti kaip hidroizoliacija. Pietų pusėje taip pat siūlau užtinkuoti juostą.

3. Nereikėtų numoti ranka į nesandarumo defektus priešvėjiniame sluoksnyje. Nauja difuzinė yra pakankamai sandari, visos blogybės sujungimuose ir skylėse. Priešvėjinis sluoksnis privalo būti sandarus, kitu atveju apie stogo 0,08 laidumą šilumai galite tik pasvajoti, tai liks tik utopija.

4. 10 m/s vėjas jau sukuria panašų slėgį kaip sandarumo testo metu, o Vilniuje vidutinis metinis yra 3,5 m/s. Vidutinis vėjas šildymo sezono metu yra ~ 4 m/s. Padirbtumėte ant stogų žiemą suprastumėte apie ką kalba. Pupcis pateikė gyvą pvz, kaip eina oras per skyles ir vatoje juda oras. Galiu duoti kontaktus, kas padadarytų ženkliai pigiau, nes tiek mokėti yra daugoka.

5. Difuzinė nėra skylėta, ji nepraleidžia oro ir vandens (bent jau teoriškai), bet praleidžia vandens garus, kurie prasiskverbia kiaurai per sandarią plėvelę. Ji ir yra klijuojama tam, kad nepraleistų oro ir vandens. Testas nematuotų sandarumo, bet parodytų plyšius, kuriuos vėliau reikėtų pataisyti.  Patalpoje pagamintų dūmų ir žiūrėtų kaip jie juda, per kur skveriasi į lauką. Būtų rekuperatorius, nereikėtų nei sandarumo testo įrangos, tik dūmų mašinos.

1. Čia apie kurią vietą kalbate? Kas ta Fentrim?

2. Neįmanoma difuzinės sujungti su lataku, nes ji per trumpa. O jūsų siūlomos išeities nesupratau.

3. MPP nedėsiu, priešvėjinės vatos irgi nedėsiu. Nebent kažkokiu būdu sandarinti šią vietą.

4. Prie mano namo buvo atvažiavę sandarumo ekspertai. Jie sakė, kad net labiausiai vėjotomis dienomis vėjas nepasiekia 50 Pa slėgio. Kiek tiksliai, nežinojo. Sakė gal iki 20-30 Pa.

5. Buvo šiandieną prie mano namo šitos firmos atstovai atvažiavę. Išvada: kad nelabai išeis su sandarumo testu tiesiai į difuzinę, nes virš jos yra čerpės. Tarp čerpių ir difuzinės yra oro tarpas ir jei yra vėjuota diena, tai žiūrint iš lauko visas stogas bus baltas nuo dūmų ir bus neaiškus, kur praleidžia orą. Be to jis slėgį sukeltų gal net iki 70 Pa, todėl man nevisai ramu ar nesuplėšytų difuzinės. Bandytu su termovizoriumi pažiūrėti, bet ir gi nieko neišeina. Žodžiu, nieko gero. O ir kaina 230 eurų + PVM iš esmės tik už difuzinės testą yra kosmosas.
Papildyta:
QUOTE(arkava @ 2015 03 27, 14:38)
1. Nezinau, bet kam sandarint dif. susigungimo su gegne sujungimus - juk dif. vejo prapuciama. Ka tas duos?

2. Isbandziau snd savo isigyta dvipuse sandarinimo juosta - suklijavau kampU EPS -lauziant ir plesiant jis buvo sulauzytas sad.gif

1. Tai difuzinė prapučiama vėjo ar tik skylutės difuzinėje plėvelėje prapučiamos? Vieni taip, kiti kitaip kalba.

2. O kur įrodymai: video, pavadinimas ir pan. Man šitas video šiandieną padėjo sutaupyti 2,50 eurų.
Atsakyti
QUOTE(mamaSandra @ 2015 03 27, 12:59)
1. kaip murijant blokus ir paliekant vielas paskui "uzmaut" neopora?
2. ar butina sudejus neopora ji armuot? mano galva - kam tos papildomos islaidos, juk jis ir taip bus uz plytu muro;
3. kuom uzklijuot neoporo sujungimus (tarpelius)?

1. ant inkarų eps geriau neužmovinėti, taip nedaroma.
2. nebūtina, bet aš pasidaryčiau. Dėl sandarumo ir dėl to, kad putplastis nėra ta medžiaga, kurią galima palikti atvirą.
3. klijavimo putomis.




Cibuli, fasado tinkas negali jungtis tiesiogiai su gegnėmis, atsiras skylės. Ten reikėjo palikti tarpelį ir įkišti išsiplečianią, kvėpuojančią juostą. Po stogu gal ir dzin, bet atviroje vietoje būtų labai negerai šitaip palikti.
Atsakyti
Nera vardo. No name. Bet klijuoja puikiai, 2 cm storio.
Kaina - 0.28 eur/m. Butilines dar nebandziau
user posted image

user posted image

Vejine pleve 100 proc. kiaurai puciama., del dif. - ryt isbandysim...

QUOTE(BangaS @ 2015 03 27, 13:45)
Čia jau antra liaupsė juostai, o vardas neišduodamas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo arkava: 27 kovo 2015 - 15:10
1. Esu linkęs tuo kažkiek patikėti. Bet daug mažiau nei iš vėdinamo vatos sluoksnio. O klinkeris kaži ar labai gelbsti, nes paprastai tarp apšiltinimo ir klinkerio yra vėdinamas tarpas.
2. Tame mano minėtame pavyzdyje buvo berods 1000 vs 2000 Lt/mėn. Nežinau jokių kitų detalių apie tuos du namus, kokio storio ten apšiltinimas ar kokio lygio sandarumas. Čia tik pavyzdys, kad prie tam tikrų sąlygų vėjas gali tiek išpūsti, kad nepakaks ir visos pensijos.
QUOTE(cibulis @ 2015 03 27, 14:31)
1. Nežinau gandai ar ne, bet vienas kaimynas statybininkas minėjo, kad vėjas prapučia net fasado tinką, todėl ir iš neoporo išneša šilumą. Tokiu atveju gelbsti tik klinkeris.
2. Man įdomu, kiek vėjas gali išpūsti šilumos iš namo. Jei mano namo šildymas metams kainuos 100 eurų, tai jei ir išpūs 50 ar net dar 100 eurų tikrai nesuksiu galvos. Bet manau, kad blogiausiu atveju išpūs šilumos už kokius 10-20 eurų.<{POST_SNAPBACK}>

Manau kad turėta omeny vidaus uždūmijimas ir stebėjimas iš vidaus pusės, į kur dūmai lenda. Lauke stebėdamas tai aišku nieko neįžiūrėsi.
QUOTE(cibulis @ 2015 03 27, 14:53)
5. Buvo šiandieną prie mano namo šitos firmos atstovai atvažiavę. Išvada: kad nelabai išeis su sandarumo testu tiesiai į difuzinę, nes virš jos yra čerpės. Tarp čerpių ir difuzinės yra oro tarpas ir jei yra vėjuota diena, tai žiūrint iš lauko visas stogas bus baltas nuo dūmų ir bus neaiškus, kur praleidžia orą. Be to jis slėgį sukeltų gal net iki 70 Pa, todėl man nevisai ramu ar nesuplėšytų difuzinės. Bandytu su termovizoriumi pažiūrėti, bet ir gi nieko neišeina. Žodžiu, nieko gero. O ir kaina 230 eurų + PVM iš esmės tik už difuzinės testą yra kosmosas. <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2015 03 27, 14:45)
Kaip atrodys ventiliacinio tarpo angos kraige?  Gal, sakau, sugalvojote kažką įdomesnio su antikondensacinės galu. Sijas reikėtų ir vaizduoti 40cm. Murlotis 20x20?? Kitaip 20cm vata "ant mūro" užeis. Mūras kils aukščiau pir?
Papildyta:


kraige planuojama naudoti standartini ventiliacini elementa, kazka panasaus
http://www.tophouse....460-350x350.jpg
Murlotis 120 x 120. Muro auksciau PIR'o nebus. Prie progos perbraizysiu visa mazga ir idesiu papildoma sono mazga. Ka siulot su antikondensatines galu daryti ?

Atsakyti