QUOTE(Milao @ 2015 03 26, 23:56)
Kaimynas pasakojo tokį atvejį. Du namai vienodo dydžio, apšiltinimo storiai vienodi, tik vienas tinkuotas polistirolas, o kitas vėdinamas vatinis fasadas. Rezultate per šalčiausius mėnesius vatinio dujų sąnaudos dvigubos.
Aš irgi panašių variantų žinau. Ką ir noriu pasakyti, kad vata reikalauja ypač gerų sąlygų, norint kad oras joje nejudėtų ir vata būtų sausesnė nei tiesiog stovėdama nešildomoje patalpoje. Ji glaudžiasi prie šilto garo barjero sluoksnio ir negaudama pro jį drėgmės pastoviai džiūsta, tokiu būdu vatoje nusistovi mažesnė drėgmė nei ji būtų esant vatai šaltai, bet realiai dėl šilto oro infiltracijos ir garo barjero trūkumų ten pastoviai patenka drėgmės, ypač žiemą. Dėl oro judėjimo Pupcis gerai pasakė. Šie du veiksniai neleidžia vatai parodyti gerų rezultatų ir ji akivaizdžiai atsilieka nuo putplasčio net ir pirmaisiai metai, kai dar nėra jokių sukritimų ir subyrėjimų į dulkes. Šį rytą mačiau kaip komerciniam pastatui deda vatą ir iškart užsuka priešvėjinę plokštę, o vatos ten gal tik 15cm. Matosi, kad projektuotojai pasistengė bent sumuštinį parinkti geresnį.
1. Ar iš lauko pusės bus užtinkuojama Fentrim 2?
2. Šio tarpo tarp latako ir fasado uždaryti negalima, nes iš apačios užtepus hermetiko virš jo gali kautis vanduo toje kišenėje.
Jeigu neįmanoma difuzinės galo pritvirtinti virš latako skardos, tada sujungčiau jos galą su fasado tinku difuzinės galą užklijuodamas su Fentrim 2 ir ją užtinkuodmas. Tokiu atveju ant difuzinės patenkantis vanduo ar kondensatas (jo neturėtų būti kai viskas tvarkoje) tekės ant fasado ir matysite, kada jau prasidės bėdos, kada difuzinė pradės dirbti kaip hidroizoliacija. Pietų pusėje taip pat siūlau užtinkuoti juostą.
4. Nereikėtų numoti ranka į nesandarumo defektus priešvėjiniame sluoksnyje. Sugalvojote, kad jums geriausia vata, įsivaizduojate, kad ji bus 0,032+0,002 laidumo net be MPP, tai dabar bent pasirūpinkite, kad būtų bent jau kažkiek apsaugota. Nauja difuzinė yra pakankamai sandari, visos blogybės sujungimuose ir skylėse. Priešvėjinis sluoksnis privalo būti sandarus, kitu atveju apie stogo 0,08 laidumą šilumai galite tik pasvajoti, tai liks tik utopija. 0,08 yra labai aušktai iškela kartelė, galvoti kad viskas pasiseks pasirinkus standartinį sumuštinį pagerintą su pir ir net nepatikrinus stogo kiaurumo su ir taip silpnu priešvėjiniu sluoknisu būtų naivu. 10 m/s vėjas jau sukuria panašų slėgį kaip sandarumo testo metu, o Vilniuje vidutinis metinis yra 3,5 m/s. Vidutinis vėjas šildymo sezono metu yra ~ 4 m/s. Padirbtumėte ant stogų žiemą suprastumėte apie ką kalba. Pupcis pateikė gyvą pvz, kaip eina oras per skyles ir vatoje juda oras. Galiu duoti kontaktus, kas padadarytų ženkliai pigiau, nes tiek mokėti yra daugoka.
5. Taip, pagrindinis sandarumo sluoksnis bus viduje. Ten net negali būti kalbos apie skyles, nes jis yra esminis, bet pasirinkus vatą svarbu užtikrinti, kad joje necirkuliuotų oras ne tik iš vidaus į lauką, bet ir iš lauko į vatą, iš vatos į lauką. Tai vadinama priešvėjinė apsauga. Gera priešvėjinė apsauga užtikrina, kad oras vatoje judėtų tik dėl vidinės konvekcijos sluoksnyje, bet ne dėl vėjo įtakos. Slėgio testas su dūmais būtent ir parodytų per kurias vėjas patektų vatą.
QUOTE(cibulis @ 2015 03 26, 22:04)
Ką duos toks testas? Viršuje čerpės, per kurias realiai nieko nesimatys. O difuzinė juk ir yra skylėta, t.y. skirta išleisti drėgmę.
Difuzinė nėra skylėta, ji nepraleidžia oro ir vandens (bent jau teoriškai), bet praleidžia vandens garus, kurie prasiskverbia kiaurai per sandarią plėvelę. Ji ir yra klijuojama tam, kad nepraleistų oro ir vandens. Testas nematuotų sandarumo, bet parodytų plyšius, kuriuos vėliau reikėtų pataisyti. Patalpoje pagamintų dūmų ir žiūrėtų kaip jie juda, per kur skveriasi į lauką. Būtų rekuperatorius, nereikėtų nei sandarumo testo įrangos, tik dūmų mašinos.
