A klasės energinio naudingumo namai

#361
QUOTE(darius333 @ 2015 03 13, 11:45)
Pamto vidinis plotas (minus 30 cm EPS ir 30 cm beton-sijos isores sienoms) yra apie 89 m2, dar viduj laikancioms sienoms, kaminui ir laiptams reikes beton-siju apie 8.5 m2. Vadinasi dedant visur 30 cm sutaupau apie 80 m2 10 cm EPS 200 kurio kaina 80 EUR, viso 640 EUR. O kokia 8 m3 betono kaina yra neisivaizduoju dabar.
Dar klausimas ar nereikes keisti armavimo, nes konstruktyvas suskaiciuotas butent su igilinimais beton-sijomis  g.gif
Papildyta:
Butent toki konstrukcini varianta turiu dabar

kam reikalingas grezinio GR-1 armavimo karkasas?
matyt turi plokste ant atraminiu stulpu.
Atsakyti
#362
QUOTE(Verteris @ 2015 03 13, 13:48)
Kalbant apie PP, man apskritai kilo idee fix. Dabar priimta lieti vieną storą plokštę iškart su grindiniu šildymu. O jeigu (nežiūrint į finansinius aspektus), pradžiai išlieti tiesiog 150mm ar kokio reikia minimalaus storio plokštę kaip pamatinę, tada jau vėliau dėt kokią minimalią šiluminę/garsinę izoliaciją ir 'tradicines' 7 cm šildomas grindis?

Pliusus įžvelgiu - geresnė garso izoliacija (berods Klezys savo bloge minėjo, kad per PP persiduoda bene per visą namą garsas), paprastesnis 'projekto' valdymas (įrengiant pamatus, nereik galvot apie šildymo vamzdyno tiesimą, rišt virš/po viršutine armatūra, etc.). Minusas - kažkiek brangesnis įrengimas.

Pakomentuosit?



Darbai išsitempia laike, didėja kaina, bereikalingai didėja šildomas tūris (+10cm namo aukščio), papildomai +4 m2 fasado, mažėja termomasė, nes pamato betonas atskiriamas termiškai nuo šildomų grindų, grindys sukaupia mažiau šilumos, greičiau perkaista nuo saulės per langus, virtininių langų išnešimas į šiltinimo sluoknį sudėtingėja, nes apačioje reikia ne tik išnešti, bet ir pakelti langą dar 10-15cm aukštyn kai kronšteinai tvirtinami į pamatą. Sunkiausias etapas - nulinė kanalizacija ir kiti įvadai, bei pirmo aukšto vandentiekis vistiek turės būti daromi įrengiant plokštę. Lengvėja tik grindinio šildymo išvedžiojimas, bet ir ten sunku kažką išlošti, nes darbas nėra sudėtingas. Storas betonas yra atlaidus išvedžiojimo klaidoms, viskas vistiek šyla tolygiai, svarbiausia nepažeisti vamzdžio. Didėja tikimybė pragręžti vamzdį kai jis yra ploname grindų betone, 3-4 cm gylyje. Atsiranda kompensacinės siūlės ir su tuo susiję grindų dangos sujungimai. Ant PP galima lieti besiūles grindis. Taip pat ir klijuoti plyteles be kompensacinių siūlių, kurios labai sugadina 45 laipsnių kampu klijuotų plytelių dangos vaizdą. Nebereikia rūpintis kompensacine siūle po durimis rišant grindinio šildymo vamzdelius ir įvilkinėti jų į kevalus. Apie tokio sprendimo privalumus sunku kažką konkretaus pasakyti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 13 kovo 2015 - 15:10
#363
40mm apsauginis tikrai daug. O viršuje net ir 50 įžiūrėjau. Tik kodėl siūlai 30, o ne 20 kaip pas save?
QUOTE(BangaS @ 2015 03 13, 13:18)
40 mm apsauginis sluoksnis nepagrįstai didelis, betonas nekontaktuoja su gruntu, armatūra nerūdija. Siūlyčiau pagalvoti apie 30 mm apsauginį sluoksnį, kuris leistų armatūrai dirbti optimaliau. <{POST_SNAPBACK}>

fixe. Už didesnius pinigus bus prastesnis rezultatas. Bet iš mano požiūrio taško. Aš manau kad didelė grindų masė ir inertiškumas yra didelis gėris, tai ta idee tą gėrį išmeta. 7cm grindys su pamatu jau nieko bendro neturės, papildomo tvirtumo neduos. Dėl didesnio žingsnių ir darbų kiekio, projekto valdymas taip pat sudėtingėja. Kad žingsnių garsai nepatektų į PP, tai gal geriau atitinkamą minkštą grindų dangą rinktis.
QUOTE(Verteris @ 2015 03 13, 13:48)
Kalbant apie PP, man apskritai kilo idee fix. Dabar priimta lieti vieną storą plokštę iškart su grindiniu šildymu. O jeigu (nežiūrint į finansinius aspektus), pradžiai išlieti tiesiog 150mm ar kokio reikia minimalaus storio plokštę kaip pamatinę, tada jau vėliau dėt kokią minimalią šiluminę/garsinę izoliaciją ir 'tradicines' 7 cm šildomas grindis?
Pliusus įžvelgiu - geresnė garso izoliacija (berods Klezys savo bloge minėjo, kad per PP persiduoda bene per visą namą garsas), paprastesnis 'projekto' valdymas (įrengiant pamatus, nereik galvot apie šildymo vamzdyno tiesimą, rišt virš/po viršutine armatūra, etc.). Minusas - kažkiek brangesnis įrengimas.
Pakomentuosit?<{POST_SNAPBACK}>

Panašu, kad tie poliai su plokščiu pamatu nieko bendro neturi. Greičiausiai įbesti kažkur šalia ir laiko kokios terasos stogo kampą.
QUOTE(zigiz @ 2015 03 13, 13:54)
kam reikalingas grezinio GR-1 armavimo karkasas?
matyt turi plokste ant atraminiu stulpu. <{POST_SNAPBACK}>

Atsakyti
#364
QUOTE(BangaS @ 2015 03 13, 15:06)
Darbai išsitempia laike, didėja kaina, bereikalingai didėja šildomas tūris (+10cm namo aukščio), papildomai +4 m2 fasado,  mažėja termomasė, nes pamato betonas atskiriamas termiškai nuo šildomų grindų, grindys sukaupia mažiau šilumos, greičiau perkaista nuo saulės per langus, virtininių langų išnešimas į šiltinimo sluoknį sudėtingėja, nes apačioje reikia ne tik išnešti, bet ir pakelti langą dar 10-15cm aukštyn kai kronšteinai tvirtinami į pamatą.  Sunkiausias etapas - nulinė kanalizacija ir kiti įvadai, bei pirmo aukšto vandentiekis vistiek turės būti daromi įrengiant plokštę. Lengvėja tik grindinio šildymo išvedžiojimas, bet ir ten sunku kažką išlošti, nes darbas nėra sudėtingas. Storas betonas yra atlaidus išvedžiojimo klaidoms, viskas vistiek šyla tolygiai, svarbiausia nepažeisti vamzdžio. Didėja tikimybė pragręžti vamzdį kai jis yra ploname grindų betone, 3-4 cm gylyje. Atsiranda kompensacinės siūlės ir su tuo susiję grindų dangos sujungimai. Ant PP galima lieti besiūles grindis. Taip pat ir klijuoti plyteles be kompensacinių siūlių, kurios labai sugadina 45 laipsnių kampu klijuotų plytelių dangos vaizdą. Nebereikia rūpintis kompensacine siūle po durimis rišant grindinio šildymo vamzdelius ir įvilkinėti jų į kevalus. Apie tokio sprendimo privalumus sunku kažką konkretaus pasakyti.


Ok, supratau, kad nieko gero.

Tada dar klausimas dėl pastorinto teksto viršuje. Kaip PP plokštės atveju sprendžiamas vitrininių langų montavimo mazgas? Polinių pamatų atveju, kaip suprantu, toje vietoje tiesiog pažeminamas rostverkas, vitrina montuojama ant kronšteinų ir tarpai po/aplink rėmą užpildomi XPS ar EPS. PP plokštės atveju kokie įmanomi variantai?

Atsakyti
#365
QUOTE(Verteris @ 2015 03 13, 15:32)
Ok, supratau, kad nieko gero.

Tada dar klausimas dėl pastorinto teksto viršuje. Kaip PP plokštės atveju sprendžiamas vitrininių langų montavimo mazgas? Polinių pamatų atveju, kaip suprantu, toje vietoje tiesiog pažeminamas rostverkas, vitrina montuojama ant kronšteinų ir tarpai po/aplink rėmą užpildomi XPS ar EPS. PP plokštės atveju kokie įmanomi variantai?

poliniu atveju grindys gaunasi truputeli auksciau uz sienos ir rostverko sankirta, niekam to rostverko zeminti nereikia. PP atveju galetu nusimatyti langu tvirtinimo kronsteinus kuriais vitrinos bus isnesamos i apsiltinimo sluoksni ir juos iskarto ibetonuoti.
Atsakyti
#366
QUOTE(vaikis_ @ 2015 03 13, 16:05)
poliniu atveju grindys gaunasi truputeli auksciau uz sienos ir rostverko sankirta, niekam to rostverko zeminti nereikia. PP atveju galetu nusimatyti langu tvirtinimo kronsteinus kuriais vitrinos bus isnesamos i apsiltinimo sluoksni ir juos iskarto ibetonuoti.


Kad taip paprasta būtų, turbūt ir neklausčiau smile.gif

Problema kaip suvesti grindų aukščius su vitrinos apačia ir nepridaryti šalčio tilto/-ų. PP atveju plokštės paviršius ir bus beveik grindų 0 (maks plius 1-1,5 cm grindų dangai - plytelėms, laminatui, parketlentėms ir t.t.). Jei betonuot ar kitaip tvirtinti kronšteinus vitrinoms, tai jos natūraliai pasikels nuo grindų minimum per pačio kronšteino aukštį, laikiklius + popalanginis profilis (jei toks dedamas).

O noras būtų kažkaip nuleisti vitrinas 'žemyn', kad kuo daugiau jų profilio pasislėptų šiltinime ir privest grindų dangą prie vitrinos rėmo. Rostverko atveju galima nužeminti rostverką tose vietose ar, kaip minėjai, apskritai iškelt grindų 0 aukščiau rostverko ir vitrinos automatiškai pažemės. PP atveju kol kas niekaip nesugalvoju sprendimo. Bene lieka susitaikyt su 5-7 cm aukščio vidine 'palange' ties vitrinomis? sad.gif
Atsakyti
#367
Cia tiek kW nuostolio per kiek laiko susidaro? (valanda, para, etc.?????_
abiem atvejais 0.3kW doh.gif
O eps dvigubas sluoksnis atsipirkines amzinybe g.gif

QUOTE(darius333 @ 2015 03 13, 09:31)
Jei iseitu po visu pamatu sudeti 30 cm, matyt ir uztektu, bet kadangi po nesanciom sienom iseina 10 cm  maziau  g.gif va cia ir pradedi mastyti, kad 20 cm tikrai EE name nelabai eitu. Skaiciuojant namo nuostolius pasidariau grindu EPS storio itakos lentele.

Cia skaiciuojant U-werta imtas sumustinis: betonas 200, alu folija 0.15 ir EPS skirtingi storiai

Atsakyti
#368
QUOTE(Verteris @ 2015 03 13, 16:23)
Kad taip paprasta būtų, turbūt ir neklausčiau smile.gif

Problema kaip suvesti grindų aukščius su vitrinos apačia ir nepridaryti šalčio tilto/-ų. PP atveju plokštės paviršius ir bus beveik grindų 0 (maks plius 1-1,5 cm grindų dangai - plytelėms, laminatui, parketlentėms ir t.t.). Jei betonuot ar kitaip tvirtinti kronšteinus vitrinoms, tai jos natūraliai pasikels nuo grindų minimum per pačio kronšteino aukštį, laikiklius + popalanginis profilis (jei toks dedamas).

O noras būtų kažkaip nuleisti vitrinas 'žemyn', kad kuo daugiau jų profilio pasislėptų šiltinime ir privest grindų dangą prie vitrinos rėmo. Rostverko atveju galima nužeminti rostverką tose vietose ar, kaip minėjai, apskritai iškelt grindų 0 aukščiau rostverko ir vitrinos automatiškai pažemės. PP atveju kol kas niekaip nesugalvoju sprendimo. Bene lieka susitaikyt su 5-7 cm aukščio vidine 'palange' ties vitrinomis? sad.gif


Tokiu atveju reikia įbetonuoti kronšteinus į PP:
user posted image
Arba iš bėdos ir metaliniai, tik juos reikėtų nudažyti antikoroziniais dažais prieš įbetonuojant:
user posted image
Atsakyti
#369
QUOTE(BangaS @ 2015 03 13, 10:23)
D
Bruoniau, klausimas jums, asmeniškai - ar geriau gyventi gerai apšiltintame, sandariame name nežiūrint į tai, kad mažiau reikia kūrenti? Ar jaučiate pagerėjimą, kai name pastovesnė temperatūra, gaivesnis oras dėl rekuperacinės sistemos, nėra šaltų kampų namuose, pavasarį saulė prišildo namus per langus, nereikia valyti rasojančių stoglangių, langų ir durų? 
Ar neverta investuoti +5...+10% A+ namą vietoje B vien dėl šių priežasčių?

asmeniskai jums atsakau, kad tikrai yra gera gyventi siltame ir sandariame name su rekuperacine vedinimo sistema, be saltu kampu ir rasojanciu langu ir moketi uz namo sildyma saikinga EUR suma.
Kadangi pastaruju rodikliu siekiamybe turetu buti prioritetas statant nauja nama, tai kazkoks islaidu padidejimas tam, kad pasiekti auksciau isvardintus punktus yra neisvengiamas ir nera nei smerktinas nei diskutuotinas. Kita vertus, nama padaryti sandariu yra gerokai svarbiau nei apsiltinti 30-40cm polistiroliu ar kokia kita termoizoliacine medziaga. Lietuvoje is namu siluma yra ispuciama, o ne prarandama per isorinius namo pavirsius. Esant sienu/grindu termiizoliacijai 20-25 cm, o lubu 40cm ir esant labai geram namo sandarumui silumos kritimas patalpose bus mazesnis nei 1 laipsnis per para. Jei jus apsiltinsite sienas ir grindis, ir lubas po 40cm, sudesite pasyvaus namo langus, taciau paliksite nesandaru stoga, jusu name, puciant stipresniam vejui, temperatura kris pora/tris laipsnius per para. Komfortas bus prarastas ir jusu investcija i apsiltinimo technologijas bei papildomus termoizoliacijos cm taps visikai niekine. Is esmes visi paplidomi termoizoliacijos cm virsijantys 20 cm sienoms ir grindims yra praktiskai beprasme investicija, ypac, jei jusu namas yra nesandarus.
Kitas labai svarbus komforto rodiklis yra silumos inercija name. Siekiant islaikyti silumos inercija name, labai svarbu yra siluma akumuliuojancios sienos ir grindys. Jei tokias turesite - jausites gerokai patogiau ir maloniau nei prastos silumines inercijos name.
bent jau tokia yra mano patirtis smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bruonius: 13 kovo 2015 - 20:52
#370
QUOTE(BangaS @ 2015 03 13, 16:39)
Tokiu atveju reikia įbetonuoti kronšteinus į PP:
user posted image
Arba iš bėdos ir metaliniai, tik juos reikėtų nudažyti antikoroziniais dažais prieš įbetonuojant:
user posted image


Hmm, ok, dėkui už paprotinimą/užrodymą. Dar va pas tą patį Poliservisą radau tokias konsoles: user posted image

Gal irgi variantas jau post factum prie PP šono primontuot laikiklį. Aišku, reikės šiek tiek polistirolo išpjaustyt, kad prisukt juos, bet nereiktų sukt galvos, kad betonavimo metu nepersislinktų/neišsikreiptų ir t.t. Kai pats pamato neįrenginėsi, nesužiūrėsi tų meistreliųjurgelių, kad viską teisingai padarytų...
Atsakyti
#371
Nesutiksiu su tokiu tos naujos laidos įvertinimu - tikrai ne. Koks dar naujas požiūris į tokio pobūdžio laidas? Man, tiesą sakant, priminė laidelę vaikams: "pasižiūrėk, kaip dėdė stato namą". Šita laida greičiau apskritai pasityčiojimas iš statybininkų, statybų aikštelėje LABAI GRUBŪS pažeidimai, o tie muzikantai... Panašu, kad traukia per dantį statybininkus, besiklausančius rusiško radijo, ar kaip?
Apie techninius dalykus apskritai tyliu: nei normalaus montažo, nei žmoniškų iškirpimų, o laidos vedėja tai ką, kelių sakinių mintinai išmokti negali? Dieve dieve... Negaliu patikėti, kad tokią laidą transliuoja televizija... LNK visiškai nusirito...
Papildyta:
Nesutiksiu su tokiu tos naujos laidos įvertinimu - tikrai ne. Koks dar naujas požiūris į tokio pobūdžio laidas? Man, tiesą sakant, priminė laidelę vaikams: "pasižiūrėk, kaip dėdė stato namą". Šita laida greičiau apskritai pasityčiojimas iš statybininkų, statybų aikštelėje LABAI GRUBŪS pažeidimai, o tie muzikantai... Panašu, kad traukia per dantį statybininkus, besiklausančius rusiško radijo, ar kaip?
Apie techninius dalykus apskritai tyliu: nei normalaus montažo, nei žmoniškų iškirpimų, o laidos vedėja tai ką, kelių sakinių mintinai išmokti negali? Dieve dieve... Negaliu patikėti, kad tokią laidą transliuoja televizija... LNK visiškai nusirito...
Atsakyti
#372
QUOTE(Viktorija_Sypsenele @ 2015 03 15, 11:59)
Nesutiksiu su tokiu tos naujos laidos įvertinimu - tikrai ne. Koks dar naujas požiūris į tokio pobūdžio laidas? Man, tiesą sakant, priminė laidelę vaikams: "pasižiūrėk, kaip dėdė stato namą". Šita laida greičiau apskritai pasityčiojimas iš statybininkų, statybų aikštelėje LABAI GRUBŪS pažeidimai, o tie muzikantai... Panašu, kad traukia per dantį statybininkus, besiklausančius rusiško radijo, ar kaip?
Apie techninius dalykus apskritai tyliu: nei normalaus montažo, nei žmoniškų iškirpimų, o laidos vedėja tai ką, kelių sakinių mintinai išmokti negali? Dieve dieve... Negaliu patikėti, kad tokią laidą transliuoja televizija... LNK visiškai nusirito...
Papildyta:
Nesutiksiu su tokiu tos naujos laidos įvertinimu - tikrai ne. Koks dar naujas požiūris į tokio pobūdžio laidas? Man, tiesą sakant, priminė laidelę vaikams: "pasižiūrėk, kaip dėdė stato namą". Šita laida greičiau apskritai pasityčiojimas iš statybininkų, statybų aikštelėje LABAI GRUBŪS pažeidimai, o tie muzikantai... Panašu, kad traukia per dantį statybininkus, besiklausančius rusiško radijo, ar kaip?
Apie techninius dalykus apskritai tyliu: nei normalaus montažo, nei žmoniškų iškirpimų, o laidos vedėja tai ką, kelių sakinių mintinai išmokti negali? Dieve dieve... Negaliu patikėti, kad tokią laidą transliuoja televizija... LNK visiškai nusirito...

Kas nors isverskit apie ka cia? blink.gif
Atsakyti