A klasės energinio naudingumo namai

Net ir neatsižvelgiant į vėliau paminėtus niuansus tokius kaip namo architektūros šlifavimą, tas pabrangimas nėra toks drąstiškas.

1. gal namo statyba pabrangs ant ~2000Lt
2. jei bus žiūrima tik į U vertę, neieškant kuo nors labiau išskirtinio dizaino, tai statybos maksimum pabrangs ant dar kokių 2000Lt
3. Taip, rekuperatoriaus reikėtų, bet mano vėdinimo sistema kainuos ~10000 Lt, bet nereikia įrenginėti natūralios ventiliacijos kaminėlių ir kitų priedų, kaip kad pavyzdžiui Aereco vėdinimo sistemos komplektuojančių, jei nenori specialiai daryti kiauro namo. Be aereco, namo natūralaus vėdinimo sistema kainuos ~2000-3000 Lt, o su aereco, net viršys rekuperatorinės vėdinimo sistemos kainą (remiuosi vieno blogo autoriaus pateiktomis įrengimo sąmatomis), taip kad vėdinimo sistema su šilumogrąža minusavus natūralaus vėdinimo sistemos įrengimo kaina gali kainuoti ~7000, ar iš vis net būti pigesnė už natūraliąją.

Skaičiuojam namo pabrangimas 2000Lt+2000Lt+7000Lt = 11000 Lt.

Vidutiniško namo kaina prasideda nuo ~350.000,00Lt Šiai sumai 11000 Lt sudaro tik ~3%, taip kad iš kur tas teigiamas 10% ?

Antras dalykas, turint tokių namų statymo patirties, galima stipriai sutaupyti ant jo šildymo sistemos įrengimo, ir tokios statybos namas iš brangesnio taps net pigesniu už šiai dienai vis dar standartinį namą. Taip, kad aš nesutinku su teiginiu, kad energiškai efektyvaus namo statyba yra brangesnė už standartinio.

O jei dar prisėsti prie namo architektūros, tai namo statybų kainą galima sumažinti drąstiškai.

Vis tik yra niuansas su A+ ir A++ namais.

Čia jau dasideda reikalavimas, kad namo vartojama energija būtų iš atsinaujinančių šaltinių. Vat dėl šio reikalavimo namo statybų kaina tikrai augs, bet tai jau bus ne šendien suprantamų namo statybų išlaidos, o pinigai išmesti ant papildomos įrangos užtikrinančios atsinaujinančios energijos įsisavinimą.

Dar vienas absurdiškas niuansas, kad šilumos siurblių generuota atsinaujinanti energija nelaikoma atsinaujinančia energija.

Vien dėl šių absurdiškų atsinaujinančios energijos reikalavimų, kai akivaizdu kad jie yra iš piršto laužti, bandant juos pritaikyti tik vienam konkrečiam rinkos segmentui, aš savo namą galvoju sertifikuoti tik kaip B klasės, o ir padaryti tai bus labai nesudėtinga, užteks nepadaryti namo sandarumo testo kuris sertifikavimo kainą labai stipriai pakelia.

Taip, kad gaukit leidimus namo statyboms, kol dar galima statyti A ir B energinės klasės namus .

neklaidink zmoniu A+ nera reikalavimo del atsinaujinančių šaltinių, cia tik A++ klasei tokia nesamone musu biurokratai sugalvojo.... rodiklis Kers >1

ne visur dujos yra, tarkim pas mus ner ir nebus
Todel kaip pagrindini sildyma planuojame det oras-vanduo, kuris dar turi ir rekuperatoriaus f-jas.
Dar kol kas nesidomejau stipriai, bet pasakojo, jog nibe turi tokiu aparatu.
Kadangi elektra nedingsta daugiau nei 1-2 dienom, manau, kad ir esant dideliems salciams neuzsalsim. Kaip atsargini silumos saltini naudosim krosnele ar zidini, kuris man reikalingas daugiau kaip jaukumo elementas. Turim ji ir dabar, naudojam daznai, tad tiksliai zinau, kad musu seimai tai reikalingas daiktas.

Du apšiltinti d32 vamzdeliai kokių 15m ilgio nesudarys jokių apčiuopiamų nuostolių. Sniegas tikrai netirps kaip virš miesto trasų, kur nuosoliai 20-25%. Šioje vietoje tikrai nereikia dėl nieko nerimauti.
Vandens kontūras gali būti problema kai nereikia nieko šildyti, bet norisi pakūrenti...


Sutinku, vaizdas būtų gana juokingas. Židinys turi teikti tik geras emocijas, todėl šitas variantas atkrenta grynai dėl žmogiškųjų priežasčių - reikia kurti ugnį ne tada kada nori ir dar lauke esant šalčiui.
Tenka ieškoti kitų variantų šilumos siurblio oras-vanduo pagalbiniam šilumos šaltiniui šalčiausioms žiemos paromis, jeigu jis apskritai reikalingas.

Pabandysiu paskaičiuoti.
Paskutinio dešimtmečio statistikos duomenimis per metus būna maždaug 50 val. kai yra -20C ir šalčiau. Tokiu metu reikia pagalbos normaliai ŠS oras-vanduo sistemai, nes ji "nebepaveža". Tarkime gerai apšiltinto namo šiluminiai nuostoliai bus apie 4kW esant tokiems šalčiams ir reikės 4kw x 50 val. = 200kWh = 35Eur per sezoną grynai pasišildyti su el. tenu. Taip išeina, kad nėra prasmės įrenginėti papildomą šilumos šaltinį, kuris būtų bent kiek ekonomiškai pagrįstas. Problema pati išsisprendė.
Oras-vanduo ŠS ir gerai apšiltintų namų savininkams kaip ir tenka susitaikyti su šios sistemos minusu nebeįrenginėjant nieko papildomai.

Norint būti 100% garantuotam, kad nebus problemų ir esant tinklo sutrikimams ar šs problemoms reikėtų į grindų ir boilerio kontūrus įmontuoti du vandens šildytuvus po 2kW su cirkuliaciniais siurbliukais (po 60 Eur) su primityviu valdymu turint 3-4kW elektros generatorių:

Šis atsarginis variantas dingus elektrai tiktu ir kitoms gerai apšiltintame name irengtoms šildymo sistemoms dubliuoti ir palaikyti namo "gyvybingumą". Visa kita kainuos brangiau ir duos prastesnį rezultatą, nes reikia ne tik šilumos, bet ir elektros.
Atkrenta bet koks poreikis turėti kaminą namuose, nebent dėl savo malonumo.



Alternatyvaus šildymo reikia mažiau nei savaitę per metus naudojant oras-vanduo ŠS.
Įsirengti dujinį katilą su dujų atvedimu, kaminu ir reikalavimais tech. patalpai (langas, natūrali ventiliacija,...) už 3000-4000 eur yra nelogiška.

Bruoniau, klausimas jums, asmeniškai - ar geriau gyventi gerai apšiltintame, sandariame name nežiūrint į tai, kad mažiau reikia kūrenti? Ar jaučiate pagerėjimą, kai name pastovesnė temperatūra, gaivesnis oras dėl rekuperacinės sistemos, nėra šaltų kampų namuose, pavasarį saulė prišildo namus per langus, nereikia valyti rasojančių stoglangių, langų ir durų?
Ar neverta investuoti +5...+10% A+ namą vietoje B vien dėl šių priežasčių?

Jei iseitu po visu pamatu sudeti 30 cm, matyt ir uztektu, bet kadangi po nesanciom sienom iseina 10 cm maziau va cia ir pradedi mastyti, kad 20 cm tikrai EE name nelabai eitu. Skaiciuojant namo nuostolius pasidariau grindu EPS storio itakos lentele.

Cia skaiciuojant U-werta imtas sumustinis: betonas 200, alu folija 0.15 ir EPS skirtingi storiai

Kai bus labai šalta, ne darbo valandomis bus tamsu. Niekas nematys, nebus kam juoktis O truputį elektros katilo cirkuliacijai nuo mašinos galima bus paimti, aplamai be jokių papildomų investicijų. Čia jau iš principo gaunasi ruošimasis karui arba kokiam tai žiauriam energijos pabrangimui. Keletą dienų ir taip neatvės namas, o kad elektros nebūtų daugiau nei savaitę, taikos metu neįsivaizduojama.
Jei jau atsarginį variantą daryti dyzelinį, tai gal geriau iš karto dyzeliu ir šildyti grindų kontūrą su kokiu webasto.

Gal taip ir darykite? Bus daug mažiau darbo kai betonas vienodo storio. Tai +- padengs padidėjusias išlaidas betono kiekiui.
Papildyta:

Daug brangiau ir vistiek trūks 220V.

Pamto vidinis plotas (minus 30 cm EPS ir 30 cm beton-sijos isores sienoms) yra apie 89 m2, dar viduj laikancioms sienoms, kaminui ir laiptams reikes beton-siju apie 8.5 m2. Vadinasi dedant visur 30 cm sutaupau apie 80 m2 10 cm EPS 200 kurio kaina 80 EUR, viso 640 EUR. O kokia 8 m3 betono kaina yra neisivaizduoju dabar.
Dar klausimas ar nereikes keisti armavimo, nes konstruktyvas suskaiciuotas butent su igilinimais beton-sijomis
Papildyta:
Butent toki konstrukcini varianta turiu dabar

1m3 ±250Lt

Kubo betono kaina panaši. Jei betono sluoksnis storinamas, apatinę armatūrą nuleidus žemiau, bendras standumas nuo to tik padidės. Galima būtų prašyti kad perskaičiuotų ant plonesnės armatūros, bet spėju kad perskaičiavimas kainuos daugiau nei galimas armatūros sutaupymas.
Šildymo vamzdelių nedėčiau virš armatūros. 30mm virš vamzdelių, patys vamzdeliai dar 20mm, armatūra jau 50mm nuo paviršiaus. Kuo toliau armatūra nuo paviršiaus, tuo "sunkiau" ji dirba. Be to jei vamzdeliai virš armatūros, juos tryps betonuotojai, gali netyčia ir pažeisti. Dar ir padidinta rizika kada nors vamzdelius pragręžti, kai taip arti paviršiaus. Dar ir galimas paviršiaus temperatūros didesnis nevienodumas...

Šiaip gan retai pasitaiko 200 mm plokštė su pamatinėmis sijomis. Pagrinde 150 mm dviaukščiams, kartais 100 mm vienaukščiams tokio ploto pamatams.
Kolonos labai apsunkina plokštės padėtį, bet ką darysi. Pasitarkite su konstruktoriumi ar nesutiktų suploninti viso betono iki 200 mm. Manau, kad tai realu, nes po sienomis sijos armuotos tik d8 armatūra, t.y. pačia ploniausia, kuri leidžiama ir šias vietas suploninti iki 200 mm jokių problemų, pastorinius armatūrą iki d10...d12. Po kolonomis jau sunku kažką pasakyti, bet ir ten įmanoma. Tiesiog reikėtų įdėti daugiau d14 armatūros ir patankinti apkabas. 40 mm apsauginis sluoksnis nepagrįstai didelis, betonas nekontaktuoja su gruntu, armatūra nerūdija. Siūlyčiau pagalvoti apie 30 mm apsauginį sluoksnį, kuris leistų armatūrai dirbti optimaliau.

Kalbant apie PP, man apskritai kilo idee fix. Dabar priimta lieti vieną storą plokštę iškart su grindiniu šildymu. O jeigu (nežiūrint į finansinius aspektus), pradžiai išlieti tiesiog 150mm ar kokio reikia minimalaus storio plokštę kaip pamatinę, tada jau vėliau dėt kokią minimalią šiluminę/garsinę izoliaciją ir 'tradicines' 7 cm šildomas grindis?

Pliusus įžvelgiu - geresnė garso izoliacija (berods Klezys savo bloge minėjo, kad per PP persiduoda bene per visą namą garsas), paprastesnis 'projekto' valdymas (įrengiant pamatus, nereik galvot apie šildymo vamzdyno tiesimą, rišt virš/po viršutine armatūra, etc.). Minusas - kažkiek brangesnis įrengimas.

Pakomentuosit?