A klasės energinio naudingumo namai

#241
QUOTE(Verteris @ 2015 03 04, 22:59)
Na čia aš primečiau apytiksliai, kad prie blogiausių sąlygų, tarkim prie šalčių, kai lauko-vidaus temperatūrų skirtumas yra 40 laipsnių ir prie vėjo, sukeliančio reikiamą slėgių skirtumą (berods 50 Pa, kas yra jau tikrai nemažai), tas 0,1 sandarumo skirtumas įtakotų papildomų 45 kb.m. oro apykaitą, kuri išsineštų apie 600W energijos. Kitaip sakant, per valandą reiktų 0,6 kwh papildomo šildymo. Realiomis sąlygomis turbūt ir vienos kaitrinės lemputės pakaktų to nesandarumo įtakos eliminavimui smile.gif

nu jo, praktiskai 0 biggrin.gif
Atsakyti
#242
QUOTE(bruonius @ 2015 03 04, 20:18)
Bet net ir esant dideliam vejui, siluma beveik nedingsta.

Mano ir daugumos pažįstamų pastebėjimu malkų sudeginimas vėjuotomis dienomis padvigubėja neskaitant to, kad ir namuose būna vėsiau. Pagrindinės to priežastys yra nesandarumai ir gerai besivėdinančios (perpučiamos oro) šiltinimo medžiagos.
Atsakyti
#243
[quote=biesas66,2015 03 04, 21:09]
[quote=arkava,2015 03 04, 20:37]
kur leidzia? per tarpines tikriausia? g.gif
Aplinkui perimetra(betono sujungimas su siena) apejau,tai nepute ,bet kompensacines kaikur pute.. Reiks silikono varyti smile.gif gealan s9000. Stebuklo is ju nesitikejau,bet vistiek idomu buvo pamatyti.. smile.gif
[/quote]
Girdejau, kad yra kazkokia speciali mastika namu sandarinimui visose problematinese vietose, bet kol kas nei pavadinimo nei kainos pasiulymo neturiu, gal kita savaite g.gif
Papildyta:
QUOTE(zigiz @ 2015 03 04, 21:35)
g/b konstrukcijai trikampelis 10x10cm neturi reiksmes, gal tik hidroizoliacijai "sveikiau" isvengus lenkimo staciu kampu.

O prie ko cia hidroizoliacija PP vidineje puseje g.gif
Atsakyti
#244
QUOTE(darius333 @ 2015 03 05, 18:58)
Girdejau, kad yra kazkokia speciali mastika namu sandarinimui visose problematinese vietose, bet kol kas nei pavadinimo nei kainos pasiulymo neturiu, gal kita savaite  g.gif
Papildyta:

O prie ko cia hidroizoliacija PP vidineje puseje  g.gif

Perimetra apejau su Sitokia
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo biesas66: 05 kovo 2015 - 18:07
#245
QUOTE(BangaS @ 2015 03 05, 09:13)
Mano ir daugumos pažįstamų pastebėjimu malkų sudeginimas vėjuotomis dienomis padvigubėja neskaitant to, kad ir namuose būna vėsiau.  Pagrindinės to priežastys yra nesandarumai ir gerai besivėdinančios (perpučiamos oro) šiltinimo medžiagos.

taip, jei namas yra totaliai kiauras ir nera aklinai uzsandarinta sienos/stogo sankirta, stogas bei lubos, tai puciant stipriam vejui namas yra kosiamas kiaurai. Bet jei stogas gerai uzsandarintas (vienintelis rimtas man zinomas budas yra PU putos), tai silumos nuostoliai pro langu tarpiniu nerandarumus yra niekiniai. is esmes siltas namas = sandarus namas. gali deti ant sienu nors ir puse metro neoporo, jei lubos kiauros, puciant vejui jausis diskomfortas.
Mano manymu A kategorijos namo esme yra ne termoizoliacijos kiekis ant sienu ir lubu, bet namo sandarumas ir protingas santykis tarp investiciju i termoizoliacija bei silumos saltini.
Sienoms daugiau nei uztenka 25cm, grindims 25cm, luboms 40cm + sienos/lubu sankirtos bei lubu uzsandarinimas PU putomis. Tai yra protinga investicija, projektas toks, koks patinka, o ne toks, koki pasyvaus namo technologija lemia + atkrenta beprasmis resursu kisimas i termoizoliacines medziagas. pasistatei nejautru salciui rotacini rekuperatoriu, kuris laiku keiciant filtrus, naudos saikingus elektros energijos kilovatus, normalu GEo SS, KKK ar granulini silumos saltini ir mokesi saikinga 70-100EUR pinigu suma i menesi saltuoju metu laikotarpiu, bei 15EUR uz vedinima siltuoju metu laikotarpiu. viso maximum ~1000EUR metams, kas yra juokas lyginant su pridetine investicija i pasyvu nama 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bruonius: 05 kovo 2015 - 18:10
#246
QUOTE(Verteris @ 2015 03 04, 21:59)
Na čia aš primečiau apytiksliai, kad prie blogiausių sąlygų, tarkim prie šalčių, kai lauko-vidaus temperatūrų skirtumas yra 40 laipsnių ir prie vėjo, sukeliančio reikiamą slėgių skirtumą (berods 50 Pa, kas yra jau tikrai nemažai), tas 0,1 sandarumo skirtumas įtakotų papildomų 45 kb.m. oro apykaitą, kuri išsineštų apie 600W energijos. Kitaip sakant, per valandą reiktų 0,6 kwh papildomo šildymo. Realiomis sąlygomis turbūt ir vienos kaitrinės lemputės pakaktų to nesandarumo įtakos eliminavimui smile.gif

vejo slegis i fasada yra lygus:
Pw=1/2 * oro tankis * greitis kvadratu.
tai prie oro T=0C :
kai v=10m/s, gausim 1/2*1.3*100=65Pa.
atrodo puse velnio, bet va prie stipresnio daznai pasitaikancio 15m/s jau gausim nemaza slegi - 146Pa.
esant namo sandarumui 0.5 prie 10m/s vejo grubiai bus ispusta 150m3/h, jei namo turis 300m2., o prie 15m/s net 450m3/h. kas yra 10x daugiau nei tamsta skaiciavai. 6kW man rodos labai netgi apciuopiami nuostoliai pasyvaus reiklavimus atitinkamo sandarumo name.
nieko straipsniukas apie oro slegius i pastata: nuoroda
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 05 kovo 2015 - 20:59
#247
QUOTE(madwifi @ 2015 03 05, 20:34)
vejo slegis i fasada yra lygus:
Pw=1/2 * oro tankis * greitis kvadratu.
tai prie oro T=0C, kai v=10m/s, gausim 1/2*1.3*100=65Pa.
atrodo puse velnio, bet va prie stipresnio daznai pasitaikancio 15m/s jau gausim nemaza slegi - 146Pa.
esant namo sandarumui 0.5 prie 10m/s vejo grubiai bus ispusta 150m3/h, jei namo turis 300m2., o prie 15m/s net 450m3/h. kas yra 10x daugiau nei tamsta skaiciavai. 6kW man rodos labai netgi apciuopiami nuostoliai pasyvaus reiklavimus atitinkamo sandarumo name.
nieko straipsniukas apie oro slegius i pastata: nuoroda

Nors teisybes delei ne i visus namo isorinius pavirsius slegis bus vienodas ir lygus maximaliam, tai gal ir nuostolius galima butu primest kokius 2x mazenius. bet 3kW irgi yra pakankamai daug.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 05 kovo 2015 - 21:06
#248
QUOTE(madwifi @ 2015 03 05, 21:05)
Nors teisybes delei ne i visus namo isorinius pavirsius slegis bus vienodas ir lygus maximaliam, tai gal ir nuostolius galima butu primest kokius 2x mazenius. bet 3kW irgi yra pakankamai daug.


Na norėčiau patikslinti. Originaliame poste šneka ėjo ne apie absoliučius oro infiltracijos nuostolius, o apie 0,1 skirtumą tarp 'normatyvinio' 0,6 sandarumo koeficiento ir pamatuoto 0,7. Taigi jei skaičiuot absoliučius nuostolius, minėtus 0,6 kwh reiktų dauginti iš 6-7 kartų

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Verteris: 05 kovo 2015 - 21:50
#249
QUOTE(Verteris @ 2015 03 05, 21:48)
Na norėčiau patikslinti. Originaliame poste šneka ėjo ne apie absoliučius oro infiltracijos nuostolius, o apie 0,1 skirtumą tarp 'normatyvinio' 0,6 sandarumo koeficiento ir pamatuoto 0,7. Taigi jei skaičiuot absoliučius nuostolius, minėtus 0,6 kwh reiktų dauginti iš 6-7 kartų

ups neisiskaiciau.
Atsakyti
#250
QUOTE(bruonius @ 2015 03 05, 19:08)
Mano manymu A kategorijos namo esme yra ne termoizoliacijos kiekis ant sienu ir lubu, bet namo sandarumas ir protingas santykis tarp investiciju i termoizoliacija bei silumos saltini.
Sienoms daugiau nei uztenka 25cm, grindims 25cm, luboms 40cm + sienos/lubu sankirtos bei lubu uzsandarinimas PU putomis. Tai yra protinga investicija, projektas toks, koks patinka, o ne toks, koki pasyvaus namo technologija lemia + atkrenta beprasmis resursu kisimas i termoizoliacines medziagas. pasistatei nejautru salciui rotacini rekuperatoriu, kuris laiku keiciant filtrus, naudos saikingus elektros energijos kilovatus, normalu GEo SS, KKK ar granulini silumos saltini ir mokesi saikinga 70-100EUR pinigu suma i menesi saltuoju metu laikotarpiu, bei 15EUR uz vedinima siltuoju metu laikotarpiu. viso maximum ~1000EUR metams, kas yra juokas lyginant su pridetine investicija i pasyvu nama 4u.gif

Na panasiai tiek moku ir name statytame pries 20 metu, ir sienu, pamato ir stogo siltinimam toli iki tamstos nurodytu. O jei prie tamstos nurodytu apsiltinimo sttoriu prideti po 5 -10 cm, pakastii 40-60 m 160 diametro vamzdzio kaip zemes silumokaiti, pastatyti koki Renovent plokstelini rekupa, grezinukas su SS ir ir sildymo, vedinimo kastus sumazinti iki max 150-200 EUR metams, tai kiek is skaiciuku matosi - graza butu apie 1000 EUR per metus, o papildomi investiciju kastai i statyba tikrai nepadidetu daugiau kaip keli tukstanciai EUR g.gif
Atsakyti
#251
QUOTE(darius333 @ 2015 03 06, 13:23)
Na panasiai tiek moku ir name statytame pries 20 metu, ir sienu, pamato ir stogo siltinimam toli iki tamstos nurodytu. O jei prie tamstos nurodytu apsiltinimo sttoriu prideti po 5 -10 cm, pakastii 40-60 m 160 diametro vamzdzio kaip zemes silumokaiti, pastatyti koki Renovent plokstelini rekupa, grezinukas su SS ir ir sildymo, vedinimo  kastus sumazinti iki max 150-200 EUR metams, tai kiek is skaiciuku matosi - graza butu apie 1000 EUR per metus, o papildomi investiciju kastai i statyba tikrai nepadidetu daugiau kaip keli tukstanciai EUR  g.gif

Jus matote dideli skirtuma tarp 1000€ ir 200€ per metus? 800€ per metus? Jei pasyvus namas, kuri irgi reikia sildyti, kainuos vien del papildomu termoizoliaciju ir t.t. 24000€ brangiau nei A klases namas, tai sitas skirtumas NIEKADA neatsipirks per pasyvaus namo taupuma, kuris PN yra tik teorinis.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bruonius: 06 kovo 2015 - 14:31
#252
24000€ skirtumas vien dėl papildomų termoizoliacijų paskaičiuotas tipiniam devynaukščiui ar dvylikaaukščiui daugiabučiam? Už 24K€ gaunasi kaip pvz 600 kubų fasadinio polistirolo. Bandydamas tokį kiekį pritempti prie savo namo, gaunu, kad termoizoliacijos storių skirtumas tarp A ir PN yra virš 2 metrų iš visų pusių - viršaus, apačios, šonų.
QUOTE(bruonius @ 2015 03 06, 14:30)
Jus matote dideli skirtuma tarp 1000€ ir 200€ per metus? 800€ per metus? Jei pasyvus namas, kuri irgi reikia sildyti, kainuos vien del papildomu termoizoliaciju ir t.t. 24000€ brangiau nei A klases namas, tai sitas skirtumas NIEKADA neatsipirks per pasyvaus namo taupuma, kuris PN yra tik teorinis. <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti