Įkraunama...
Įkraunama...

A klasės energinio naudingumo namai

QUOTE(cibulis @ 2015 02 22, 22:21)
Mano kaimyno namui panašiai 3-4 metai.


As manau kad su termo mediena kaip su loterija.. Jei nesi garantuotas kad perki kokybiska nera garantijos kad laikys. Kaip suprantu mano kaimynas pralose,o tavo gal bus isloses. Pvz dabar Norvegijoje populiareja naujo tipo impregnuota mediena kuriai garantija 50 metu. Bet kas is to jei praktiskai po metu jau buna pablukus spalva. (tamsiai ruda) mediena tai tikrai nera amzinas dalykas,juolab nutepta kokiu beicu. Seniau planavau nemazai medienos ant fasado,bet persigalvojau. Nors tiesa pasakius tas kas yra ant fasado nutepta su dazais (ne beicu) kuriem garantija 12 metu. O beicui kiek maciau 6 metai garantija teduodama..
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2015 02 22, 22:35)
Nepasakyčiau, kad kaimyno medis supuvęs. Bet atrodo negražiai. Kas jam yra - nežinau. Vienaip atrodo pietinė siena, kitaip šiaurinė.

Saules UV spinduliavimas bkukina medi, pilka spalva liudija apie pelesi, pleciasi/traukiasi, skilineja i plysius patenka vanduo, bakterijos, pelesiai it t.t. Vienas kelias, impregnuoti kas trys metai. Kruvinas ir labai brangus darbas. Zodziu, vargo vakariene.
Papildyta:
QUOTE(biesas66 @ 2015 02 22, 22:35)
As manau kad su termo mediena kaip su loterija.. Jei nesi garantuotas kad perki kokybiska nera garantijos kad laikys. Kaip suprantu mano kaimynas pralose,o tavo gal bus isloses.  Pvz dabar Norvegijoje populiareja naujo tipo impregnuota mediena kuriai garantija 50 metu. Bet kas is to jei praktiskai po metu jau buna pablukus spalva. (tamsiai ruda) mediena tai tikrai nera amzinas dalykas,juolab nutepta kokiu beicu. Seniau planavau nemazai medienos ant fasado,bet persigalvojau. Nors tiesa pasakius tas kas yra ant fasado nutepta su dazais (ne beicu) kuriem garantija 12 metu.  O beicui kiek maciau 6 metai garantija teduodama..

Beicai nera verti bent kokio demesio. Lietuvoje as zinau tik viena rimta impregnanta medienai, tai Remers, bet jo kaina yra atitinkama. Be to, reikia zinoti technologijas, jei kalbam apie fasada, tai lauko puses lenta negali buti obliuojama, neobliuotas geria impregnanto tris kartus daugiau, bet nors kazkiek laiko, i sienos puse nukreipta lendos dali turi buti obliuota, nuo sienos turi buti bent keliu cm tarpelis ventiliacijai. Taip paruostas medis laikys, bet lietuviai visada viska geriau zino.
Atsakyti
QUOTE(Milao @ 2015 02 22, 22:10)
Jei gerai prisimenu, klausiau kai buvot planavimo stadijoje. Dabar padaryta, tai įdomu koks sprendimas galutinai priimtas. Tos sijos iš kokios medžiagos? Gal kokią nuotrauką galima?


idesiu foto, dariau pries uzpilant betona, ryt, i pamatu tema
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2015 02 22, 18:11)
Ištryniau šiandieną, bet vieną nuotrauką įdėsiu.
...


Matau vieta kur bus caparol plyteles. Klausimas ar neturejo buti kokia tiesi griezta linija atskirianti struktura nuo busimu plyteliu ?

Juk struktura prideda kokius 2 mm storio. Ar nebus bedu jei struktura uzeina ant busimu plyteliu plokstumos. Nors is kitos puses susveist gali prie klijuojant..
Atsakyti
QUOTE(bruonius @ 2015 02 22, 18:52)
be to, ekovata nebijo dregmes, kaip suslampa, taip isdziusta, nereikia jokiu oro tarpeliu vedinimui..


Bruoniau, iš kur tokios prielaidos? Prikiškite šlapių rūrų į kuprinę ir pažiūrėkite per kelis mėnesius jie išdžius ir kas iš jų liks po šio ciklo.
Ekovata dažniausiai yra sumalti laikraščiai + degimą slopinantis priedas (dėl kurio surūdijo jūsų plieniniai klinkelio ryšiai), net nesinori pagalvoti kaip tie sumalti laikraščiai kompostuojasi kelis mėnesius.

QUOTE(mamaSandra @ 2015 02 22, 18:55)
va tas neoporas mane ir kankina, suprantu, kd ji reik priklijuot, susmeigiuot, bet kam armuot jei uz jo plyta? gal jis nuskurs nuo laiko? sugrauz vabzdziai ar peles?

Putplastis nėra atspari aplinkos poveikiui medžiaga, todėl jį reikia apsaugoti išoriniu sluoksniu kai kalba eina apie 30-50 metų tarnavimo laikotarpius.
Tas pats galioja beveik visoms šiltinimo medžiagoms. Paviršinis sluoksnis turi būti tankus ir atsparus aplinkos poveikiui.
Nors ir neveikiamas saulės, bet putplasčio paviršius vistiek kažkiek porėja, oksiduojasi, pamažu irsta. Užarmavimas puikiai apsaugo putplasį, būtų amžinas reikalas.
Be to taip būtų uždaryti visi plyšiai putplastyje, užsisandarintų ir susirištų viršutinis sluoksnis. Šiluma nebekeliautų per putplastyje paliktus plyšius. Tai akivaizdžiai pasijaustų klijuojant storą sluoksnį putplasčio.
Tai nėra bereikalingas darbas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 23 vasario 2015 - 10:36
QUOTE(bruonius @ 2015 02 22, 19:17)
ekovata sukrenta, tai znodami po palangemis palikite po viena neimuryta plyta, arba imurykite plyta taip, kad galetumete lengvai ja isimti, kai reikes po triju, keturiu metu papildyti sukritusias vietas ekovata. Lygiai taip pat padarykite ties stogo perimetrine linija. Trecia karta pripusti greiciausiai nebereikes. Vatos paildymas daug nekainuos.
muses ekovatos needa. jos niekas needa.

Ekovata ne tik sukrenta, bet ir labai bijo drėgmės. Be to medžiagų šiluminis laidumas, kurį nurodo gamintojas, yra deklaruojamoji vertė. Tai reiškia, kad medžiagai reikia vos ne idealių sąlygų, kad ji pasiektų gamintojo deklaruotas vertes. Todėl STR nurodo, kad skaičiuojant atitvarų vertes reikia naudoti projektines šilumos laidumo reikšmes (parsisiųskite priedą). Tada pažiūrėkite į lentelę Nr. 2. Ketvirtoje eilutėje rašoma: Birioji celiuliozės pluošto vata, 35–55 kg/m3; 0,01; 0,02. Tai reiškia, kad prie gamintojo deklaruotos šilumos laidumo vertės (0,039) reikia pridėti 0,01 (jei konstrukcija vedinam) ir 0,02 (jei nevėdinima).

Pateiksiu pavyzdį su savo stogu. Jei į savo stogą dėčiau ekovatą ir PIR ir manyčiau, kad abi medžiagos atitiks gamintojų deklaruotas vertes, tai stogo U vertė bus 0,077 (arba R-12,98).

Dabar prie abiejų medžiagų pridedame projektines reikšmes: PIR vertė suprastėja nuo 0,023 iki 0,025, o ekovatos nuo 0,039 iki 0,059. Štai ką tada turime - tik 0,100 šilumos laidumą (arba varžą R-10).

Skirtumas ženklus. Ar ne taip? Be to dar siūlote palikti skyles ir karts nuo karto užpūtinėti. Mano supratimu ekovata tinkama tik stogui, kur ją supučia su dideliu slėgiu ir ji neturėtų sukristi. Bent jau gamintojai deklaruoja, kad supūsta su dideliu slėgiu ekovata šlaitiniame stoge nesukris. Ant perdangos sukrenta apie 4,4 proc. Šlaitiniame stoge rodo, kad sukritimas 0 proc. Net 7 proc. sukrenta pučiant D metodu. Ką jis reiškia nežinau, bet tas kitas vokiškas žodis reiškia - klimatinės sąlygos.

Įvertinęs visus šiuos niuansus ir tai, kad mano stogas nėra paruoštas ekovatai (reikėjo iš lauko pusės dėti ne difuzinę, o MPP - medžio plaušo plokštę) pasirinkau ne ekovatą, o paprastą vatą. Labai daug niuansų su ekovata bent mano mano stoge.
Papildyta:
QUOTE(VilkasPilkas @ 2015 02 22, 23:15)
Matau vieta kur bus caparol plyteles. Klausimas ar neturejo buti kokia tiesi griezta linija atskirianti struktura nuo busimu plyteliu ?

Juk struktura prideda kokius 2 mm storio. Ar nebus bedu jei struktura uzeina ant busimu plyteliu plokstumos. Nors is kitos puses susveist gali prie klijuojant..

Tinko storis apie 2 mm, Caparol plytelių apie 4-5 mm. Manyčiau realiai net nesimatys. Kokia struktūra užeina ant plytelių? Ten gana aiškiai atskirta.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 23 vasario 2015 - 10:58
QUOTE(cibulis @ 2015 02 23, 12:01)
Ekovata ne tik sukrenta, bet ir labai bijo drėgmės. Be to medžiagų šiluminis laidumas, kurį nurodo gamintojas, yra deklaruojamoji vertė. Tai reiškia, k

Mano supratimu ekovata tinkama tik stogui, kur ją supučia su dideliu slėgiu ir ji neturėtų sukristi. Bent jau gamintojai deklaruoja, kad supūsta su dideliu slėgiu ekovata šlaitiniame stoge nesukris. Ant perdangos sukrenta apie 4,4 proc.



apie stoga supratau, o kuom bloga ekovata puciant i tarpa tarp klinkerio ir blokeliu?
kaip supratntu tai niekas nedraudzia ir i tarpa pust su slegiu?
mane zavi ideja su puciamom medziagom tai, kad isvengsim dideliu islaidu darbams ir labai sutaupysim laiko.

Jei palyginsim puciama ekovata ir tarkim paroc vata tai kaip suprantu vandens igeriamumas toks pats?
kur garantika, kad paroc laikui begant nesukris? tiks skirtumas tas, kad "dapusti" jau ten negalesim nieko.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2015 02 23, 12:01)
Ekovata ne tik sukrenta, bet ir labai bijo drėgmės. Be to medžiagų šiluminis laidumas, kurį nurodo gamintojas, yra deklaruojamoji vertė. Tai reiškia, kad medžiagai reikia vos ne idealių sąlygų, kad ji pasiektų gamintojo deklaruotas vertes. Todėl STR nurodo, kad skaičiuojant atitvarų vertes reikia naudoti projektines šilumos laidumo reikšmes (parsisiųskite priedą). Tada pažiūrėkite į lentelę Nr. 2. Ketvirtoje eilutėje rašoma: Birioji celiuliozės pluošto vata, 35–55 kg/m3; 0,01; 0,02. Tai reiškia, kad prie gamintojo deklaruotos šilumos laidumo vertės (0,039) reikia pridėti 0,01 (jei konstrukcija vedinam) ir 0,02 (jei nevėdinima).

Pateiksiu pavyzdį su savo stogu. Jei į savo stogą dėčiau ekovatą ir PIR ir manyčiau, kad abi medžiagos atitiks gamintojų deklaruotas vertes, tai stogo U vertė bus 0,077 (arba R-12,98).

Dabar prie abiejų medžiagų pridedame projektines reikšmes: PIR vertė suprastėja nuo 0,023 iki 0,025, o ekovatos nuo 0,039 iki 0,059. Štai ką tada turime - tik 0,100 šilumos laidumą (arba varžą R-10).

Skirtumas ženklus. Ar ne taip? Be to dar siūlote palikti skyles ir karts nuo karto užpūtinėti. Mano supratimu ekovata tinkama tik stogui, kur ją supučia su dideliu slėgiu ir ji neturėtų sukristi. Bent jau gamintojai deklaruoja, kad supūsta su dideliu slėgiu ekovata šlaitiniame stoge nesukris. Ant perdangos sukrenta apie 4,4 proc. Šlaitiniame stoge rodo, kad sukritimas 0 proc. Net 7 proc. sukrenta pučiant D metodu. Ką jis reiškia nežinau, bet tas kitas vokiškas žodis reiškia - klimatinės sąlygos.

Įvertinęs visus šiuos niuansus ir tai, kad mano stogas nėra paruoštas ekovatai (reikėjo iš lauko pusės dėti ne difuzinę, o MPP - medžio plaušo plokštę) pasirinkau ne ekovatą, o paprastą vatą. Labai daug niuansų su ekovata bent mano mano stoge.
Papildyta:

Tinko storis apie 2 mm, Caparol plytelių apie 4-5 mm. Manyčiau realiai net nesimatys. Kokia struktūra užeina ant plytelių? Ten gana aiškiai atskirta.

Kaip ekovata gali bijoti dregmes, jei ja pucia slapiuoju budu?isdziuna ir tiek. Yra suslapusi ir mano name keliose vietose, dziusta ir tiek. Nepastebejau, kad jai kas atsitiktu. Kad seda, tai tiesa, bet viena karta papildai ir viskas. Nereikia bijoti ziurkiu, peliu t.t. Grauzikai ekovatos nemegsta.
Ekovata yra idealus variantas, kai yra niša tarp dvieju plokstumu, pvz tarp blokelio ir apdailines plytos. Pasiulykit ka nors geresnio ir paprastesnio ir pigesnio. As alternatyvu neradau. Ir dabar nematau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bruonius: 23 vasario 2015 - 12:50

Bet tas tarpas tarp bloku turetu ventiliuotis.
Slapia pucia, bet kiek susidures, vent konstrukcijom...stogui, karkasp sienai ir pan.
I tarpus kazkaip labiau siltina putomis smile.gif

QUOTE(bruonius @ 2015 02 23, 11:37)
Kaip ekovata gali bijoti dregmes, jei ja pucia slapiuoju budu?isdziuna ir tiek. Yra suslapusi ir mano name keliose vietose, dziusta ir tiek. Nepastebejau, kad jai kas atsitiktu. Kad seda, tai tiesa, bet viena karta papildai ir viskas. Nereikia bijoti ziurkiu, peliu t.t. Grauzikai ekovatos nemegsta.
Ekovata yra idealus variantas, kai yra niša tarp dvieju plokstumu, pvz tarp blokelio ir apdailines plytos. Pasiulykit ka nors geresnio ir paprastesnio ir pigesnio. As alternatyvu  neradau. Ir dabar nematau.

Atsakyti
QUOTE(arkava @ 2015 02 23, 14:04)
Bet tas tarpas tarp bloku turetu ventiliuotis.
Slapia pucia, bet kiek susidures, vent konstrukcijom...stogui, karkasp sienai ir pan.
I tarpus kazkaip labiau siltina putomis smile.gif

Kam ekovatai ventiliacija? Ekovatai ventiliacijos nereikia, ji labai efektyviai vedinasi per plyta ar blokeli.
Atsakyti
Taip apsisiltines?
Plyta labai laidi orui? smile.gif))

QUOTE(bruonius @ 2015 02 23, 12:36)
Kam ekovatai ventiliacija? Ekovatai ventiliacijos nereikia, ji labai efektyviai vedinasi per plyta ar blokeli.

Atsakyti
QUOTE(mamaSandra @ 2015 02 23, 12:24)
apie stoga supratau, o kuom bloga ekovata puciant i tarpa tarp klinkerio ir blokeliu?
kaip supratntu tai niekas nedraudzia ir i tarpa pust su slegiu?
mane zavi ideja su puciamom medziagom tai, kad isvengsim dideliu islaidu darbams ir labai sutaupysim laiko.

Man nepatinka ekovatos sukritimas, prasta liamda. Ji labai gerai užpildo tarpus, bet geri meistrai gerai sudeda ir paprastą vatą ar EPS. Be to aš ekovatą pūsčiau tik į stogą ar karksinį namą. Man visai nepatinka mintis pūsti ekovatą tarp dviejų mūrų, nors gal taip ir galima daryti. Nežinau.
Atsakyti