QUOTE(bruonius @ 2015 02 22, 19:17)
ekovata sukrenta, tai znodami po palangemis palikite po viena neimuryta plyta, arba imurykite plyta taip, kad galetumete lengvai ja isimti, kai reikes po triju, keturiu metu papildyti sukritusias vietas ekovata. Lygiai taip pat padarykite ties stogo perimetrine linija. Trecia karta pripusti greiciausiai nebereikes. Vatos paildymas daug nekainuos.
muses ekovatos needa. jos niekas needa.
Ekovata ne tik sukrenta, bet ir labai bijo drėgmės. Be to medžiagų šiluminis laidumas, kurį nurodo gamintojas, yra deklaruojamoji vertė. Tai reiškia, kad medžiagai reikia vos ne idealių sąlygų, kad ji pasiektų gamintojo deklaruotas vertes. Todėl STR nurodo, kad skaičiuojant atitvarų vertes reikia naudoti
projektines šilumos laidumo reikšmes (parsisiųskite priedą). Tada pažiūrėkite į lentelę Nr. 2. Ketvirtoje eilutėje rašoma: Birioji celiuliozės pluošto vata, 3555 kg/m3; 0,01; 0,02. Tai reiškia, kad prie gamintojo deklaruotos šilumos laidumo vertės (0,039) reikia pridėti 0,01 (jei konstrukcija vedinam) ir 0,02 (jei nevėdinima).
Pateiksiu pavyzdį su savo stogu. Jei į savo stogą dėčiau ekovatą ir PIR ir manyčiau, kad abi medžiagos atitiks gamintojų deklaruotas vertes, tai stogo U vertė bus
0,077 (arba R-12,98).
Dabar prie abiejų medžiagų pridedame projektines reikšmes: PIR vertė suprastėja nuo 0,023 iki 0,025, o ekovatos nuo 0,039 iki 0,059. Štai ką tada turime - tik
0,100 šilumos laidumą (arba varžą R-10).
Skirtumas ženklus. Ar ne taip? Be to dar siūlote palikti skyles ir karts nuo karto užpūtinėti. Mano supratimu ekovata tinkama tik stogui, kur ją supučia su dideliu slėgiu ir ji neturėtų sukristi. Bent jau gamintojai deklaruoja, kad supūsta su dideliu slėgiu ekovata šlaitiniame stoge nesukris. Ant perdangos sukrenta apie 4,4 proc. Šlaitiniame stoge rodo, kad sukritimas
0 proc. Net 7 proc. sukrenta pučiant D metodu. Ką jis reiškia nežinau, bet tas kitas vokiškas žodis reiškia - klimatinės sąlygos.
Įvertinęs visus šiuos niuansus ir tai, kad mano stogas nėra paruoštas ekovatai (reikėjo iš lauko pusės dėti ne difuzinę, o MPP - medžio plaušo plokštę) pasirinkau ne ekovatą, o paprastą vatą. Labai daug niuansų su ekovata bent mano mano stoge.
Papildyta:
QUOTE(VilkasPilkas @ 2015 02 22, 23:15)
Matau vieta kur bus caparol plyteles. Klausimas ar neturejo buti kokia tiesi griezta linija atskirianti struktura nuo busimu plyteliu ?
Juk struktura prideda kokius 2 mm storio. Ar nebus bedu jei struktura uzeina ant busimu plyteliu plokstumos. Nors is kitos puses susveist gali prie klijuojant..
Tinko storis apie 2 mm, Caparol plytelių apie 4-5 mm. Manyčiau realiai net nesimatys. Kokia struktūra užeina ant plytelių? Ten gana aiškiai atskirta.