QUOTE(stripulis @ 2016 02 11, 19:39)
mokytojai daug ko gali reikalauti, o taisytis - arba ne - yra vaiko reikalas. tėvai už jį nepasitaisys. iliuzija.
o va dėl "mano namai mano taisyklės", tai čia ir yra mano esminis skirtumas. Namai yra MŪSŲ. Lygiai. vyro, mano, vaiko. Ir taisyklės yra bendros. Ne kažkieno aukštesnės ar žemesnės, bet bendros.
Ir tai ne priežastis šantažui ar bausmėms.
Šiaip, man visad ir buvo ir turbūt bus įdomu - kaip galima bausti vaiką ir paskui su juo turėti normalius santykius
Tipo štai vaikeli, dabar aš kalėjimo prižiūrėtoja, bus taip ir taip, o dabar mes vėl graži draugiška šeima, ir tu norėsi būti jos dalimi ir būti geranoriškas
Mįslė.
o va dėl "mano namai mano taisyklės", tai čia ir yra mano esminis skirtumas. Namai yra MŪSŲ. Lygiai. vyro, mano, vaiko. Ir taisyklės yra bendros. Ne kažkieno aukštesnės ar žemesnės, bet bendros.
Ir tai ne priežastis šantažui ar bausmėms.
Šiaip, man visad ir buvo ir turbūt bus įdomu - kaip galima bausti vaiką ir paskui su juo turėti normalius santykius
Tipo štai vaikeli, dabar aš kalėjimo prižiūrėtoja, bus taip ir taip, o dabar mes vėl graži draugiška šeima, ir tu norėsi būti jos dalimi ir būti geranoriškas
Mįslė.
Bet vaikui galima padėti. Jei jis nori.
Nu va, matot kaip pas Jus gerai visiems O pas mane namai mano. Taip, taisyklės yra aptariamos, taip dėl jų galima tartis, galima jas ir keisti bendru sutarimu. Bet visumoje namai vis tiek mano ir vyro, nes mes esame suaugę žmonės, nešantys atsakomybę už savo vaikų elgesį ir gerovę. Galų gale vaikui augant, jis įgyja daugiau atsakomybės už savo veiksmus. Nenori mokytis (mano asmenine nuomone iki tam tikro amžiaus vaiko darbas - mokykla, būreliai ir kiti užsiėmimai)? Tuomet eik dirbti ir prisidėk prie savo išlaikymo beigi pasirūpink savo laisvalaikio pramogomis. Nenori nei mokytis, nei dirbt, nei kitaip prisidėt prie savo gerovės? Nori tik "duonos ir žaidimų", t.y. visą dieną gulėt ant lovos iš žaist kompu? Nu tai "too bad, my baby"
Galima tai vadinti bausme. Aš tai vadinu natūraliomis pasekmėmis Jei aš nedirbsiu ir nesirūpinsiu niekuom, išskyrus savo minkštą užpakalį, stebuklingai ant mano stalo niekas neatsiras ir interneto sąskaitos neapsimokės. Ir šeimos grožio niekaip neįtakoja tai, kad joje gyvenantys žmonės žino savo pareigas beigi tai, kad kiekvienas mūsų sprendimas ir pasirinktas elgesio modelis su savimi neša vienokias ar kitokias pasekmes. Kiekvieno mūsų (įskaitant ir vaikus) laisvė elgtis kaip norime pasibaigia ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė. IMHO.