16-os metų paauglio maištas

tai, kad paauglys už poros metų bus pilnametis, nieko nekeičia. Per vieną naktį jis netaps vyru, o mamai širdies mažiau neskaudės... pati turiu sūnų, kuriam ką tik suėjo 18, kuris laukė nesulaukė, kada gi...na, kada giii... O kai sulaukė ir paklausiau, kas gi pasikeitė, atsakė- nieko. O taip norėjo būti atsakingas ir t.t. Ir problemos paaugliškos mūsų dar nesibaigė, ir kantrybės reikia daaauuuug. ir supratau kad suaugęs jis taps tik sulaukęs kokių 27... Ir džiaugiuosi, kad mano vyras- paauglys pakankamai supratingas ir geras vaikis, nors visko buvo ir man norėtųsi, kad jis atsakingiau žiūrėtų į savo gyvenimą... O jis rėkia kartais- čia mano gyvenimas, aš gyvenu, kaip noriu. Tada aš jam sakau, kad čia kartu yra ir mano gyvenimas, nes jis ir yra mano gyvenimas...
Bet turbūt kartais reikia leisti žmogui pasiekti dugną- kad suprastų, kas yra už to, kad prisiimtų atsakomybę ir nuspręstų, kaip jis nori gyventi. Mamai tai ir yra sunkiausia, bet gal tai yra vienintelė išeitis kartais?

jis absoliučiai teisus, jūs absoliučiai neteisi. tai linkiu, kad jis ištrūktų iš jūsų hiperglobos, dar nesulaukęs tų mistinių 27-ių... ir nesusigriautų sau gyvenimo.
mūsų vaikai mums nepriklauso, per mus jie tik ateina į šį pasaulį gyventi SAVO gyvenimų.

mazaja dukryte?? jus turbut juokaujat vaikui 9-10 metu pagal profili, o ji maza?? jai pampersa keisti reikia ar ka, kad mama nuolat butu? man antrokas visas pavasario/rudens atostogas kartais vienas, kartais su 15 meciu broliu praleidzia, tai jei kuri drystu mane pavadinti neatsakinga, priimciau kaip izeidima. Juolab jokios prievoles nera mamai sedeti su vaiku kiaura para ar nakti,bei atsakomybes uz tai. Na, nebent supermamytiskoje samoneje susiformave paranormalios normos.

kame cia blogas pavyzdys? kame cia nerupestingumas? Kad mama turi savo asmenini gyvenima? kaip ti sakyciau - mama, turinti asmenini gyvenima, bus daug geresne, nei uzsigruzinusi ir tik i vaikus ziuredama.



kad yra problemu auklejant sunu, padaryta spragu, tai faktas. niekas mes negimem mokedami vaiku aukleti - ir kiekvieni metai ir elgesio situacija turi but isgyvenama.


bet esmine mintis - reikia kalbetis. temos autores atveju, itariu jau sunku kalbetis be pagalbos. Reiktu pradeti nuo psichologo. paciai. paskui ikalbeti sunu ten nueiti. Nera jokio stebuklingo patarimo. Priezastys? taip, daznai tai per didelis lepinimas, per didelis reikalavimas ar meiles nebuvimas, silumos neparodymas.

paaugli galima paveikti empatija. Bet tuo paciu nenuklysti nuo nustatytu ribu/taisykliu. Galima ir reikia susitarti, siulyti iseiti.

Na, pvz, sakyti: as suprantu, kad tu nenori eiti i mokykla, nes ir as kazkada nenorejau, bet tu turetum suprasti ir mane. Taipogi, kad sedejimas namuose prie pc nebus man priimtinas, todel, jeigu nenori mokytis, teks eiti dirbti. Kadangi as iki 18 metu esu uz tave atsakinga, as prasau taves, kad tu man pranestum, kur eisi ir kur busi, nes man neramu. Jei tau nepriimtinos man namu taisykles, tavo teise rinktis - eiti pas teva, i VTAT, kad parinktu tau globos namus, senelius. As nenoriu, kad tu butum nelaimingas, ir jei tu manai, kad tau kitur bus geriau nei namuose - as su tuo susitaikysiu.


Galit kritikuot Bet toks pasiulymas bet kokiu atveju geriau ne paauglio igeidziu tenkinimas ir leidimas stumdyti ir pan.

beje, is isdestyto kvepia netgi kuria nors priklausomybe - reiktu butinai patikrinti.

toli grazu ne - jeigu jisai gyvena tevu namuose ir tevu pilnai islaikomas, tai visai nesvarbu, kad jam astuoniolika, jisai turi laikytis taisykliu tu namu, kuriuose gyvena.
O jeigu jos nepatinka, gali keliauti ant savo subines sedeti, bet net ir isejus teks gyventi pagal taisykles - taip greiciausiai jos bus kitokios, nei pas tevus, bet jos bus.

ne apie tai kalbama.
kalbama apie tai, kad VAIKAS NĖRA MAMOS GYVENIMAS. O ne apie taisykles. Apie tai, kad žmogus savinasi kitą.
paskaitykit atidžiau, kas rašoma tos mamos, kurią citavau tekste, tada gal paaiškės, apie ką kalbėjau arba ne. jeigu irgi yra polinkis savintis vaikus, nes "aš juos pagimdžiau, jie mano gyvenimas"... nieko nėr baisiau vaikui, nei motinos ir tėvo toks požiūris (kalbant apie "neasocialias šeimas").
iš jo ir ateina visos nelaimės...

skaiciau ir lieku tos pacios nuomones. I tai galima ziureti is ivairiu pusiu, bet jeigu vaiko sprendimai itakoja mano gyvenima, tai nera jokio cia mano gyvenimas.
na kaip ir pvz - tu teigi, kad mokykla yra vaiko reikalas. As manau, kad tai yra vaiko reikalas, kol tai neliecia manes - jeigu mane kviecia i mokykla aiskintis ar atsakyti uz kazkoki vaiko elgesi, tai jau nera jo reikalas. Ir argumentas, cia mano gyvenimas yra niekinis, nes tai mane trukdo, veiksmu reikalauja is manes.
vaiko drabuziai yra jo reikalas kol tai niekaip neitakoja manes - pvz nesvarus numesti pradeda smirdeti
ir t.t.

o kai numesti nešvarūs ima smirdėti - tai puoli ir skalbi? - nes tai "tavo reikalas"?

visokie jei kviečia galėtų būti su realiu pavyzdžiu kvietė už tą ir aną. nes daugeliu atveju, jei vaikas ne pirmaklasis, galima ateiti pakviestai kartu su vaiku ir paprašyti pretenzijas išsakyti tiesiai adresatui. nes tai JO REIKALAS, už ką jis pastabas gauna. tai jam ir taisytis. ne tėvams.

Su skalbiniais tai man viskas aišku, bet daba pradedu po biški galvot nešvarūs indai - mano, ar vaiko reikalas? Galima sakyt jo, ale ką daryt, kai pačiai nebeliks iš ko valgyt? Štai kur klausimas

Visgi kol kas linkstu prie pozicijos, kad mano namai - mano taisyklės, o jau tavo reikalas, kaip tu prie jų taikaisi. Nesitaikai? Netenki privilegijų. Po vieną. Stogą virš galvos aš tau parūpinsiu, bet patogumų parūpint neprivalau. Nenori taikytis prie mano tvarkos, gali ir ant žemės miegmaišyje miegot, nes lova - jau bonusas O apie kompus, internetus ir žaidimus tai ... gali tuo džiaugtis, jei su manim ir savim elgiesi kaip žmogus. Nu aišku, kol kas mano modelis daugiau teorinis ir toliau, nei kompo-interneto privilegijų netekimas nueit neteko. Bet manau, kad esant ekstrinei situacijai, nepagailėčiau "mažučio su nuomone" iš esmės

jeigu padeda prie skalbimo dezes - taip. Nes ten padetus skalbinius as skalbiu. Arba skalbiasi patys, jeigu jiems prireikia greiciau negu as isskalbsiu
Kitu atveju - ismetu i balkona, keleta kartu tai pakartoju (ir pakeltu balsu buna) ir t.t. priklauso nuo nuotaikos


o koks skirtumas del ko kviecia (del nelankymo, del rukymo, del elgesio neatitinkancio mokyklos taisykliu...) uz nepilnamecio asmens elgesi (t.y. ir antroko ir septintoko, ir devintoko....) yra atsakingi tevai, ir gal ir vaiko reikalas yra taisytis ta uz ka jis pastabas gauna (tevai uz ji neistaisys), bet mokytojai turi pilna teise is tevu reikalauti, kiek jie atliktu savo kaip tevu pareigas ir "padetu" vaikui taisytis

mokytojai daug ko gali reikalauti, o taisytis - arba ne - yra vaiko reikalas. tėvai už jį nepasitaisys. iliuzija.

kaip negali liautis gerti už alkoholiką vyrą, taip negali pradėt lankyt pamokas už nelankantį. todėl jei kvies kada - eisim dviese. o ne už akių šnypšim pakampėmis.

o va dėl "mano namai mano taisyklės", tai čia ir yra mano esminis skirtumas. Namai yra MŪSŲ. Lygiai. vyro, mano, vaiko. Ir taisyklės yra bendros. Ne kažkieno aukštesnės ar žemesnės, bet bendros.

Ir tai ne priežastis šantažui ar bausmėms.

Šiaip, man visad ir buvo ir turbūt bus įdomu - kaip galima bausti vaiką ir paskui su juo turėti normalius santykius
Tipo štai vaikeli, dabar aš kalėjimo prižiūrėtoja, bus taip ir taip, o dabar mes vėl graži draugiška šeima, ir tu norėsi būti jos dalimi ir būti geranoriškas

Mįslė.

tai ne misle, tai auklejimas jei mano be 15 min 16metis musu namuose laikytusi savo taisykliu butu bangladesas, o ne namai . ir nebutina i priziuretojo vaidmeni isijausti - taisykles galima nustatyti ir be botago.

Bet gi zinia, PC ribojimas pas stripuli yra bendra taisykle kaip ir medaus turbut

pamoku aisku nepalankysi, bet atsakomybe bus tau, mamai ir teciui, kad vaikas iki 16 metu nelanko mokyklos.


ir siaip, lengva destyti patarimus ir diskutuot, kai su tuo nesusiduri

jei idomu visoms labai rekomenduoju Kevin Leman knygas.... tikrai efektyviai veikia, jei isiskaitai ir jomis vadovaujiesi