Vokiečių Aviganiai

Koks miestas? Vilniuje nereikia, o Kaune lyg reikia.

Vilniuje demokratija, jokių sutikimų nereikia

aš esu puikus pavyzdys kai šuniui visai nelaikas, vyras bute išvis tikėjosi didelio šuns neturėt, o va vieną dieną ėmė ir atsirado Kiriukas pas mus aišku, su vyro palaiminimu ir ką, na nebuvo nė dienos, kad gailėčiausi, kad ją turiu, vyras irgi ją labai myli (aišku patogu mylėti šunį, kai nereikia nei šerti, nei vedžioti, nei dresuoti, viską kitas padaro )

o Raketos vaikai man labai labai prie dušios, tikiuosi bus matomi, nes na labai idomu kas iš jų išaugs

Vilniuje mes
nu tai super, jei nereikia, nes abejoju ar duotu tas apatinis sutikima
nors pacio suo kaukia diena nakti kartais, matyt palieka isvaziuoja kazkur savaitgali gaila man jo.
Tai va, mano vyras irgi sako, bent sodyba turetumem manau gera, proga ir sodyba greiciau butu nusipirkti ...

O kam ta sodyba šuniui? Tai aišku faina, bet man su mano 5 šunimis jos trūkumo nesijaučia-sakykim man kaip veisėjai jei būtų pasirinkimas kur šuniuką parduot į butą ar sodybą-butui būtų pirmenybė

Cia jis siaip svaigsta apie ja jau seniai..
nori tureti prie buto , vasarai gamtos norisi, nors kaip pagalvojam,Vilniuje irgi nemazai zaliu vietu, o ir pavaziuoti nebeda... jau laukiam, kada miskai pradzius ir su vaikais vel vaziuosim i zygius...

Sodyba šuniui faina Žmonėm - irgi.
Mes gyvenom bute, o sodyba - savaitgaliais ir atostogoms. Šuo žodį sodyba žinojo ir džiaugėsi be galo kiekvienu važiavimu
Tiesiog laisvė, erdvė, prūdas, kur gali maudytis kiek nori ir kada nori ir kokį zuikį iš kiemo išvyt. Nereikia kasdien važiut į mišką pasivaikščiojimams, nes miškas vietoje
Be abejo, sodyboj šuns voljere neuždarydavom, buvom visada kartu.
Tai kuo tas butas geriau?

Sutikčiau, kad butas geriau, jei sodyboj šunį atskirai uždarytų, bet jei visi kartu, nematau minuso.

Shuke, šuniui kaip ir vaikui, jei galvoji - visada gal ne laikas. O kai atsiranda - supranti, kad pačiu laiku.
Tiesiog kai pamatysit tokį šuniuką ir ryžkitės

tai suniui dzin butas, sodyba, ar bendrabucio mazas kambarelis, jis visur bus laimingas jei iskrautas ir seimininkas salia. Va seimininkams gal sodyboj patogiau-vietoj prudas maudynem, laukai kamuoliukui pametyt , pliusas kad nereikia paeit, pavaziuot toliau....nors kitiems ir tai visai ne problema.

mes gyvenam sodyboje ,šunys su mumis kartu ne voljere mums žmonėms tai super ,upė ,erdvė ir taip toliau ,nugi visi privalumai bet mano šunims tai dzin , jiems aš geriausia -kur aš ten jie ar aš bliūdus plaunu virtuvėje ,ar aplinką tvarkaus lauke -jie prie manęs visad būna ir sodyboje gyvenant reikia su jais eiti i pasivaikščiojimus ir ne tik ir į miestą važiuojam socializuojamės taip sakant ir į mišką važiuojam .
Jiems ne erdvės reikia ,o žmogaus ,kuo arčiau aš -tuo jiems geriau ,o man išviso super nes aš gerai jaučiuosiu kaip jie su manim kartu .
O kaip tvarkaus namus ir išspiriu lauk juos tai stovi už durų žiūri per stiklą ir galvoja ką tokio blogo padarė ,kad mamka išvarė na ką jiems ten vieniems veikti tam kieme ? taip ,kad ar sodyba ar butas miesto centre jokio skirtumo kur jiems gyvent - svarbu yra žmogus, kuris su jais mokinsis ,dresuosis ir eis į pasivaikščiojimus ir dar daug visko visko kartu darys

va va tipiskas vaizdelis, laukia prie duru, budi kada atgal isileisi ......prie seimininko geriausia .......gaila tokiu kuriuos vienus paleidzia bimbinet, ne vokieciui cia.....durneja dievaz
pamirsau pagirti A fotosesija

aš bute VA neauginčiau, nes:

nerasčiau laiko išvedinėti. reikėtų visus tris vaikus susipakuoti, nes kambaryje nepaliksi. dabar šuns wc reikalai mūsų ritmo nekoreguoja.
vežiojimas į parką ar mišką kainuoja laiko. Jo šiais laikais sunkiausia rast.
tingėčiau palaikyt švarą ir gerą kvapą. Dabar ji visa pavasariškai molina pabūna prie katilinės koridoriuj. Kiek bėdos su tokiu šuniu įsiraut į butą su euroremontais...
būtų nepatogu šerti (dabar numetu mėsgalį ant pievos ir nesuku galvos)
nėra konfliktų su kaimynais dėl šuns balsingumo, kai išvyksti (ai... nu mūsiškė viena nebūna, bet teoriškai taip galėtų atsitikti)
nuosavoj teritorijoj šuo nesusipjausto kojų ir nerankioja nežinia kokio š.
nuosavoj teritorijoj gali statyt šuniui smagų voljerą, o ne metalinį gardą, kuriame jis tik apsisukt tegali
nuosavoj teritorijoj gali pirkt antrą šunį, trečią šunį, ketvirtą šunį...

Nu bet esminė buto problema - tiesiog nepraversi durų su chalatu susivėlus ir nepasiūlysi šuniui išbėgt pasysiot. Maniškė kasryt apibėga 5 garbės ratus, viską nuuosto ir tada wc reikalai. O jei dar koks girtas gatve eina...

Aš manau, jog tokiu atveju žmogui visai nereikia šuns Jei nėra laiko, tai kam šuo? Toks jausmas, kad šuo yra bėda...

Aš ėmiau šunį, kaip draugą, bendražygį, sargą su kuriuo galėčiau užsiimti. Man faina ryte išeiti pasivaikščioti, o dar geriau treniruotė, nes tai žymiai geriau nei chalatas ir kava Mėgstu išeiti vakare per darganą pasigerėti gamta. Klampoti per sniegą, džiaugtis dideliais sidabriniais sniego kąsniais krentančiais iš dangaus... Atsigulus laukymėje žvelgti į žvaigždes

Man smalsu ką veikia šiuolaikinis žmogus, kad jam nėra laiko šuniui? Sėdi socialiniuose tinkluose arba prie TV, nors tą laiką galėtų skirti žvėrui? Aš manau, jei nėra laiko, tai visų pirma jo nėra internetui Bent man. Bet jei nėra laiko, tai kam šuo?

Jei yra tingėjimas, tai ne laikas kaltas matyt

O kokia bėda euroremontai ir šuo? Aš tai nieko nesuprantu realiai, tad paaiškinkite man durnai

Nepatogu šerti. Aš kai nemėgstu daryti nieko belenkai, visada pasižiūriu kaip kitam. Nėmėtau mėsų, nes man tai nepriimti. dažniausiai šeriu šunį per treniruotes, o jei ne, tai tikrai ne tuo, kas papuola po ranka. Galų gale, kas šunis šeria RAW tikrai negirdėjau problemų. Po to išplauna virtuvės grindis. Bet čia suprantu viskas atsimuša į tingėjimą ir supratimą, kad šuniui, kaip antrarūšiui padarui nėra laiko, tai vėl klausiu, tai kam šuo?

Aš neturiu jokių problemų su kaimynais. Nebus balsingumo, jei šuo gaus tiek fizinį, tiek protinį krūvį.

Mano šuo vienąkart gyvenime yra persipjovęs koją per metus, o vaikštom visur. Pasižiūrėt gi galima kur stiklai

Metalinis gardas, tai suprask narvas? Aš neturiu narvo.

Aš irgi galiu imt ir antrą, ir trečią šunį, bet nėra tikslo. Nerasčiau šiuo metu tiek laiko, kad galėčiau su abiem užsiimti kokybiškai. Ar man nuosavas namas duotų laiko?

Mano šuo išėjęs į lauką pirma atlieka gamtinius reikalus. Girtuokliai man ne problema, jie sau, o aš sau gyvenu.


Reziumė yra toks, kad neparduočiau žmogui su tokiu požiūriu šuniuko. Gyvūnas yra atsakomybė, o ne daiktas ar ntas namuose...

Būtų facebookas - palaikinčiau
Man atrodo, kad jei žmogus įsigija šunį, nesvarbu kur gyvens, svarbu kaip ir kam jam šuo.

Kai prieš kelerius metus sesuo padovanojo man gražų baltą chelatą sekmadienio rytui, supratau, kad su mano gyvenimu kažkas "ne taip" - nėra kada tokio rengtis
Ir jokio skirtumo, ar sodyboje savaitgalį, ar bute paprastą dieną.
Kiekvienas rytas prasideda nuo treningų ir pasivaikščiojimo.
net sodyboje šuo būtų manęs nesupratęs, jei pradarau duris tipo atlikt reikalus - o pati pasilieku.

šuo turėtų ateiti pas žmogų, kuriam norisi jį ne turėti, o leisti laiką, o pasivaikščiojimas lyjant, sningant ir pučiant vėjui teiktų džiaugsmą.
Šuo ne daiktas, o gyveniomo būdas