Na o aš pasiguosiu - niekaip neatsikratom įpročio kandžiotis. Kaip mažiukas pradėjo, taip iki dabar ir kandžiojasi. Ko tik nebandėm, ir žaislus į dantis kišom, ir dresuotojo patarti smaugtuku bandėm paauklėt, ir draudėm žodžiu, nu visaip kaip rodėm, kad mums nepatinka, kad skauda. Bet kai tik pasiilgsta labiau, pusdienį manęs nemato - grįžus gaunu dantų porciją.. Aš tai dar nieko - susitvrakau šiek tiek, nusisuku, nekreipiu dėmesio, kol aprimsta, atsisėda ramiai, tada jau paglostau, nors dažnai vistiek krimsteli, atrodo, jam taip saldu, kad jis negali be to
![ax.gif](https://www.supermama.lt/forumas/public/style_emoticons/default/ax.gif)
Na o blogiausia, kai ateina pas mus žmonės, kurie myli šunis, nori pamyluoti, bet ir griežtumo neturi visai, nu tai juos tenka visaip kaip bandyti ginti mums
![blush2.gif](https://www.supermama.lt/forumas/public/style_emoticons/default/blush2.gif)
Anot dresuoto Mariaus, toks čia ir kandimas, jei po jo žymių ryškiu nelieka. Aišku, iki kraujo jis nekanda, bet apdrąsko vis tiek nemalonu. Gal dar kas turi kokių patarimų nuo šios bėdos