Vėdinimas 6

Ok, o tai kaip šiuo atveju jie išbalansavo oro srautus? Užšalimas dar negresia, nes užšalinėja nuo -7, o lauke dar tiek nėra, todėl ir srautas neturėjo išsibalansuoti.

Dar kiek suprantu, tai būtent Paul aparatai nežaidžia su srautų išbalansavimu. Renovent žaidžia, o Paul - ne.

Neblogas tyrimas. Tik rekūpų brendai visai negirdėti.

na per diena neturejo filtras "uzsinesti"

Temperatūrinis NK gali būti matuojamas ir pagal paduodamą, ir pagal išmetamą orą. Abi metodikos turi teisę gyventi, jei tik aiškiai nurodoma, pagal kurią metodiką atliktas vienas ar kitas skaičiavimas. Geriausia, jei rezultatai būtų pateikiami paskaičiuoti abiem metodikom, bet rekuperatorių gamintojai žinoma visada rinksis tą metodiką, kuri rodo gražesnį skaičiuką. Ir stengsis nutylėti, kad yra ir kitos metodikos, kad kitokiu būdu paskaičiuotas rezultatas nebus toks gražus.
Geras ginčas buvo, tik aš kitaip supratau to ginčo esmę. BangaS bandė įrodyti, kad temperatūrinis NK pagal išmetamą orą yra geriau nusakantis rekuperatoriaus naudingumą, nes artimesnis energiniam NK. Ir aš su tuo sutinku. Pabandysiu pagelbėti BanguI kitais argumentais.

Jei srautai subalansuoti, pagal abi metodikas paskaičiuoti NK skiriasi dėl drėgmės įtakos. Tai dabar kokia ta įtaka. Imam standartines sąlygas - viduj apie 20C, lauke apie -5C. Viduje tegu bus kokie 50% drėgmės, t.y. apie 9 g/m3 vandens. Iš lauko paduodamas oras turės apie 1,5 g/m3 vandens. Turime 7,5 g/m3 skirtumą, kuris ir knisa protą. Bet nebūtinai 7,5. Drėgmė teoriškai gali svyruoti 0-100%. Viduje tai atitiks 0-17 g/m3 svyravimą, lauke - 0-3 g/m3. Taigi absoliutinės drėgmės skirtumas, tarp namų ir paduodamo oro gali svyruoti 0-17 g/m3 diapazone, ir neturint specialių priemonių yra nežinomas.

Tuo tarpu lauko pusėje situacija stabilesnė. Jei rekuperatorius išmeta apie 0C orą, jame max gali būti 5 g/m3 drėgmės, o lauke visada mažiau. Taigi vertindami pagal išmetamą orą, turim maksimalų protą knisantį drėgmių skirtumą 5 g/m3, kas yra dar ne visai tikslu, bet ženkliai tiksliau nei maksimalus drėgmių skirtumas viduje 17 g/m3.

Tai būtent dėl to, kad šalto oro (lauko, išmetamo) absoliutinė drėgmė svyruoja mažesniuose diapazonuose, energiniam NK artimesnis yra temperatūrinis NK pagal išmetamą orą.

Taip pat temperatūrinis NK pagal išmetimą automatiškai įvertina bendrą sistemos efektyvumą, kai naudojamas ŽŠ ar srautų disbalansavimas atitirpinant šilumokaitį.

Lieka dar filtrai, bet svarbiausias niuansas, jau minėtas, NVK apskaičiavimo metodika. Vieni skaičiuoja vienaip, kiti kitaip, o gamintojai taip, kad jų gaminiai atrodytų patraukliausi pirkėjams.

Dar vienas dalykas, svarbiausia rekuperatoriaus funkcija yra šiluminės energijos gražinimo funkcija, taigi šiluminės energijos grąžinimo NVK ir tik plokštelinių rekuperatorių gamintojai pradėjo vartoti temperatūrinį NVK vertinimą, pagal kurį plokšteliniai tampa pačiais gražiausiais. Jei vertinti pagal grąžinamos šiluminės energijos grąžinimo NVK, temperatūriniai NVK čempionai, tikrai nebūtų pirmose eilėse.

Kažkada sakiau, kad turiu labai tikslius 2003-2013 metų Vilniaus orų duomenis. Paul rekūpų pardavėjas padėjo suskaičiuoti, kiek rekuperatoriaus tenas gali sunaudoti elektros oro pašildymui. Sakė, kad skaičiavo pagal šią formulę: šilumos kiekio, kurį perneša oras skaičiavimai.

Aš sumodeliavau tokius duomenis: modelis Paul Novus 300 ir Paul Novus F 300. Pirmas Paul Novus 300 užšalinėja nuo -0,5 laipsnių, antras Paul Novus F 300 užšalinėja nuo -7 laipsnių. Sąlygos abiems vienodos: tiekiamos oro kiekis - 200 kubų. Štai kokius skaičius gavau. Entalpinis sunaudoja tikrai ne daug elektros: priklausomai nuo metų nuo 20 iki 200 Lt. Paprastas, kuris užšalinėti pradeda nuo -0,5 gerokai daugiau srebia elektros: nuo 150 iki beveik 500 Lt. Arba 10 metų vidurkis būtų toks: su entalpinu per metus išeina 129 Lt, su paprastu - 372 Lt. Skirtumas tikrai ženklus.

Mano supratimu paprastam tikrai reikia GŽŠ ar ŽŠ, nes per 10 metų prisuks apie 3714 Lt elektros. Per 20 metų būtų 7428 Lt. Taigi paprastam tikrai atsipirks GŠŽ.

O štai entalpinis per 10 metų prisuktų apie 1291 Lt. Realiai jam GŠŽ atsipirktų gal tik per 30 metų, jei ne ilgiau, jei GŠŽ įrengimas būtų brangesnis.

Man tik įdomu ar entalpinio NVK dėl entalpijos yra didesnis nei 84 proc., ar ne? Jei didesnis, koks realiai galėtų būti NVK - bent apytiksliai? Arba kiek procentų entalpinis rekūpas gali būti naudingesnis už paprastą?

Nu kiek galima - meluoja, sukčiauja... Be minto minėto disbalansavimo galimybės (tyčia ar netyčia), dar yra ir drėgmės įtaka. Ir tikrai galimas atvejis, kai nesukčiaujant ir nieko nekombinuojant NK pasvyruoja tarp 80 ir 90%. Kai nieko namie nėra, drėgmė laikosi nedidelė. Grįžus namo padarinėjamos durys, vidun patenka šalto sauso oro, drėgmė momentiškai dar labiau krenta. Paskui prasideda maisto gamyba, dušai, vonios, tam tikru laikotarpiu drėgmė gali stipriai šoktelti gal net iki 100%, ypač palubėje, iš kur ištraukiamas oras. Drėgnas oras savyje neša daug energijos, todėl mažiau atvėsdamas labiau sušildo paduodamą orą. NK pagal padavimą (kaip Medeinoje) kyla, pagal išmetimą - krenta (Medeinoje nerodo realiu laiku). Sausame ore energijos mažiau, todėl procesas atvirkštinis - NK pagal padavimą krenta, pagal išmetimą kyla, ir abu NK supanašėja.
O kad negali būti didesnis nei 81% - gali. PHI matuoja NK kontroliuojamomis sąlygomis pagal išmetimą. energypro monitoringas - realiose kintamose sąlygose pagal padavimą. Nematau nieko keisto, jei NK pagal padavimą didesnis, nei NK pagal išmetimą.
Nesakau kad energypro nesukčiauja. Bet vis kartoji tuos savo "meluoja, sukčiai, etc" iš esmės dėl to, kad nesupranti. Jei kas duoda nuorodą kur paskaityti, tai "tylėk ir nesiuntinėk", jei asmeniškai į SM parašo, tai "nepasižymiu pastabumu", ir t.t.

O tai kuo skiriasi šiluminė energija ir temperatūrinė energija ar temperatūrinis NVK?
Papildyta:

Tik nemokyk kaip man elgtis. Gerai? Aš tau neaiškinu ir tu man neknisk smegenų. O kaip termometras išmatuoja drėgmę? Ir kaip ta drėgmė įtakoja naudingumą, jei jos termometrai nematuoja? Ar tiesiog drėgnas oras yra šiltesnis?
Papildyta:

Kokie srautų išbalansavimai, jei Paul tuo neužsima. Nekartok senos ir ne į temą melodijos, o geriau jei kas įdeda protingą nuorodą apie Paul rekūpus, tai pasiskaityk.
Papildyta:

Ir dar, gerbiamasis, prieš kiaulindamas kitus įsigilink į esmę. Štai Gedimino, kuris administruoja sistemą atsakymas: Matuojame istraukiama is patalpu ora. Ortakiuose prie pat rekuperatoriaus. Termometrai skaitmeniniai, labai tikslus.

Nu čia tai pi*****c, būtent ir stengiausi išaiškinti kaip drėgmė įtakoja naudingumą, nifiga nieko neskaitai, ir kaip padėką už pastangas gaunu "neknisk smegenų, ir kaip drėgmė įtakoja naudingumą".

Ir kas čia p****c? O aiškinti galima ir ramiau, be užgauliojimų.

baik mesltis feistui ir pradek savo galva galvot - va tau feisto "pamastymai" kodel jis buten tokia formule pasirinko :
"Regrettably, current standards for performance rating of
heat recovery ventilation, such as EN 13141 or EN 308, do not
consistently follow that path with the result that the performance
figures obtained according to these standards cannot be
used for passive-house design. They are often even far too
optimistic, which can pose a real hazard to a project’s success
(this is mainly due to the unfounded reference to supply air
[SUP] temperature instead of exhaust air [EHA] temperature
and the airflow balancing on the supply air/extract air [ETA]
side instead of outdoor air [ODA]/exhaust air side).
To determine the actual performance of ventilation units
with suitable boundary conditions and to make available other
important properties, such as the measured operational range,
air tightness, and sound emissions, as well as functional
approvals of frost protection, etc., the Passive House Institute
has developed a certification system for ventilation units.With
balanced mass flows on the outdoor air/exhaust air side, the
effective heat recovery rate is determined as follows:"
<toliau tapati formule is sertifikato.>
kaip matai turi teise i vieta po saule ir kitoks paziuris (EN xxx)
neradau ne zodzio apie oro dregme sertifikavimo metu, gal jie bandymus daro labai sausom salygom ir kondensacijos isvis nera, todel ir srautai pasidaro simetriski, Labai keista kad oro dregme neminima sertifikate.
ir dar reiktu atkreipt demesi i Pe/m*Cq... dedamaja., kurios mes imdami medeinos pavyzdi niekad nevertinam ir jau vien delto gaunam mazesnius skaicius. ir si demamoji yra reikalinga butent ismetamo srauto metodo atveju..
Aisku sertifikavimui, ivertinimui ir palyginimui tom paciom laboratorinem salygom tai pilnai tinkama formule, bet i tikslu rezutata, parodanti grazinama silumos kieki realiom salygom, si formule niekaip negali pretenduot.

Dar perskaičiavau Paul Novus 300 elektros sąnaudas atitirpinimui. Įvertinau, kad oras name bus pakeičiamas ne 200 kubų, o 150 kubų. Nes įvertinus, kai nieko nėra namie, savaitgalius ir pan. tikėtina, kad metinis oro kaitos kiekis gali būti ne 200 kubų, o labiau 150 kubų. Čia kalbu apie savo namą, nes man teoriškai reikia pakeisti apie 200 kubų (namo tūris 400 kubai). Nors gal reikėjo skaičiuoti ne 150 kubų, o 160 kubų (40 proc. oro kaita), bet jau neperskaičiuosiu.