Vėdinimas 6

Neteisingas palyginimas, pradinis kiekvieno pirkejo pasirinkimas yra arba dyzelinu arba benzinu varomas automobilis. Jus renkates principa ir tai, kas toje rinkoje is esmes yra tinkamiausia, o jau po to jus renkates automobilio tipa ir kokybes/kainos santyki.
Siuo metu jus dar nepasirinkote irenginio veikimo principo. Kai nuspresite ar rotacinis ar plokstelinis, tada rinksites kokybe/kaina. Bent jau tokia turetu buti logine procesu seka. Gali buti ir kitokia procesu seka, pvz automobilio pasirinkimas pagal spalva😜

Pas Minta irenginys yra "Domekt" serijos su C4plus valdikliu, o pas Pupci "Kompakt" serija su C3 valdikliu. Tai visiškai skirtingi valdikliai, tik pulteliai panašus.
C4 valdiklis neišjungs vėdinimo įrenginio viršijus 10C setpoint'ą, o atsijungs tik tada, kaip ir parašei, nukritus tiekiamo oro temperatūrai iki +5C.
C3 valdiklyje rotorius neturi būti stabdomas, jei nustatytas žiemos režimas, todėl manau, kad pas tave suveikdavo šį apsauga todėl, kad buvai uždavęs vasaros režimą ir nustatęs aukštą tiekiamo oro temperatūrą.
Nesuprantu, kodėl negalite nusistatyti protinga tiekiamo oro temperatūrą ir naudoti įrenginį "žiemos" režimu? pvz.
Užsiduoti tiekiamo oro temperatūra +17C. Prie tokios užduotos tiekiamo oro temperatūros bus minimaliai naudojamas elektrinis šildytuvas.
Jei židinukas bus pakūrentas ir rekuperatorius pus per aukštą tiekiamo oro temperatūrą, rotorius vis tiek nebus sustabdytas ir rekuperatorius pus aukštesnę temperatūrą.

Su mašinom viskas man aišku: dyzelinės brangesnės, bet sudegina mažiau degalų ir daugiau važiuojantiems atsiperka.

O kaip pamatuoti rekuperatorius? Rotacinis lyg ir mažiau turėtų prisukti elektros, kai labai šalta, bet visas metinis jo efektyvumas dėl prasto NVK turėtų būti prastesnis. Plokštelinis žiemą gali prisukti daugiau elektros, bet tikėtina, kad vertinant visą metinį efektyvumą plokštelinis turėtų būti efektyvesnis. Be to plokštelinis kaip geras benzininis motoras: elastingas vos ne visame sūkių diapazone, gerai traukia, t.y. nemaišo kvapų, tyliai veikia. Rotacinis kaip eilinis dyzelinis: suka nuo 2000 iki 2800 aps./min., toliau bukas, t.y. maišo kvapus, daugiau triukšmauja.

Realiai trūksta oficialių monitoringo duomenų. Ypač metinių.

Geri plokšteliniai dažnai yra brangesni už rotacinius. Pvz., Paul rekūpai tikrai brangūs, nes turi virš 90 proc. siekiantį NK. Tokių rekūpų, kurių NK viršytų 90 proc., PHI rado tik 6 vnt.

Paul Focus 200 nėra brangus apie 6500 Lt, o F 200 apie 7500 Lt. Tik jo darbinis diapazonas mažas: iki 155 kubų.

Paul Novus 300 gaučiau už 9000 Lt, Novus F 300 už 10 500 Lt. Šitie jau pagal darbinį diapozoną turėtų tikti: iki 230 kubų.

Paskutinis iš aparatų, kuris perkopia 90 proc. NVK yra Systemair daikčiukas. Jį gaučiau už 6400-6800 Lt. Jo ir darbinis diapozonas siekia iki 200 kubų.

Tik čia nurodžiau visų aparatus be pašildytuvų. Su pašildytuvais jie kainuotų brangiau, pvz., Paul Novus 300 iki 1500 Lt brangiau. Arba visiems reikia daryti GŠŽ ir nereikės pašildytuvų. Tik klausimas kaip bus su drėgme, jei šilumokaičiai įprasti ne entalpiniai.

Nurodžiau tris plokštelinius aparatus, kurių NK mane tenkina. Dar laukiu Zehnder kainų. Bent jau kol kas panašu, kad protingiausias pasirinkimas būtų Systemair Save VTC 200: pakankamai nebrangus ir su 90 proc. siekiančiu NK. Tik reikia išsiaiškinti su drėgme ir užšalimu. Įdomu ar jie turi entalpinius šilumokaičius?

Labiausiai norėčiau Paul Novus F 300, bet nemanau, kad verta mokėti apie 12 000 Lt už aparatą su entalpiniu šilumokaičiu ir tenu ir turėti 84 proc. NVK. Dar aišku kažkaip reikia įvertinti dėl drėgmės grąžinamą energiją, kuri, pasak gamintojų, aparato NK padidina iki 116 proc.

Rotacinius aš pasilieku pačiai pabaigai. Prie jų galima visada sugrįžti, su jais viskas per daug paprasta ir aišku, bet manęs netenkina jų prastas NK, kvapų pamaišymas. Todėl ir sakau, kad reikėtų vertinti metinį rotacinių ir plokštelinių NK, prisukamą elektrą, sukuriamą komfortą. Gal įvertinus visus metus, ne taip baisiai atrodytų kelios šaltos savaitės per metus.

P.S. Kokio darbinio tūrio aparatą reikėtų rinktis, jei namo vidinis tūris 400 kubų, o projektinis paduodamo/šalinimo oro kiekis apie 200 kubų?

turbut toki, kur prie 200 kubu butu didziausias efektyvumas.

Standartinis tiek šalinamo, tiek tiekiamo oro kelias per rekuperatorių - filtras > šilumokaitis > ventiliatorius. Esant tokiam keliui, kaip ir Mintas minėjo, tiekimo ventiliatorius pašildo įeinantį srautą, išmetimo - išeinantį.
Yra galimybė ištraukimo ventiliatorių statyti prieš šilumokaitį. Tuomet ištraukimo ventiliatoriaus 50-90% generuojamos šilumos, priklausomai nuo rekuperatoriaus NK būtų grąžinama į vidų.
Bet tuomet kita problema. Kai abu ventiliatoriai už šilumokaičio, abu jie kuria +/- vienodą neigiamą slėgį šilumokaičio viduje. Kai slėgiai panašūs, nedideli nesandarumai rekuperatoriaus viduje nesudaro didelės problemos. Jei abu ventiliatoriai stovėtų kambario pusėje, šilumokaityje šalinimo kanale būtų teigiamas slėgis, tiekimo kanale - neigiamas. Per mažiausius nesandarumus nuolat švilptų oras, taip sukurdamas dalinę vidaus oro recirkuliaciją su (papildomais) kvapų pamaišymais. Abiejų ventiliatorių sudėjimui į patalpų pusę be neigiamų pasekmių reikalingas 100% sandarus šilumokaitis. Plokštelinis 100% sandarus teoriškai yra įmanomas, o rotoriniame tai neįmanoma net teoriškai. Bet vis dėlto plokšteliniuose dažnai nenaudojama išdėstymo schema su abiem ventiliatoriais vidaus pusėje. Gal gamintojai nėra garantuoti savo šilumokaičių sandarumu.
Dar kitas niuansas - tiesiog technologiškai paprasčiau sudėti abu ventiliatorius už šilumokaičio. Abu šilumokaičius dedant vidinėje pusėje, reikalingas šiek tiek didesnis korpusas tų pačių parametrų rekuperatoriui. Na gal ne visai tų pačių... Visgi dėl abiejų ventiliatorių šilumos tiekimo į vidų veikimo rezultatai gerėja. Lyg ir yra motyvacija šiek tiek padidinti korpusą, vardan šiltesnio tiekiamo oro srauto.

Nė pats nesupratau iš kur tiek, nes paskutiniu metu apie 50% laikėsi. Iš sienų drėgmės tai irgi nemažai turi išsiskirti, nes rekupą eksploatuoju neilgai, o iki tol tai sienos nedžiuvo.
Papildyta:


Tai kad maniškio NVK dabar ~80% prie dabartinių temperatūrų (temperatūrų skirtumas apie 20C).

Reikėtų sakyti testuotasis rekuperatorius, o ne apskritai rotorinis. Fig znajet kokį Šh jie ten testavo.

Man vis dar Amalvos produkcija - tikrų tikriausia mistika. Štai čia - Domekt Rego 400 modelis. Grafikas per vidurį, dešinėje pusėje rodo, kad pūsdamas 200 kūbų oro aparatas pasieks 86 proc. efektyvumą. Čia kai lauke -23, o name +21.

Panašus Systemair VTR 200 modelis daug kukle Pasnis. Suveskite duomenis ir pamatysite, kad pučiant 200 kubų oro, kai slėgis sistemoje yra 80 Pa, rekuperatoriaus temperatūrinis efektyvumas bus 74 proc.

Kaip taip drastiškai gali skirtis įrenginių efektyvumas? Gal paaiškinsite?
Papildyta:

O tavasis Domekt Rego 400? Kokį oro kiekį puti? NK turėtų būti didesnis nei 80 proc. Ar nors kartą per stebėjimo laikotarpį sutapo tavo rekuperatoriaus rodomi ir Amalvos pateikiami skaičiai? Jei taip, prie kokių sąlygų? Jei ne, prie kokių sąlygų buvo artimiausios reikšmės?

Ta prasme, jei pas mane žieminis režimas, ir nustatau +12C, tai praktiškai tenas niekad neįsijungs ir rotorius nebus stabdomas?
Papildyta:


Žema - įžeidinėti žmones, o ne ignoruoti kultūros neturinčius žmones.
Papildyta:


tas pats.

Bandžiau atlikti skaičiavimus, tai maksimum buvau gavęs 84% NVK. Vis tik, neturiu termometro kuriuo galėčiau pasitikėti, tad visi NVK matavimai pas mane labai, labai netikslūs. Galiu tik procesą konstatuoti -šilčiau, šalčiau, bet tiksli temperatūra - na ne su mano turimais termometrais. Galima aišku viską bandyti daryti su vienu, bet lauke šalta .

O prie kokių maždaug sąlygų gautas toks rezultatas?

jei lygini Rego 400, tai siulyciau lyginti bent su systemair VR 400 modeliu.

Mistika man tas rekuperatorių naudingumas - ne kitaip. Perėjau per visus Systemair rekūpus. Sąlyga: 200 kubų oro, 80 Pa slėgis, lauke -20, name +22.

Geriausią rezultatą iš rotacinių parodė VR 700 DCV: jis pūstų +17, NK - 89 proc., varikliai naudotų 50,3/51,3 W elektros. Skirtas maždaug 330 m2 ploto namui, svoris - 72,6 kg.

Antras rezultatas Save VTR 500: jis pūstų +16, NK - 86 proc., varikliai naudotų 26,7/27,7 W elektros. Skirtas maždaug 400 m2 ploto namui, svoris - 81 kg.

Trečias variantas VR 400 DCV: jis pūstų +15, NK - 83 proc., varikliai naudotų 39/35,8 W elektros. Skirtas maždaug 200 m2 ploto namui, svoris - 56,4 kg.

Įtariu, kad įvertinus ir variklių sunaudotą elektrą, geriausias variantus būtų antras - Save VTR 500. Tik jis skirtas vidutiniškai 400 m2 namui. Gerokai mano namui per didelis. Beje, pasyviam namui rekomenduojama, kad 1 kubui oro per valandą vaikyti reikėtų ne daugiau kaip 0,45 W elektros. Taigi pirmas variantas atkrenta.

O didžiausia mistika su plokšteliniu Save VTC 200 modeliu. Jis prie tų pačių sąlygų (200 kubų oro, 80 Pa slėgis, lauke -20, name +22) į namą pūs net +20, NK - 95 proc., varikliai naudos 30,3/30,2 W elektros. Tik kiek prisuks elektros šilumokaičio atitirpinimui, tai neaišku. Greičiausia čia ima sąlygą, kad iki rekūpo ateis pakankamai šiltas oras.

Jei jau apsisprendete pirkti plokstelini, tai esmini sprendima jau turite, dabar lieka nuspresti kokio gamintojo produkta pirkti. Systemair, matyt, nebus blogiausias pasirinkimas. Kadangi maksimaliais rezimais, greiciausiai, niekas rekuperatoriu neeksploatuoja, tai panasu, kad Save VTC 200 jums turetu idealiai tikti.