Vėdinimas 6

#421
QUOTE(vaikis_ @ 2015 02 16, 22:57)
Tai triukšmas ir nuo pačio rekuperatoriaus modelio priklauso. Pvz., pas pazystama mitsubishi firmos stovi, tai praktiškai net prie rekupo stovėdamas kartais nesuprasi ar jis įjungtas.

matyt plokstelinis minimaliais rezimais.
Atsakyti
#422
QUOTE(cibulis @ 2015 02 16, 20:37)
Arba štai čia: gamintojas 12 psl. sako, kad įrenginys pučia 83 proc. naudingumu, kai sertifikatas nurodo 78 proc. Visai galai nesueina.


Kažkas minėjo, kad sertifikuotasis Domekt rego 450VE yra iš esmės standartinis Domekt Rego 400VE su menkom modifikacijom, tame tarpe truputį galingesneis varikliais ir atitinkamai šiek tiek didesniu našumu. Kaip supratau, šilumokaitis išliko tas pats, taigi ir reikėtų orientuotis į sertifikuoto 450VE NVK rodmenis.

Man didesnio našumo kaip ir nereikia, tad savo mažesnio galingumo pasirinkimu esu pilnai patenkintas. Taigi, jei orientuosimės į "arčiau realybės" pateiktais Komfovento duomenimis, tai ir 400VE bendras NVK turėtų būti ~78%, o maksimalus NVK neturėtų viršyti 84%.

Vis tik, man užkliuvo čia kažko išsakyta mintis, jog mažėjant temperatūrų skirtumui prie 0, rekuperatoriaus NVK turi artėti prie 100%. Vis tik man atrodo, kad šis teiginys klaidingas su išimtimi, kai temperatūrų skirtumas lygiai 0C. Taip manau todėl, kad kuo temperatūrų skirtumas didesnis tuo greičiau nugalimos visokios temperatūrų perėjimo iš vienos medžiagos į kitą inercijos ar kaip kitaip techniškai šis procesas vadinasi, ne esmė, svarbiausia kad tie nuostoliai išliks tie patys, bet augant temperatūrų skirtumui, procentaliai jie sumažės, tad kuo temperatūrų skirtumas didesnis, tuo mano suvokimu, šilumokaičio NVK turi augti.

Prie to pačio, užkliuvo ir Komfovento pateiktos kreivės <{POST_SNAPBACK}> temperatūros, kur teigiama, kad ši kreivė prie lauko -23C ir vidaus +21C, taigi prie temperatūrų skirtumo 44C laipsnių. Mes dabar matavimus atliekam prie temperatūrų skirtumo ~20C-25C, taigi gerokai mažesnio. Ar nebus taip, kad galima dar tikėtis NVK pagerėjimo esant didesniam temperatūrų skirtumui, ką manot?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 16 vasario 2015 - 22:28
#423
QUOTE(Pupcis @ 2015 02 16, 16:20)
Taip, pripažįstu, kad suklydau. Ištiesų 10 C. Bet vis tiek tas parametras vartotojui reikalingas. Pvz. rekupas dirba vasaros režimu. Jeigu nusistatai paduodamą 20 C ir retsykiais kūreni židinį (aš mėgstu vakarais pasėdėti prie ugnies). Židinys sukelia svetainėje temperatūrą ir norisi, kad rekupas ją paskleistų kiek įmanoma po kitas patalpas. Tačiau prie 20 C nustatymo jis išjungs rotorių, viršijus paduodamą temp. , todėl tikslinga nustatyti paduodamą 25C. Tuomet viskas OK, kūrenat židinį rekupas rotoriaus neišjungs. Tačiau išvykstant atostogų ir palikus tą patį nustatymą realu, kad grįžęs rasi rekupą išsijungusį su pranešimu "per žema tiekiamo oro temp.".

Realiai nėra blogi tie rotoriniai Komfoventai. Ypač papiginta Domekt serija turi gerą kainos/kokybės santykį.

10C laipsnių apsauga yra pakankama, kad nepasiekus nustatytos temperatūros įrenginys būtų stabdomas.
Pupci, negi norėtum, kad išvykęs atostogų ir dėl kokių nors priežasčių rekuperatorius žiemą pradėtų pusti į patalpas šaltą orą ir grįžęs namo rastum, kad rekupas atvėsino neleistinai stipriai namus, sušalo gėlės, sušalo katinas ir dar kas nors...?
Pupci, ar tikrai nustatęs savo rekuperatorių žiemos režime ir pakūręs židinį rekuperatoriaus rotorius pas tave stabdomas, jei viršijama nustatyta temperatūra?

Atsakyti
#424
QUOTE(mintas @ 2015 02 16, 22:27)
Kažkas minėjo, kad sertifikuotasis Domekt rego 450VE yra iš esmės standartinis Domekt Rego 400VE su menkom modifikacijom, tame tarpe truputį galingesneis varikliais ir atitinkamai šiek tiek didesniu našumu. Kaip supratau, šilumokaitis išliko tas pats, taigi ir reikėtų orientuotis į sertifikuoto 450VE NVK rodmenis.

Man didesnio našumo kaip ir nereikia, tad savo mažesnio galingumo pasirinkimu esu pilnai patenkintas. Taigi, jei orientuosimės į "arčiau realybės" pateiktais Komfovento duomenimis, tai ir 400VE bendras NVK turėtų būti ~78%, o maksimalus NVK neturėtų viršyti 84%.

Vis tik, man užkliuvo čia kažko išsakyta mintis, jog mažėjant temperatūrų skirtumui prie 0, rekuperatoriaus NVK turi artėti prie 100%. Vis tik man atrodo, kad šis teiginys klaidingas su išimtimi, kai temperatūrų skirtumas lygiai 0C. Taip manau todėl, kad kuo temperatūrų skirtumas didesnis tuo greičiau nugalimos visokios temperatūrų perėjimo iš vienos medžiagos į kitą inercijos ar kaip kitaip techniškai šis procesas vadinasi, ne esmė, svarbiausia kad tie nuostoliai išliks tie patys, bet augant temperatūrų skirtumui, procentaliai jie sumažės, tad kuo temperatūrų skirtumas didesnis, tuo mano suvokimu, šilumokaičio NVK turi augti.

Prie to pačio, užkliuvo ir Komfovento pateiktos kreivės <{POST_SNAPBACK}>  temperatūros, kur teigiama, kad ši kreivė prie lauko -23C ir vidaus +21C, taigi prie temperatūrų skirtumo 44C laipsnių. Mes dabar matavimus atliekam prie temperatūrų skirtumo ~20C-25C, taigi gerokai mažesnio. Ar nebus taip, kad galima dar tikėtis NVK pagerėjimo esant didesniam temperatūrų skirtumui, ką manot?

Pagal VGTU skaičiavimus būtent prie didesnio skirtumo NVK didėja: http://leidykla.vgtu..._Grzebielec.pdf
Atsakyti
#425
QUOTE(*** @ 2015 02 16, 21:30)
QUOTE(mintas @ 2015 02 16, 21:15)


Kokia dregme pas paty rodo name?


Pas mane drėgmės lygis stipriai pakilo, įjungiau drėgmės surinkėją, kadangi jis pas mane tiklsliausiai parodo drėgmės lygį, tai pas mane dabar drėgmės lygis ~60%. Nepagaunu kampo kodėl, nes lauke labai mažas drėgmės procentas, plius minusas gal apie -12C.
Atsakyti
#426
QUOTE(cibulis @ 2015 02 16, 22:49)
1. Bet dėl tautos intereso pasakykite, ką būtent dabar pučia: kiek į namą, kokia temperatūra name ir kokia lauke.

2. Mano katilinės durys išeina į tambūrą, tada dar tambūro durys. Manyčiau, kad turėtų nesigirdėti garso. Antrame aukšte virš katilinės yra vonios kambarys. Visi kambariai toliau išdėstyti.

mano rekuperatoriuje nera funkcijos, leidziancios perziureti kokios temperaturos ora pucia ar ima.
tambure duris laikysit uzdarytas, tai rekuperatoriaus negirdesit, tik oro snarejima vamzdziuose.
Atsakyti
#427
QUOTE(madwifi @ 2015 02 16, 21:35)
na dar reiketu isdiskutuoti tavo prielaida jog grizta tik vieno ventiliatoriaus, o ne visa rekupo sunaudota el. energija. anksciau aptartose PHI formulese (kur naudojama ismetamo oro T),  imama visa.


Matai, išmetamą oro srautą varinėjants variklis ir šildo išmetamą srautą, tad įeinančiame sraute jo įtakos neturėtų jaustis.
Papildyta:
QUOTE(bruonius @ 2015 02 16, 21:45)
2) tada turiu kita klausima, kaip spresi amzino triuksmo problema katilineje? jei katiline turi duris (nors ir netiesiogines) i bendra erdve, tai patikek, rekuperatoriaus keliamas triuksmas uzknis juodai.


Pas mane dabar iš katilinės durų nėra, rekuperatorius katilinėje. Ant mažų greičių išvis nesigirdi net naktį, o dienos metu prie šalimais gana tyliai ūžiančio kompo, tai ir ant 50% negirdėjau rekuperatoriaus.
Papildyta:
QUOTE(vaikis_ @ 2015 02 16, 22:32)
Pagal VGTU skaičiavimus būtent prie didesnio skirtumo NVK didėja: http://leidykla.vgtu..._Grzebielec.pdf


Na va, ką aš ir sakau. Taip kad tą 90% dar žiūrėk yra šansų pasiekti biggrin.gif
Atsakyti
#428
QUOTE(mintas @ 2015 02 16, 23:45)
Matai, išmetamą oro srautą varinėjants variklis ir šildo išmetamą srautą, tad įeinančiame sraute jo įtakos neturėtų jaustis.
Papildyta:
Pas mane dabar iš katilinės durų nėra, rekuperatorius katilinėje. Ant mažų greičių išvis nesigirdi net naktį, o dienos metu prie šalimais gana tyliai ūžiančio kompo, tai ir ant 50% negirdėjau rekuperatoriaus.
Papildyta:
Na va, ką aš ir sakau. Taip kad tą 90% dar žiūrėk yra šansų pasiekti  biggrin.gif

pas jus, matyt, plokstelisnis rekuperatorius?
idomu koki plota vedinate. as apie 170m2.
Atsakyti
#429
QUOTE(vaikis_ @ 2015 02 16, 22:32)
Pagal VGTU skaičiavimus būtent prie didesnio skirtumo NVK didėja: http://leidykla.vgtu..._Grzebielec.pdf


Perskaičiau išvadas, tai gana įdomiai parašyta:

CODE
Nustatyta kad rotorinio rekuperatoriaus NVK labai stipriai varijuoja. Labiausiai svarbu pastebėti, kad labai stipriai rotorinių rekuperatorių NVK keičiasi keičiantis temperatūrų skirtumui. Kuo mažesnis temperatūrų skirtumas tuo prastesnis NVK ir atvirkščiai, kuo didesnis temperatūrų skirtumas tuo aukštesnis NVK. Testuoto modelio NVK keitėsi nuo 56% iki 81%. Taip pat norėjo pastebėti, kad 40K temperatūrų skirtumas nėra labai dažnas ir kaip pavyzdį paėmė piečiau nuo Lietuvos esančią Lenkiją.


Ėhėhė. Kuo temperatūrų skirtumas didesnis, ir kuo daugiau šilumos reikia, tuo daugiau rotorius padeda jos išsaugoti. Panašu, kad man reikės šiame pačeme forume parašyti tokios pat apimties žinutę paneigiančią mano teiginius apie prastą komfovento NVK smile.gif.


Papildyta:
QUOTE(bruonius @ 2015 02 16, 22:55)
pas jus, matyt, plokstelisnis rekuperatorius?
idomu koki plota vedinate. as apie 170m2.


taip, plokštelinis biggrin.gif - Komfovent Domekt Rego 400VE. Vėdinu dviejų aukštų namą bendras plotas ~120m2, apie 400m3 oro.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 16 vasario 2015 - 23:03
#430
QUOTE(mintas @ 2015 02 16, 22:27)
Kažkas minėjo, kad sertifikuotasis Domekt rego 450VE yra iš esmės standartinis Domekt Rego 400VE su menkom modifikacijom, tame tarpe truputį galingesneis varikliais ir atitinkamai šiek tiek didesniu našumu. Kaip supratau, šilumokaitis išliko tas pats, taigi ir reikėtų orientuotis į sertifikuoto 450VE NVK rodmenis.

Man didesnio našumo kaip ir nereikia, tad savo mažesnio galingumo pasirinkimu esu pilnai patenkintas. Taigi, jei orientuosimės į "arčiau realybės" pateiktais Komfovento duomenimis, tai ir 400VE bendras NVK turėtų būti ~78%, o maksimalus NVK neturėtų viršyti 84%.

Sertifikuotas yra 450 aparatas. Jo NVK - 78 proc. Gamintojas gi 13 psl. nurodo, kad aparato NVK yra 81-84 proc. Keista, kad gamintojas nurodo, jog jų aparatas pučia net geriau nei parašyta sertifikate. Tai kam tada sertifikavo, jei gavo prastesnius skaičius? Gal Raitūzas man paaiškins kaip čia taip: PHI logotipą reklaminiame buklete prie aparato pridedate, bet sertifikato duomenis slepiate? Kiti gamintojai, kurie turi PHI sertifikatus, taip akivaizdžiai nemeluoja.

O štai 400 modelis 11 psl. rodo, kad pučia 84-91 proc. naudingumu. Jokios nepriklausomos laboratorijos sertifikato neturi, todėl keista kaip pats sakai iš esmės du vienodi įrenginiai pučia labai skirtingu NVK. Aš manau, kad 450 modelio duomenys tikresni, todėl ir 400 turėtų pūsti labai panašiai: 78-84 proc. ribose. Labiau tikėtina, kad visgi NVK turėtų būti apie 80 proc. Bet kadangi gamintojo niekas negali patikrinti, tai skaičius pateikia kaip jiems patinka, gražesnius.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 16 vasario 2015 - 23:14
#431
QUOTE(mintas @ 2015 02 16, 22:45)
Matai, išmetamą oro srautą varinėjants variklis ir šildo išmetamą srautą, tad įeinančiame sraute jo įtakos neturėtų jaustis.
Papildyta:
Pas mane dabar iš katilinės durų nėra, rekuperatorius katilinėje. Ant mažų greičių išvis nesigirdi net naktį, o dienos metu prie šalimais gana tyliai ūžiančio kompo, tai ir ant 50% negirdėjau rekuperatoriaus.
Papildyta:
Na va, ką aš ir sakau. Taip kad tą 90% dar žiūrėk yra šansų pasiekti  biggrin.gif

Įtariu jog su rotorium be šansų turėti realius 90% mūsų klimato zonoje, nebent kokiame sibire smile.gif
Atsakyti
#432
QUOTE(vaikis_ @ 2015 02 16, 23:20)
Įtariu jog su rotorium be šansų turėti realius 90% mūsų klimato zonoje, nebent kokiame sibire smile.gif


Sibire ir rotoriui reiki ŽŠ įrenginėti
Atsakyti