Vėdinimas 6

Vėsinti su ŠS, taip vadinamas "passive cooling" režimas, kai į grindis paduodamas vėsus vanduo. Man rodos Korida tokį režimą išbandęs and Energy save ŠS.

Vėsinti puikiausiai galima per grindis. Drėgmės reikia bijoti tik tuo atveju, jei vėsinimo galingumas per didelis. Jei vėsinama bus teisingai apskaičiuotais galingumais, apie bet kokias su grindiniu vėsinimu susijusias problemas galima pamiršti. Svarbiausiai viską gerai paskaičiuoti. Bet ši taisyklė galioja bet kur, ne tik grindiniam vėsinmui. Visur, jei blogai apskaičiuosi, visur turėsi problemų.



Tik vienas dalykas dėl drėgmės gražinimo, jei entalpinis, tai jo NVK kaip rotorinio, tik dar išlieka bėdos su užšalimu.


Nepamiršk, kad čia tik temperatūrinis NVK, jei kalbėti apie gražinamos energijos NVK, primetu, kad džiaugtis reikėtų jei pas Paulą tas NVK siektų kokius 60%.



Vėsintis per grindis. Svarbiausia kad vėsinimas butų daromas ne kaip gausis, o prieš darant gerai apskaičiuotas.

Apie vėsinimą oro pagalba nesidomėjau, o tie kas domėjosi, teigia, kad oro srautai turi būti didesni nei 1000m3/h-1400m3/h. Tik vėdinimui tai ženkliai per daug.




Čia manyti neteisinga, o skaičiuoti reikia. Jei suskaičiavai 10%-20%, tai tokia paklaidos procentą reikia ir uždėti visiems teoriniams skaičiavimams. Taip, tuomet skaičiai neatrodo labai įspūdingai.



Tai neturi išsisaugojęs Medeinos duomenų iki jų ištrynimo? Tuomet 10%-20% paklaida yra tik iš lempos. Kažkaip įtariu, kad ji turėtų būti stipriai didesnė ~30%-40%.



Apie šildymąsi vien elektra aš nedrąsiai pasvarstydavau dar namo projektavimo stadijoje, bet tuomet tas nedrąsumas dėl savo skaičiavimų pakišo koją, sukišau milžinišką pinigų sumą į įrangą, kurios vis dar nenaudoju, o jei nebūčiau sukišęs, tai dabar tik džiaugčiausi ir tikrai apie ją negalvočiau. Visos mano investicijos į šildymą manau į balą išmesti pinigai, nes niekada nesugrįš.

Šildytis namą vien elektros pagalba puikiausiai įmanoma ir Lietuvoje ir man dabar apšildyti ~120m2 namą vien elektros pagalba gaunasi pigiau, nei ~50m2 butą, name statytame ~2003m, kuriame visai neseniai gyvenau ir kuris buvo šildomas autonomiškai dujomis. Šildymo kaina gal ir nėra įspūdingai maža, bet kai šildai brangiausia kuro rūšimi ir turi su kuo lyginti, be to žinai, kiek visos šildymo sistemos įdiegimas būtų kainavęs, labai greitai apsiramini.

Vien rekuperatoriaus pagalba vis tik namo šildytis nepavyktų, nes mano rekuperatoriaus teno galingumas tik 1kW, dabar visą namą šildau 2kW kaloriferiu ir tai pagrinde tiktai naktimis, kad išnaudočiau naktinį elektros tarifą. Temperatūros šokinėjimų nesijaučia, termomasės vis tik daug, labai gerai išlygina visus temperatūros svyravimus.

Vis tik, vien oriniu šildymu nepasikliaučiau. Patalpose, kuriose norisi turėti šiek tiek daugiau šilumos (pav. voniose) būtinai reikia įrengti ir elektrinį kilimėlį, arba infraraudonųjų spindulių plokštę palubį pakabinti.

Tiems kas norėtų papulti į A++ energinės klasės namo kategoriją, šildymasis vien elektra irgi nėra kliūtis, tereikia įrengti saulės betareikų pakankamo suminio metinio galingumo, kad padengtų namo šildymosi poreikį, o kadangi batareikų iškėlimą galima atidėti ir vėlesniems laikams, mano supratimu, toks šildymasis yra pats idealiausias šiltam namui, nes nereikalauja didelių momentinių investicijų dar statybos metu.

O jei esant tom paciom lauko ir vidaus T, ismetama turesi -12C, o paduodama +19C kaip tada skaiciuosi NVK

Sutinku, bet kai eina kalba apie min 20kLTL (ŠS/katilas, grindins šildymas) investicijas, gal ir verta Minto kelią rinktis.

Man labai įdomu kokia oro santykinė drėgmė su oriniu šildymu?
Jei 20-30% , tada teks spręsti dilemą ar šildymo sistema ar oro drėkintuvai.

100% sutinku, tik matyt EE name +28 grindu nelabai turesi

temperatūrų skirtumas 40C (-20C ir +20C).

Pagal išmetimą prie -12C temperatūrų skirtumas bus 32C, NVK pagal jį bus 32*100/40=80%

Pagal padavimą prie +19C temperatūrų skirtumas bus 39C, NVK pagal jį bus 39*100/40=97.5%

Apibendrinant sudedam 80% ir 97.5% ir ištraukiam vidurkį =88.75%

O koks skirtumas EE name tarp grindu temp ir oro temp turetu but ~?



Cia
http://energypro.lt/...ildymo-sistema/
+27C

Isildo ora iki 23C?
http://energypro.lt/...laiko-duomenys/

Pala nesupratau klausimo. Kaip šildymo sistema gali įtakoti oro drėgnumą jei ji drėgmės neištraukinėja arba papildomai oro nedrėkina? Vienintelis atvejis, kai oro temperatūra stipriai užkeliama ir bendras drėgmės procenta stipriai krenta, bet tokia situacija neįmanoma gerai apšiltintame sandariame name. Tokiame name oro temperatūra bus labai panaši, kaip ir visos termomasės, nesvarbu kaip bus šildoma.

Siuo atveju matau tokias problemas:
1 sudetinga isnaudoti naktini tarifa, nes kaip tik nakti name nereikia dideles silumos, o orinis sildymas iskart sildo ora, o ne termomase
2 jei pasidarai rekupo dienini ir naktini rezimus, tai butent didzioji dalis sviezio oro nakti tiekiama i miegamuosisu, o jei jis siltas, tai
3 cia aisku individualu, bet sildymas oru tikrai nera komfortiskas nei man nei mano zmonai

Įmanoma turėti jei viso namo šildymo galingumą ne paskirstysi tolygiai po viso namo grindis, o sukoncentruosi tik nedideliame plote pasirinktose vietose.
Papildyta:


Iš principo panašu į teisybę, bet realiai tai nesamonė. Termomasė momentaliai nuima visą šilumą ir temperatūra patalpose nepakyla. Kaip minėjau, name temperatūrų svyravimo absoliučiai nesijaučia, ar tai būtų diena ar naktis ar rytas ar vakaras.



Todėl ir nepatikėčiau viso šildymo galingumo tik rekuperatoriui.



net ta pati šildymo sistema skirtingai sumontuota kardinaliai skiriasi, o jei dar ir patalpos skiriasi .

Na pavyzdžiui jei namą šildaisi elektriniu vėjeliu, tai sutikit, jis tikrai sausina orą.

Sausins orą ir rekuperatorius, jei elektrinį vėjelį/kaloriferį įtaisysit ant oro padavimo į patalpas.

Bandei ar tik spėji? Jei bandei, tai prašyčiau plačiau.
Papildyta:

Tik kad sako grindims, jei jos ne plytelės, o medis, parketlentės ne labai gerai. Kelios dienos gal ir nieko, gal net ir kokią savaitę nieko tokio. O jei 2 savaites ar mėnesį? Galima apdailą sugadinti. Kiek suprantu pasyvus vėsinimas yra puikus dalykas, bet šaltį jis turi atidavinėti ne į grindis, o į sienas ar lubas.