QUOTE(jot.ka @ 2015 06 18, 11:09)
o kaip jos elgiasi po žydėjimo, lieka stiebai dekoratyvūs ar nunyksta?
Kuo anksčiau žydi lelijos, tuo anksčiau ir stiebai ruduoti/nunykinėti pradeda. Miškinės ankstyvos, žydi apie Rasas (Jonines), tad ir stiebai pradeda ruduoti dar nesulaukus sezono pabaigos. Tad jei derint gėlyne, turėtų jas kažkas paslėpti, ar jų būti nedideliais taškeliais šen bei ten, kad nekristų į akis. Jei norisi ilgai žalių išliekančių lelijų stiebų, reiktų rinktis vadinamuosius OT hibridus (sukryžmintos rytinės(Oriental) ir vamzdelinės(Trumpet)). Jos aukštos (vyrauja apie 1,5m aukštis), labai tvirti stiebai, žydi liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje, kvepia, stiebai ruduoti pradeda tada, kai tai jau atrodo natūraliai (įsibėgėjęs ruduo). Tik jų žiedai dažniausiai stambūs, tad derinant gėlynuose reiktų ieškoti veislės mažesniais žiedais arba lengvų pereinančių akių nerėžiančių spalvų.
QUOTE(diuni @ 2015 06 18, 11:13)
O ar žiemoja be problemų
Taip, miškinės lelijos žiemoja be jokių problemų. Juk rūšinė miškinė lelija natūraliai auga ir mūsų miškuose (esu ir pati mačiusi). Tik jos dar turi tokią ypatybę - reikia metų poros kol susidoroja su persodinimo stresu. Būna taip, kad pasodinus rudenį pirmą pavasarį išvis nepasirodo ar išlenda varganas daigelis kuris greit nuruduoja ir nunyksta. Nežinant galima pagalvoti, kad viskas, neperžiemojo (ir man taip buvo, vėliau literatūroje perskaičiau, kas ir kaip). Tačiau praėjus persodinimo stresui dar po metų išauga normalus stiebas, o dar po metų - jau tvirtas ir žymiai aukštesnis. Jos nemėgsta būti trukdomos ir persodinamos, tad jei po pirmos žiemos neišdygo ar išdygo leisgyvis daigelis ir greit nunyko, reikia kantriai palaukti kitų metų ir neknaisioti tos vietos.
