Daugiametės gėlės, X tema (jubiliejinė!)

aha! priminet, kad as dar ir kemera turiu( turejau?) reiks eit ziuret lenda kas ar ne. pernai jis tik viena sakele isstenejo po bjauriosios ziemos, gal siemet visai uzsilenke?

Dar nelabai kas jo matyt. Kai žinaui kur, gali rast, bet taip atsargiai, nes aš vienam "slieko galvą nunešiau" beieškodama. Geriau savaitę palaukti.

* Iš miskantų pas mane jau penktus metus labai gerai jaučiasi "Yaku Jima". Spėjau suvešėjusį padalinti. Ir padauginti kerai jau paūgėjo neblogai. Turėti "Kleine Floridea" ir "Flamingo" po kažkurios žiemos "atidavė galus", o ir šiaip neskubėjo plėstis. Trečias sezonas prasideda miskantui "Purple Fall" - toks ribinis, neskuba nei augti, nei mirti. Neseniai pasirodė serijos "Augalų pasaulis" žurnalas "Miskantai, viksvos ir kito sodo žolynai". Tekstai gėlininko K. Vyšniausko. Rašo, kad pas juos iš žemaūgių miskantų veislių vienintelė "Yaku Jima" vešliai auga ir žiemoja.

** Rūšiniai Iris sibirica ir baltažiedė jų forma I. sibirica "Alba" tikrai neužmušami. Veisliniams mano priesmėliuose ne taip gerai sekasi. Iš rūšinių mažulyčio kerelio jau didokas grupes išauginau, o įsigyti veisliniai į normalius kerus per penkerius metus taip ir nesuaugo. Man peršasi išvada, kad rūšiniai pakantūs belekokiam dirvožemiui, o veisliniams kaip ir reiktų "sotesnio".

pas mane miskantai irgi neužsibuvo, patvorinis tai klesti, bet man jis gėlyne per aukštas, arba tiklsiau mano gėlynas jam per smulkus, o Kleine Floridea ir Kleina Silberspinne taip ir pamiro nei vienais metais nesuformavę padoresnio kero, vis atželdavo tik kero dalis, padalinus ir atskyrus nudžiūvėlius, naujieji kerai taip ir neišgyveno.

leliumai, kaip pas jus gillenia laikosi?

Stebina Pernai, kai buvo didieji karščiai, nuskrudo. Liko tuščia vieta. Maniau, su visam. Bet ne, šiemet lyg niekur nieko atžėlė

Auginant tinginio būdu, t.y. jokio ypatingo tupinėjimo, žemės gerinimo keitimo ar pan, turiu pastebėti, kad anaiptol ne visi augalai, kurie apibūdinami kaip nereiklūs ir kantrūs pateisina save, o dalis augalų tiesiog per dideli, sunkiai pritaikomi..

Pvz. Calamintha ir ežiuolė- dizaino požiūriu nuostabus derinys. Tačiau jei jie sudaro kompozicijos pagrindą- dabar vaizdas liūdnas..nes ir vieni ir kiti mizernai tedengia žemę. Ir jis dar liūdnu pabus, nes tai vasaros galo augalai. Sucisella- puiki. Bet viena pati ji - neišgroja, t.y. visiškai foninis augalas.

Saulainės - puikiai augo ir nieko neprašė. Dideli, kuplūs augalai. Vienas lyg ir mažai, daug- jau per daug, reikia ploto..
Kemerai yra mano patikimieji, kaip ir melvenės, minėtoji saulainė, verbena hastata.

Vingiris `Splendide album`- puikus, rochebrunianum - jam reikia sąlygų. Kaip ir veisliniams miskantams. Kaip ir rūgtims. Rasakila- puikiai auga, bet karpymas nužydėjusių žiedų ir lapų, kai jos daug - pabosta.

Lėtapėdžiai Sporobolus - tikrai ilgai reikia laukti rimto kupsto suformavimo.. Gumbenė- neišgyveno. Monarda su savo miltlige užkniso. Imperata egzistavo. Sanguisorba visiškai nuvylė. Išskyrus dar 'Stand Up Comedian', bet drėgna dirva ji mėgo. Cirsium- puikus, bet šiemet neberandu nei vieno. Bet gal pati išravėjau..

P.S. retai kada būna nuostolių po žiemos, bet nors Panicum'ai itin vėlai kalasi, šiemet man jie labai įtartini - visiškai gyvybės ženklų dar nerodo. Visi, ne koks vienas..

Apie liūdnus vaizdus.

Šiemet pirmi metai, kai korekcijos gėlynuose minimalios - atnaujinti kai kuriuos peraugussius kerus, perkelti vieną kitą kerelį. Ir laiko, kai galiu pamaklinėti po kiemą, šiemet žymiai daugiau. Dabartinis etapas, kai daugiametės auginasi kerelius, man kieme atrodo švelniai tariant nykokai.
Laukimas "didžiojo sprogimo", kuris įvyksta birželį. Taip ir peršasi mintys, kad didinti proporciją sumedėjusių augalų daugiamečių gėlių sąskaita... (šventvagiškos mintys, tokioj temoj )
Nenoromis lyginu su tėvų kiemu, kuris jau nuo sezono pradžios atrodo patraukliai, nereikia laukti kažko. Pas juos vyrauja sumedėję augalai, gėlių nedaug, jos labiau kiliminės, kompozicijose su akmenimis. Žinoma, kai ateina vasara, savas žiedais putojantis kiemas labiau traukia akį Ruduo patinka ir ten, ir ten. Dar bandau guostis, kad kai savi medeliai taps nebe rykštelėmis su keliomis šakelėmis, o normalią lają turinčiais medžiais, vaizdas savaime taps patrauklesnis tokiu metu - tetrūksta apimties (dabar baigia nužydėti medlievos (3vnt.), startuoja rojaus obelaitės (2vnt.)).

Kiemo ryškumas/blankumas įvairiais metų laikais man neduoda ramybės jau keli metai, bet žiūrint į savo kiemo specifiką mano mintys priešingos leliumai . Žiūrėdama, kaip lėtai kai kurios daugiametės atželinėja, be abejo norisi išvengti tuščių plotų. Sumedėjusiems kartu su daugiametėmis gėlėmis pas mane per mažą vietos, reiktų rinktis arba arba. Mano mintis , kad pvz kemerams, soroms ir pan. vėluojantiems augalams pakojy sodinti svogūninius, arba anksti pavasarį žydinčius, po to nunykstančius augalus. Apimties jie nepridės tiek kiek krūmas ar medelis, bet ir nebus tuščia žemė. Iš mano didžiojo gėlyno, kol kas likę dar neiškasti sibiriniai veronikūnai, vingiris rochebruneanum, lendrūnai, jau dabar yra gana nemaži, šluotsmilgių kupstai didžiuliai, ir dabar man jie labai patinka. Bet spalvos norisi. Dabar galvoju, kad kogero vėlai atželiančių augalų savo sode reikia turėti nedidelį procentą, ypač kai pavasaris prie jūros ir taip vėluoja.

smth1 išvardinti augalai panašiai jaučiasi ir pas mane, tik ko gero negalėčiau skųstis kraujalakėmis, gal veislė, rūšis turi tam įtakos, tiek officinalis tiek obtusa pas mane auga be vargo, viršydamos ūgio normas. Apie 'Red thunder ' dar nieko pasakyt negaliu, pernai sodintos, bet lapija ir šiemet man atrodo anaiptol neįspūdinga.

gillenia šiemet auginuosi iš sėklų, todėl labai įdomu, kiek ji reikli, kiek tolerantiška, bet kaip suprantu, visgi vandens poreikis pas ją nemažas, džiugu, kad neprapuolė, bet norėtųsi ir sezono metu ne skylės. beje pas mane tokia pat patirtis su raudokle, per karščius nudžiūvo, kitąmet atžėlė, bet jau jos nereiklumu ir pristaikymu suabejojau.

Daisoja, o sibiriniai vilkdalgiai kam – žolynų imitacijai ar mandriems pasižydėjimams? Man karts nuo karto vis topteli mintis kur nors panaudoti šio gėliuko žoliškumą. O tuo pačiu dar anas ir pažydėtų kaiptais...
_______________________
Perovskijos dar palūkėsiu mažumėlę. Dar ir šiaip yra ko laukti: baltos ir violetinės verbenų hastata, milžino Gotembos (miskantas toks japoniškas) ir visų kitų miskantų. Pastarieji tartum ir rodo gyvybės ženklus, bet jau tokius myzernus, kad net graudu žiūrėti. Aišku, tokias žiemas, kokios buvo 2 paskutinės, neatlaiko ir asfaltas. Manau, kad 5-zoniams (ir aukščiau) bei sibiriečiams mažai šansų tokias išgyventi. Nebent kokie gerokai subrendę ir savo tankiu bei dideliu šaknynu požeminį mikroklimatą gebantys kiek kontroliuoti individai išsilaiko. Beje, YAKU JIMA pas mane pamirė po pirmos žiemos, o FLAMINGO ir FERNER OSTEN laikosi jau ketvirtus, ir plečiasi nei greičiau, nei lėčiau nei šluotsmilgės. Taigi reikėtų mokslinių tyrimų, kad nustatyti šių augaliukų vystymosi Lietuvoje dėsningumus ir ypatumus, pas mus čia galai nesusieina...
________________________
jot.ka, ką gero nuveikėte per tas kelias savaites, kai neteikėte čia darbo augalynui ataskaitų? Rezultatai turėtų jau iš toli matytis... Gaila, jei rūgtis TAURUS neišlys. Bet gal iš kokio storesnio medgalio ir pasirodys, tik kiek vėliau. Pas mane taip nutiko. Persodinus rūgtis, į dirvą įkišau 1 gryn medgalį su kojytėmis/šaknytėmis, tai iš jo praeitą savaitgalį įžiūrėjau besikalančią gyvybę. Bet jau labai prisiplojus žiūrėjau.
Savaitgalį apsisprendžiau, ką sodinsiu saulainėms, kurių po persodinimo ženkliai pagausėjo, prieš nosis – korėjinius lendrūnus. 1 iš jų visai šalia auga, belieka tik geru pusmetriu pastumti į dešinę, tai su saulainėmis dabar žiūrisi, kaip vienos poros batai. Šluotsmilgių lapija man čia nelimpa. Na ir puiku – rudeniop ir toliau lendrūnas lapių uodegomis retušuos prigesusį saulainių žydėjimą. Nors pirm norėjosi, kad kartu pasiektų piką.

Iš mano miskantų tik M.floridulus gerai auga. Dar nešioju 'Strictus', bet nedideliame vazone, tai nei miskantas, nei žolelė. Lauke toks merdėjo keletą žiemų, kaip ir 'Kleine Fontaine' bei 'Malepartus'.
Pernai palikau dalį soros 'Dallas Blues' lauke, mačiau jau kalasi. Bet ši žiema netinka patikrai.
Veisliniai sibiriniai vilkdalgiai man tuo ir patinka, kad lėtai plečiasi. Aišku, nusipirkus mažą daigelį, sunku sulaukti žiedo. Buvau praradusi viltį pamatyti, ar atitiks 'Moon Silk' savo vardą. Ir dabar jo tik keli daigeliai po 9 metų. O E. Dambrausko selekcijos 'White Dream' net stogdengiai neįveikė, sutraiškė su kopėčiom, stati liko tik du daigeliai, bet atsitiesė ir auga. Čia prisiminimai temos paspalvinimui:
https://plus.google....925487643554471
Labai ištvermingas siauralapis vilkdalgis (I. gramineus), tik nežinau, kaip augtų smėlyje. Gražiau atrodytų prie kokios balutės vandens kaligrafijai.
Šlapiamėgius daugiamečius auginu tokiuose induose, kuriuos net nežinau kaip pavadinti, ateityje turėtų būti gražūs kubilai. Ten ne tik vandens lelijos, bet ir ajerai, asiūklis, vikšriai, nendrė. Iš vilkdalgių dedu kardalapius/japoninius, gal jau rodžiau nuotraukas:
https://plus.google....925487643554471
Prie namų žiemojimui sąlygos netinkamos, tai nešioju į ,,garažą". Peržiemoja toliau į vakarus. Bet I.versicolor žiemai su vazonu įkasu lauke, kaip ir asiūklį. Garbanotas vikšris Kaune lauke peržiemodavo tik šiltomis žiemomis.
Kaune jau smarkiai želia daugiametės kartu su pienėm ir garšvom.

Sutinku dėl vėlai atželiančių proporcijos. Tačiau net ir anksti atželiantiesiems reikia laiko

Vidiniame kiemelyje esu prisodinusi tarp daugiamečių gėlių narcizų (ir dar šiemet nužiūrėjau kelis tarpus, kuriuos galiu jais užpildyti). Ši kiemo dalis dabar džiugina labiausiai. Bet neužburia... Namo priekyje anksti atželia lendrūnai. Nuosaiku. Galima žiūrėti ir laukti įsibėgėjimo. Kaip ten bebūtų, bendra kiemo vaizdų diktuojama nuotaika vistiek yra laukimas. Iš čia ir kilo mintys, kad galbūt paslinkus proporcijas sumedėjusių link... Bet lazda turi du galus. Vasaros efektas, kurį sukuria būtent gėlės, mažesnis būtų.

Mūsų pasirinkti stiliai skiriasi - pas Jus daugiau natūralistinis-pievinis, pas mane miksborderiai su sumedėjusiais ir daugiametėmis gėlėmis. Man tik įdomu, kaip kuriant pievas atsveriamas tas pavasarinis horizontalumas? Juk norisi ir kažko vertikalaus, ir kažko, kas diktuotų aiškią sodo struktūrą. Mažoji sodo architektūra? Gyvatvorės? Labai saikingai, bet labai vietoje sumedėję?

Radau miskanto žiedadulkių debesėlį, erzinkitės ir jūs, padidintos nuotraukos daug geriau:
http://www.poterie.f...inee/index.html

Man irgi įdomu, kaip ,,pievininkai" iškenčia pavasarį. Ankstyvų, vasarą nykstančių gėlių nėra daug - auskarėliai, kai kurie katilėliai...O jeigu komponuoti pagal kilmės šalis, tai dar sunkiau.
Gėlynus po langais sodinu tarp visžalių krūmų, nes ir žiemą turi gražiai atrodyti. Gaunasi tarsi salelės, kad niekad nebūtų daug tuščios žemės. Vistiek pavasario sunku laukti, kol sužydi svogūninės. Tik tulpių, narcizų kolekcijos nebeliko, tai užėmė kiti augalai. Svogūninės man tiko, kad galėdavau į jų vietą vasarai įkasti pusiau kambarines su vazonais.

vi_ - sibiriniai vilkdalgiai ir tam ir anam. Dar todėl, kad pas mane jie geriau auga, nei žolynai. Ir labai tinka prie astilbių bei melsvių. Dar ir viendienių graži lapija, gal kiek storoka, bet žiedai gražūs.