Knygų skaitytojų klubas, 91 laida

aš savaitgalį praleidau su A.Davidson "The Gargoyle" (chimera), buvau užsisakius bibliotekoj, bet nebesulaukiau, tad parsisiunčiau angliškai. labai patiko. visų pirma, tai knyga apie meilę, nepavaldžią laikui, negandoms, lytinei orientacijai, net mirčiai. tai istorija su keletu istorijų joje, ir visos jos - apie meilę. tie, kurie bijo atvirų sekso scenų, nebijokite - jų čia nerasite.
o interpretuoti šią istoriją galime kiekvienas pagal save: realistiškai (Mariana - beprotė, besigydžiusi psichiatriniame skyriuje) ar patikėti lašeliu mistikos (kad visgi ji sako tiesą - ji gimė Viduramžiais Vokietijoje ir joje gyvena daugybė širdžių, kurias reikia išlaisvinti, t.y. atiduoti iš akmens kalamoms chimeroms).
knygoje yra ir mitologijos, sąsajų su religija, daug aliuzijų į Dantės "Pragarą" - pagrindinis veikėjas ir pats pereina pragarą, pats jį pasirenka. taigi tai ir išprusimo romanas (erudition novel).
iki šedevro gal ir netraukia, bet kol kas geriausia iš to, ką skaičiau šiais metais. tik be reikalo šis romanas lyginamas su U.Eco "Rožės vardu". netraukia iki "Rožės", oj kaip netraukia


geriau jau skaityt "Morgano kelią", nes "Angelėlis" man tokia "jokia" pasirodė, neįtikino. Kaip beje ir "Timas". taip pat neįtikino.



sveika prisijungus

o jei dar bent po trumpą atsiliepimą parašytum apie išvardintas knygas, būtų išvis

Sveika prisijungusi. Malonu skaityti (?) naują žmogų. Matau, mūsų skoniai panašūs.
Dėl Šiaulių - aš dabar blaškausi tarp Kauno ir (beveik) šiaulių, tai ir šia tema gal kokių bendrumų atrastume.
Aš maloniai suskaičiau D. Rubinos "Petruškos sindromą". Kažkuo priminė Lazarį. Gal personažų keistumu, jų kraštutinumais. Supratau, kad norėčiau skaityti ir kitas knygas, bet kol kas nerandu.
Dabar gilinuosi į simfoninio orkestro užkulisius. Tekstas smagus pats savaime, kai kada ir įžvalgos visai pralinksminančios. Pavyzdžiui, tai, kad muzikantai savo vaikus neišvengiamai irgi moko muzikos, nes nenutuokia, ko dar gaėtų mokyti. Pagalvojau, kad būtų nekas, jei visi tėvai taip savo naštas užkrautų vaikams.
Perskaičiau tris J. Flanagano "Žvalgo mokinio" dalis. Man nelabai, nes labai jau skaityti motyvai. Toks vieno pusvakario skaitinukas atsipalaidavimui po kokios nors geros knygos. Skaitau tik dėl to, kad galva atsipučia.

Sveikos



Organizuoju Kada renkamės ? Gal kitą savaitę ? Ar šį ketvirtadienį?

Sveika prisijungusi Ką skaitai jau išvardijai, o kokios knygos patinka? Mylimiausi autoriai ?
Vienas geriausių praeitų metų atsiminimų man yra bronchitas... ir 4 О. Громыко knygos

Taigi čia jaunesniam mokykliniam amžiui. Flanaganas. Man su zis ir Santlinos sūneliui kaip tik O tu jau matyt, per didelė

O man neskaitadieniai Nepraeina. Atsirado alergija rusų kalbai, o lietuviškos knygos nekabina, o angliškai ir visom kitom kalbom neskaitau ir aš... vis dar neturiu ką skaityti Vartau žurnalus

VILNIETĖS, greitai greitai rašote, kada norite meeto

Gerai, jau tik nereikia...
Matome kasdieną įvairiausių variantų, bet va vienas iš šviežiausių: vienuoliktokė prieš savaitę antrą kartą išėjo į Jablonskį (gal trečią kartą sugrįš pas mus ), nes tėvai farmacininkai niekaip nesupranta, kad dukra tikra menininkė ir gyvenimą nori sieti būtent su muzika. Belieka paklausti: spėkit, kur stos? Jei bus tėvų valia...

Neskaitysiu, jau pasisotinau. Yra melejonai geresnių knygų.

Man si savaite meetui laisvas tik penktadienis, bet jo metu ruosiuosi mamos jubiliejaus organizavimui sestadieni, kuris bus mano namuose, taigi
Pirmadieni butu gerai kiti vakarai man darbas

Manau, kad tevai moko muzikos yra gerai, tai dar viena kalba, rastas, kuriuo zmogus ismoksta bendrauti, bent suprasti, svarbu, akd tevai duotu vaikui pasirinkima buti, kuo jis nori, o ne butinai, kad sektu ju pedomis. pvz. as mokiausi su dirigento Domarko sunumi, jis grojo smuiku, bet sekmingai nera smuikininkas jo AtA mama buvo baleto destytoja, balerunu jis netapo nors manau, kad ir nemoke
Mano mama turejo but muzikante, bet..tapo istorike, mane nuo mazu dienu prie muzikos, muzikante netapau, bet tai, kad muzika mane lydejo visa gyvenima taip isejo, kad as dirbu dabar megstama darba su muzika
Baisiau gal, kai va vaikas turi polinki i mena, o ji vercia buti teisininku
Cia siaip komenataras

Čia iš tos operos, kad kiekvienas gyvenimo įvykis kažką atima, o kartu ir duoda. Tai vat davė. Laiko sau.








G. Morkūnas ,,Švęsti kosmose ir tvarte". Kaip jau minėjau, turbūt geriausia, ką pastaruoju metu skaičiau. Kiekvienas tekstas - tarsi dovana, liudijanti besąlygišką meilę vaikams (tik jo tekstuose jie kvepia vėju ir mišku), taikliai ironizuojanti mūsų pačių požiūrį, nuostatas ir įsitikinimus, kurie dažnai tokie apgailėtini... Skaitai - ir juoktis, ir verkt noris. Labiausiai dėl to, kaip giliai žmogus suvokia žmogaus būties esmę ir kaip virtuoziškai valdo žodį tai esmei perteikt.

L. Harper ,,Nežudyk starzdo giemininko". Ją skaitydama mintimis grįžau prie ,,Dėdės Tomo trobelės", kurią skaičiau labai labai seniai, vaikystėje. Patiko viskas - kūrinio tema, pasakojimo būdas, o ypač vyrų paveikslai kūrinyje. Tokie tvirti, tikri, teisingi, sąžiningi pirmiausia prieš pačius save. ,,Norėdamas gyventi santaikoje su kitais, aš pirmiausia turiu gyventi santaikoje pats su savimi. Vienintelis dalykas, kuris nepriklauso nuo daugumos, yra žmogaus sąžinė", - sako Atikus, pagrindinis kūrinio veikėjas.

T. Guenard ,,Stipriau už neapykantą". Sukrečianti (nes tikra), bet graži (nes laimingai baigiasi) istorija apie tai, kokią reikšmę žmogui turi susiklosčiusios aplinkybės, sutikti žmonės. Užkabino pasakojimas, bet autoriaus braižas nepasirodė išskirtinis.

J. Harris ,,Šokoladas". Skaitant taip pat neapleido jausmas, kad kažką panašaus esu skaičius. Galų gale radau sąsajų su ,,Penktadienio vakaro mezgimo klubu", kurį prieš n metų buvau skaičius, nors siužeto panašumų ne tiek ir daug, o gal tik viena - parduotuvėle. Kas tikrai po šios knygos liko - tai šokolado kvapas ir visų tų saldumynų vaizdas parduotuvės vitrinoje . Iš pirmo žvilgsnio lengva tokia, nesudėtingo siužeto, bet kartu pakankamai gili nagrinėjamomis temomis: tarnystės, pasišventimo, pritapimo svetimoje kultūroje, praeities svarba žmogaus dabarčiai ir ateičiai, galų gale - žmogiškumo plačiąja prasme.

H. Haddon ,,Tas keistas nutikimas šuniui naktį". Įdomi tuo, kad leidžia perprasti autisto mąstymą. Trikdė mane tie skaičiai ir diagramos, tiesiog iš vėžių išmušinėjo

T. Shah ,,Tūkstančio ir vienos nakties šalyje". Labai graži man šios knygos idėja - atrasti širdyje glūdinčią pasaką, bet kažkaip tuo metu, kai skaičiau, šiokių tokių trukdžių vis turėjau, tai jaučiau, kad taip iki galo ir nepanirau į tą pasakos ieškojimo istoriją. Bet tikrai čia ne knygoje bėda. Labai puikiai perteikta Maroko dvasia, kultūra, senųjų žmonių pasaulėžiūra, kuri pagrįsta mokymusi iš to, ką pasakoja, kalba kiti. Greičiausiai ir kitas jo knygas paskaitysiu.

J. Melnikas ,,Maša, arba postfašizmas". Nieko šito autoriaus nebuvau skaičius ir jei nežinočiau, niekad nepasakyčiau, kad tai lietuvių autoriaus kūrinys. Man vis atrodo, kad lietuvių rašytojai tokios fantazijos neturi (čia turbūt todėl, kad mažai šiuolaikinės lietuvių literatūros skaitau). Patiko man labai visom prasmėm - ir dėl humanizmo idėjos , ir dėl savitos kompozicijos. Toks labai verčiantis pamąstyt tekstas... Tikrai už ją balsuosiu rinkimuose. Nors ne, dar kelių iš to sąrašo neperskaičiau, laukiu eilės bibliotekoj, tikiuos, nebus per vėlu

gal kitą savaitę?...

Martux, čia ne aš muzikantams taikiau, čia knygos autorius (aš tik puslapį pasižymėjau...). Aišku, kad toks požiūris - ne muzikantų bėda, o bendra tendencija. O tos mergaitės nuoširdžiai gaila.
Man knyga apskritai įdomi artimu santykiu su muzika, nes aš pati gerokai meškų numindžiotom ausim, todėl muzika man - stebuklas.

oi, kaip puiku, turim dar vieną narę, rašančią atsiliepimus

Sveikos naujos ir senos knygės
Garsiai ir drąsiai konstatuoju, kad darbas kenkia mano pomėgiams. Laikau save už pakarpos ir neleidžiu eiti į biblioteką paieškoti kokio užvedančio detektyvo, o prie lovos budinti Rushdie ,,Gėda", kad ir labai smagi, bet ne iš tų, kurių tikrai pasiilgau. Pasidžiaugiu tekstu, o turinys ne iš tų, kurių negalėtum padėti nebaigęs.
Taip pasninkaudama antrą kartą perskaičiau Ambjorseno,,Kraujo brolius" ir gabalus iš kitų 2 serijos knygų. Prisimenat, kaip kažkada džiaugėmės Elingo serija? Ir pagalvojau, o kaip su ketvirta knyga Ar kas skaitėte? Ar iš viso ji pasirodė?

Va kokia žinia
http://www.15min.lt/...sini-286-482707