Knygų skaitytojų klubas, 91 laida

As filma maciau, man patiko ypatingai. Gailejausi, kad knygos neskaiciau pries filma. dabar jau ne tas. Atsisiunciau kita knyga "Dark places"

Filmo nesisiunciau kol neperskaiciau knygos, o dabar dar reikia palaukt kol knygos ispudziai susigules. Sukrecianti knyga. Reik atsigaut man po jos. Vakar jau nieko nebegalejau skaityt po jos.

nu viršūnė kaži kokia galėtų tave sugėdinti????

o aš, o aš "ant bangos" pasikartojau apie Trojos karą - iš Gustavo Švabo, beje. Namie Iliados nelaikau, pas tėvus ji, o man reikėjo tik informaciją pasitikrinti tiesiog. bet nepajutau, kaip per naują perskaičiau - kai ką balsu ir žvengdama (kovines scenas ypač ir šeimyninius santykius)
Taigis pasirodo Troja buvo pasmerkta ne dėl Elenos, o todėl, kad kaži kada Trojos karalius nesumokėjo Apolonui ir Poseidonui už darbus. O ką? Negalima atlyginimų nusukinėti
Bet Poseidonas vis dėlto neturėjo akies ant graikų - tiksliau ant Odisėjo. Kma jis jo vaikeliuką mylimiausią apakino? a?aaa?
Ir visai normalu, atplaukus "teisėtai" kariauti, tuo pačiu nusiaubti aplinkinius miestus - o ką? reikės gi ką nors valgyti tuos nelaimingus dešimt metų.
Ir jokiais būdais negali atimti garbės dovanos - moteries, ir dar gražios. O tai sėdės piktas Achilas, rūstaus ir nesikiš į mūšį. Tik draugą mylimiausią (kaži kokia meile?) su savo šarvais į vienintelį išleis. O tada, jam žuvus, galės pyktį už moterį atleisti ir su "teisėtu" pykčiu trojėnus žudyti - kam jie, jo draugą mylimiausią, nudaigojo?
Be to - labai svarbu kovos įkarštyje nuplėšt nukautojo šarvus. Ir greitai - kol pats nesi nukautas.
Ir visai nieko nukautą priešą prisirišti prie vežimo ir tąsyti. O ką? kodėl jis savo miestą gynė ir graikus žudė. ir nieko tokio priimti išpirką už kūną.

kas dar?

Jau "suvalgiau" Micahelio Robotgam "Įtariamasis" - puikus savaitgalio kriminalas. Ko gero antrasis, kai tiriantysis pats yra ligonis ir dar psichologiškai nestabilus. Ir dar dirba psichologu knyga apie tai, kaip pavojinga perspausti su įtarinėjimais (ypač mūsų violetinių įvykių fone), kaip pavojinga nepasakyti, slėpti informaciją nuo artimųjų. Kaip svarbu sakyti šeimos nariams, kad myli, kad jautiesi blogai, kad bijai - neatsiriboti....
bet vis vien manau, kad Bobis - ne visai auka. Jis nieko napadarė, kad išteisintų tėvą, nieko nepadarė motinai, o tik sugadino gyvenimus tiems, kurie tikrai norėjo jam padėti
vat senovės graikas Orestas šią problemą būtų išsprendęs daug paprasčiau

Ne knyga sugėdino, o pati dėl savęs susigėdau. Geltonai parašyta.

O kad įsitikintumėt, jog nesu labai drovi, "prisiduodu": skaitau Леопольд фон Захер-Мазох, Губительница душ, http://7ba.ru/ex/sho...nitsa-dush.html
Kol kas labai gražu, primena rusiškas pasakas apie "vasilisas" ir "ivanuškas", kažkiek Gogolį... Jokių ... veiksmų, viskas moralu ir intriguoja.
Papildyta:
Čia gal geresnė nuoroda http://royallib.com/...nitsa_dush.html

aha, tikrai bet aš rimtai tavo skonio nesuprantu... gal tu tiesiog nepasisakai kompanijai apie skaitomą pozityvą?

O jei to pozityvo nėra?


Man nereikia pozityvo, romantikos, sklandumo, kad knygą įvertinčiau puikiai. Man reikia "svorio", kad pasijusčiau skaitanti, reikia savotiško iššūkio.
Panašiai, kaip atostogos Egipte: vieni drybso gultuose prie baseino, kiti trenkiasi į dykumą pavėpsot į piramides. Kaip kam patinka. Ir visi patenkinti.

Nuuuu..... aš po stipraus kūrinio paprastai kelias dienas - savaites vaikštau "pritrėkšta" - nepriklausomai ar tai stiprus muzikinis kūrinys, filmas ar knyga. Žinoma - opera man "svorio" turiu daugiausia, po simfoninio kūrinio ilgai "dirbu" galvoje. Bet knygą, ko gero, nešiojuosi ilgiausiai. Tad reguliariai imu fantastika, detektyvus - kad užkrovus smegeninę atpalaiduočiau sielą

Labos,

Paskutiniai skaitiniai:

Murakamio "Pernakt". Patiko, kaip ir dauguma jo romanų, dėl savo nuotaikos, bet nesukrėtė, nepaliko ypatingų įspūdžių. Gal, tiesiog, neaktuali tema.

Jacek Dehnel "Lialė" Seniai norėjau perskaityti. Dėl netolimos istorijos, dėl Lenkijos dvarininkų /dvarų likimo, turbūt, kažkiek panašaus į lietuviškųjų. Bet radau kitų dalykų: senatvės, senėjimo, ir gražaus santykio su senu žmogumi. Jautri. Galbūt tinkamas laikas...

Dabar sektiškai ėmiausi visų išgirtos "Lazario moterys". Kol kas dar jokių "oho", kaip neseniai kažkuri sakė, nepajutau, bet kad ir puslapius tik kelis perskaičiau prabėgomis. Laukite tęsinio...

As pradejus skaityti kikenau is sovietisku aktualiju puikaus aprasymo, kalbos ismoningumo, labai pasidziaugiau, kad emiau skaityti rusiskai, nors supratau, kad knygos neprarysiu, nes rusiskai skaiciau jau labai seniai ir angliskai dabar skaitau greiciau, nei rusiskai
Kai paskaiciau toliau, kikenimas baigesi, liko susizavejimas kalba ir israiska..kol kas pamazu skaitau,nes arba uzmiegu, arba vairuoju kai nedirbu tai ner kada

Sveikos,

skaitau Jus jau kokius 5-erius metus (o gal ir daugiau, žinant, kaip bėga laikas). Iš čia ir mano knygų sąrašai atsiranda. Jei kažkada skaičiau bet kaip ir bet ką, tai pastaruosius kažkiek metų (gal tuos pačius 5 ) skaitau tik tai, kas pasirodo tikrai verta dėmesio (daugiausia Jūsų dėka!). Labai noris tapti tokios - skaitančiųjų - bendruomenės dalimi, bet vis pritrūksta laiko, o gal ir noro, ypač, kai esi įsisukęs į darbus ir rutiną. O dar ir gyvenu Šiauliuose, kur veiksmas tąja - literatūrine - linkme nelabai vyksta (kiek žinau, šiauliečių čia nėra).
Taip atsitiko, kad nuo gruodžio vidurio sėdžiu namie su plyšusia Achilo sausgysle, tai drąsiai galiu sakyt, kad mano meilė knygoms išgyvena apogėjų - skaitau kiek noriu ir kada noriu. Didžiulis džiaugsmas! Šiuos metus pradėjau su Gendručio Morkūno ,,Švęsti kosmose ir tvarte" ir ,,Puodukas kefyro ant palangės". Man jo eseistika šiuolaikinės lietuvių lit. kontekste - numeris 1. Pirmąją knygą prasitęsiau bibliotekoje, nors buvau perskaičius - iki tol, kol įsigysiu savo. Kitos, perskaitytos per sausį - L. Harper ,,Nežudyk strazdo giesmininko", T. Guenard ,,Stipriau už neapykantą", R. Granauskas ,,Trys vienatvės", J. Harris ,,Šokoladas", H. Haddon ,,Tas keistas nutikimas šuniui naktį", T. Shah ,,Tūkstančio ir vienos nakties šalyje", J. Melnikas ,,Maša, arba postfašizmas", taip pat Metų knygos rinkimuose vaikų ir paauglių kategorijoje dalyvaujančios knygos.

Gal ir be reikalo čia vardiju, bet kaip kitaip čia pažinsi žmogų, jei ne iš jo skaitomų knygų

Jei priimsit, mielai padiskutuočiau su Jumis ir pasidalyčiau savo literatūriniais atradimais.

sveika prisijungusi
Nedažnai sutiksi žmogų, kuris plyšusią Achilo sausgyslę pavadintų didžiuliu džiaugsmu, nes skaitymui daug laiko atsirado Tikra knygų mylėtoja

As dabar keleta dienu jauciu ilsesiuos nuo knygu, nes nebelenda nei viena. Dabar siulai ir vaselis dirbasi. Bet tikiuos greit atgaut nora skaityt
Mamux02, as cia irgi nauja ir dar man nelabai iseina rasyt, nemoku minciu isklot taip graziai ir tvarkingai kaip daugeliui cia gaunasi, nemoku originaliai rasyt, nenuvalkiotom frazem, bet kad geru knygu pasiulymu galima rast tai tikrai sutinku. Sitoj grupej geriausios knygu recenzijos