Knygų skaitytojų klubas, 91 laida

Taigi... Tema užkabino: kitoks vaikas, truputis mistikos... Bet viskas ten skysta ir nepagrįsta. Na, žžžėsim, kuo baigsis.

Man pirma dalis sitos kygos "Angelu isiverzimas" fe jak, fuuu parasyta gal ir gerai, bet visas vidinis angelu sviesos pajautimas, siltumas man buvo sutryptas, isprievartautas ir sukapotas..net dabar negera darosi prisiminus ta knyga

Klopedija, gal skaitei sita knyga? labai domintu ar versta ja pirkti
http://www.patogupir...Kitu-kalba.html

Skaičiau, prisimenu miglotai. Manau, pirkti neverta, geriau pasiimti iš bibliotekos.

As atsimenu, kad mes ja labai gyreme Nors atsimenu irgi miglotai, zinau, kad turiu lentynoje Lt

Mano sausio mėn. skaitiniai nėra tokie gausūs (tad labai pavydžiu, kas gali skaityti daug ir iki soties, dešimtim knygų per mėnesį , bet bandysiu ir aš kažkaip pasisakyt ką skaitau.
Nemoku gražiai aprašyt, tad jau kas gausis, tas


Viršelio foto šaltinis ir knygos aprašymas

Brendon Burchard "Auksinis gyvenimo bilietas" - knyga, kurią paėmiau pirmomis sausio dienomis ir tuo labai džiaugiuosi. Visai puikus ir pozityvus skaitinys metų pradžiai. Labai kritiškoms skaitytojoms, kaip čia pas mus "mandrioms žuvėdroms" ar snobėms, tai turbūt tikrai neįtiktų , bet nepretenzingai skaitovei kaip aš - pats tas
Jeigu krato nuo vienuolių, pardavinėjančių ferrari'us (neskaičiau, bet įtariu panašumą ) ar bet kokios kitos populiariosios gyvenimo būdo literatūros, P.Coelho, L.Byrne ar pan. autorių - gal ir neimkite skaityti. O man tai buvo patraukli, įtraukianti knyga. Tokia graži pasaka su savo moralu


Viršelio foto šaltinis ir aprašymas

Agnė Žagrakalytė "Eigulio duktė: byla F 117" - mėgstu laikas nuo laiko paimti 5 rankas lietuvių autoriaus knygą, tad ir dabar su malonumu bibliotekoje griebiau knygą, kuri nominuota kaip "Metų knyga". Skaičiau ilgai, pradžioje kažkaip net sunkiai stūmiausi per tekstą, kažkoks jis man klampus Turinys nėra sudėtingas, kažkokių ypatingų veiksmo vingių irgi nėra, bet kad labai įtrauktų ir sužavėtų - nepasakyčiau Aš turiu savo terminą, kalbant apie tokias knygas - nepagavo manęs Aš nerinkčiau kaip Metų knygos. Man kažko joje pritrūko..aiškumo, nuoseklumo, kažkokio suprantamesnio siužeto ir galų gale paties autorės tikslo, kodėl ta knyga buvo parašyta


Viršelio foto šaltinis ir aprašymas

Hong Ying "K: meilės menas" - perskaičiau, bet net neturiu kaip įvertinti. Nei patiko, nei įdomu, nei įtraukė. Ir to žadamo erotizmo nė užuominos. Nes man erotizmas kažkaip atsietas nuo sekso, net ir daosistiškojo. Bet net ir tos dao meilės šioje knygoje nėra. Jeigu galima sugadinti istoriją, tai ji tikrai sugadinta Kodėl ir už ką ji buvo uždrausta, sunku suprasti. Nebent kelių bandymų "šokiruoti" oraliniu seksu?


Viršelio foto šaltinis ir aprašymas
John Green "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos" - sunkios temos knyga, bet labai patiko. Skirčiau 10 vien už dažnai knygoje sutinkamą frazę "Gyvenimas nėra Norų Tenkinimo Fabrikas". Stebėtina kaip galima parašyti apie paauglius, sergančius sunkiai pagydoma liga, tokią ne seilėtą, gyvenimišką ir savotiškai šiltą, jautrią knygą. Labai puiki. Visiems drąsiai rekomenduočiau.
Turiu filmo nuorodą, bet kol neskaičiau knygos, tai nenorėjau žiūrėt..o perskaičiusi, tai jau būtinai pažiūrėjusi, labai smalsu

Dabar skaitau H. Miller "Vėžio atogrąžą" (prisiminiau FB testuką, kuri knyga jus charakterizuoja ir pan., tad būtinai dabar man reik perskaityti, jei jau gavau tokį rezultatą) ir Kim Young- Ha "Kas gi nutiko lifte įstrigusiam vyriškiui?".

Eilės laukia dažnai temoje minėtas Eric Morgenstern "Naktinis cirkas", Vytauto Ažušilio "Auksinis sakalas" (I dalis) ir Vaivos Grainytės "Pekino dienoraščiai".

Labos

Antra dar geresnė


O man tuo ir patiko ši knyga, kad pagaliau angelai ne saldžios, mielos būtybės, bet tikri kariai. Aš juos šioje knygoje traktuoju kaip mistines būtybes (panašius į vilkolakius, vampyrus, burtininkus, ateivius ir t.t.), o ne tikrus dvasiškus angelus

Baigiau skaityti Ransom Riggs "Kiaurymių miestas". Pavergiančios iliustracijos (senovinės nuotraukos), įtraukiantis pasakojimas ir netikėta pabaiga. Pasimėgavau ir lauksiu trečios (tikiuosi paskutinės) dalies.
Sofija, kaip dėl vilniečių meeto??? Tu pas mus geriausia organizatorė

Sveikos

Pagaliau... Pagaliau iveikiau G.Flynn "Dingusi". Noreciau pervadint tuos tris skyrius kurie joje yra. Pirmas turetu but 'Psichas', antras - 'psichopate', o trecias - 'Beprociu seimyna'. Pabaigos taip ir nesupratau. Ar ten kita diena turejo gimt vaikas ir prasidet tolesni nenormalios seimos gyvenimo vingiai, ar galiausiai jie abu issizude kartu nuzudydami ir savo negimusi sunu. Dabar taip pikta. Negi tikrai tokiu zmoniu ir tokiu situaciju buna. Na nebent maniakam zudikam prievartautojam ir visaip kitaip iskrypeliam. Nezinau kaip ta knyga man patiko, bet kad isimine tai tikrai. Nepamirsiu jos ilgai. Fuuuu... Aciu Dievui pabaigiau ja skaityt, jei buciau ilgiau skaicius butu uzejus depresija del savo emociju neaiskumo jai.

Na, o dabar pameginsiu truputi linksmiau nelinksmai. Vakar pabaigiau savo darbine knyga Louisa Young 'Brangioji, norejau tau pasakyti'. Sita normali knyga. Gera. Karas aisku negerai ir jokio grazumo nera jame ar linksmumo, bet patiko joje narpliojami karo zalojamu zmoniu jausmai, poelgiai ir norai. Patiko meile baisybiu fone, islaikanti zmones nenuskendusius beprotybej. Nenuvyle knyga ir paliko gera ispudi.

Tokius paatviravimus mes rašom geltonai.
Man "Dingusi" patiko, skaičiau ir kitą jos knygą, reiktų dar filmo pasiieškoti.

Prieš porą dienų baigiau N. Greene. Coco paslaptis. Nesunki savo turiniu, daug gražių emocijų, kažkuo visas tas dvarų istorijas primena . Tiesa, dvaro nėra, tik rankinukas...

ups... kita karta zinosiu

Sveikos

2015-ieji prasidėjo prasmingai perskaitytų knygų atžvilgiu . Ką tik pabaigiau tiek visų išgirtą Stepnavos "Lazario moteris". Pradžioje kiek išsigandau, nes nebuvo iš karto tokio "oho, čia tai knyga", tačiau kuo toliau, tuo labiau įtraukė siužetas, skaudūs herojų likimai... Labai patiko pasakojimo stilius, tik kartais su tom pavardėm susipainiodavau ir pamesdavau, apie ką čia rašoma . Pastebėjau, kad taip man yra su rusų autorių knygom. Dažnai siužete pasirodo daug veikėjų, visi su vardais, pavardėm, tėvavardžiais, pravardėm, sutrumpinimais... Tad reikia atidumo ir susikaupimo skaitant. Bet "Lazario moterys" tikrai puiki knyga. Paskutiniai puslapiai išvis spaudė mano jautrią širdelę.

Na, o prieš tai perskaičiau klasiką - Orwello "Gyvulių ūkį". Jaučiau ir gėdą, kad anksčiau dar neskaičius tokio kūrinio, kuris tarsiistorijos vadovėlis turėtų būti išnagrinėtas. Gaila, kad nepakliuvo ši knyga į rankas, kai buvau abiturientė. Manau, tuomet turėjusi daugiau istorijos žinių galvoje būčiau lengviau išgliaudžiusi visas sąsajas ir satyras:). Bet ir dabar įspūdis skaitant buvo stiprus ir verčiantis susimąstyti.

Sužavėta likau ir Marininos "Rekviem" - puiki knyga, kaip sakant, "mano dūšios" detektyvas . Jau laukia lentynoje kita jos knyga - „Trijų ne dėsnis“. Tikiuosi, irgi nenuvils.

O dabar ant stalo guli Sara Poole "Nuodytojo duktė". Net nežinau, kodėl ją pasiėmiau iš bibliotekos . Kažkas patraukė. Žiūrėsiu, gal bus įdomi knyga:).

Nepavydėk, susirgsi. Tikrąja to žodžio prasme. Bet tuomet galėsi atsigriebti ir prisiskaityti iki soties, kaip kad nutiko man. Žinoma, susirgau nuo viruso, ne iš pavydo.
Juokauju.

Mano nedarbingumas baigtas, rytoj į darbus. Per pastarąsias dienas prarijau dar 3 knygas.
Apie vieną nebekalbėsiu, nes perskaičiau ir susigėdau... (apie mirusius arba gerai, arba nieko)
Kita - Colleen McCullough, Giesmė apie Troją. Ganėtinai įtaigi pasaka, patiko siužeto pateikimo forma "pasakoja tas, pasakoja anas". Tik tų pasakotojų "balsai" visiškai vienodi, be skyriaus pavadinimo tai ir nesusigaudytum, kas kalba, Odisėjas, Achilas, Menelajas?..
Manau, kad šios autorės man jau pakaks.

Paskutinioji - niam niam knyga.
Alessandro Baricco, City. Pradžioje staitėsi nelengvai, kol susivokiau, jog skaitau tarsi kelias istorijas vienu metu: ypatingo berniuko gyvenimo istoriją, bokso turnyrų kroniką, vesterną ir dar nubyra truputis filosofijos. Siužetai glaudžiai susiję, persipynę, papildantys vienas kitą. Personažai keistoki, sunkiai nuspėjami. Pabaiga lyg ir aiški, bet, pamąsčius, įžvelgiu ne tašką, o daugtaškį...
LLLLL pagal Darių Pocevičių.