Knygų skaitytojų klubas, 91 laida

Panašiai

biografijos - arba nerandu, arba ieškoti nemoku (nors iki šiol viską rasdavau). Būsiu labai dėkinga.

Ir turiu pojūtį, kad turiu poreikį mokytis prancūzų

Tai, kad ir visagalis Guglas nieko gero neismeta - tik nugyventa amziu: Julliard, Emile, 1837-1907.

Brūkšniuk, o iš kur tu tą Emile Julliard ištraukei?

Google tokį pažįsta, bet apie jį laaabai nedaug informacijos. Literatas ir žurnalistas, gimęs Ženevoje. "Amazon" ir kitos panašios svetainės nemažai jo knygų turi (prancūzų kalba), o Prancūzijos nacionalinės bibliotekos svetainėje net vieną jo knygą galima skaityti (veikalas apie savižudybę).

„Užsikabinau“ už detektyvinių paieškų ir ten pat radau visą pastraipą apie jį - iš 1890 metais išleisto "Tarptautinio šiuolaikinių rašytojų žinyno".

Mano laisvas vertimas:
Emile Julliard, šveicarų rašytojas, literatūros profesorius Ženevos mergaičių vidurinėje ir aukštojoje mokykloje, Ženevos universiteto conferencier (nežinau, kokios čia pareigos), Ženevos nacionalinio instituto narys, gimęs 1837 Ženevoje. Baigęs mokslus, aplankė Vokietiją, Italiją, Rusiją. Dvejus metus gyveno Maskvoje, dvejus metus – Atėnuose. Aštuonerius metus gyveno Konstantinopolyje, kur dirbo žurnalo “Turkija” politikos redaktoriumi, o po to “Levant Herald”, “Ženevos žurnalo” korespondentu ir Lycee Ottoman de Galata-Serai profesoriumi [tutele, šitą padėk išversti: “il fut decore de l’ordre du Medjidie” – kažkokiu ordinu apdovanotas?].
Grįžęs į Šveicariją, tapo žinomas dėl savo konferencijų apie Rytus ir literatūros studijų, kurios jam suteikė literatūros profesoriaus vietą Mergaičių aukštojoje mokykloje. Parašė: “Insomnies” (poezija, 1863); “Chatouillements et Piqures, comedies et boutades” (Konstantinopolis, 1872), “Literatūros kursas” (trys tomai, Ženeva), “Les Istamboulines” (poezija); “Visuomenės pasakos” (1880); “Moteris, šlovė ir pinigai” (1885, trys komedijos); “Konstantinopolis ir turkų gyvenimas” (keturi etiudai, pasirodę “Bibliotheque Universelle”, išversti į anglų kalbą ir publikuoti Niujorko “Le Cosmopolitan”); “Nacionalinis šveicarų poetas: Albert Richard” (etiudas, įtrauktas į Paryžiaus “Nouvelle Revue”).

Va tiek. Tas žinynas 1890 metais išleistas, o Julliard mirė 1907. Tai nemažo gyvenimo gabalo nėra.
Dar radau, kad Konstantinopolyje profesoriavo nuo 1869 iki 1875.
Ir kad 1896 metais išleista knyga “Rytų moterys ir europietės moterys”.

Šiaip toks jausmas, kad ne internete apie jį informacijos reikėtų ieškoti, o bibliotekose, archyvuose ar pan. Gal yra koks mokslinis straipsnis ar studija prancūzų kalba, gal koks straipsnis prancūzų kultūrinėje spaudoje - bet internete tokių dalykų arba labai mažai, arba juos sunkoka rasti.

Taigi, kad

Helianta Pagarba.

O ordinas kuriuo "apdekoruotas" buvo, tai osmanų imperijos garbės ordinas

kam patiko "Lazario moterys", šiuo metu yra verčiama "Italų kalbos pamokos": M.Stepnova. labai lauksiu

Kokios Jūs fantastiškos



Iš kur, iš kur - o kaži aš dirbu, a?

Kas skaito ir kokia kalba, jei ne paslaptis?

Tiesa, vakar klausiausi Haufo pasakų - ir supratau, kad vaikystėje skaitytos buvo ne tik išrinktos, bet ir pakupiūruotos

ar girdėjot apie pasakas "Žydas Abneris"? o "Vargšas Štefanas"?

Prancūziškai. Net nepasakysiu kas skaito, nes tame puslapyje jie slapyvardžais vadinasi. Gražaus balso vardas "Pomme"



* Kažkaip nestebina (įdomu, ar buvo išvis kas nesudarkyta )
** niaaaa, bet būt įdomu

Beje, apie pasakas - savo džiaugsmui radau pas mamą vaikystėj skaitytas rytų pasakas "40 vergių" - gražios, vos vos erotizuotos Netilpusios į mano paauglystėj susidarytą siužetų klasifikaciją

Haufas


o aš norėčiau pilno 1001 nakties. Pilnutėlio.... iliustruoto....

Ir Haufas ir Andersenas pakarpyti pakeisti, atrinkti, labai daug dalyku nezinome, butent delto, kad buvo neverstos, ikandziotos pagal santrakos nuomone. jei skaitai originala, randi daugybe dalyku. deja Haufo negaliu originalo skaityti..bet jis ir taip man baisus buvo