QUOTE(Gemma @ 2015 02 11, 09:03)
jei dar neskaitei, pabandyk J.Otsuka "Buda palėpėje", man ji tokia prie moteriškų knygų priskirtina. šiandien ryte pradėjau skaityti, tai beveik į darbą vėlavau, nes buvo sunku atsitraukti. knygos veiksmas vyksta tarpukariu, jaunos japonės plaukia į ameriką pas vyrus, kurie jau ten įsitvirtinę, ir kuriuos pagal nuotraukas išsirenka dar prieš kelionę. ir nors nemėgstu knygų, kur pasakojimas ne trečiuoju vienaskaitos asmeniu, o šioje pasakojama "mūsų istorija", kaip "mes plaukėme laivu", kaip "mes dirbome", "mes gimdėme", istorija įtraukia. daugybė paskojimų iš skirtingų merginų lūpų susilieja į vieną, kolektyvinį pasakojimą. jas visas sieja tas pats likimas - siekis/noras/troškimas ištekėti, sukurti savo gyvenimą toli nuo tėvynės, nes kitaip neišeina: vienos negali ištekėti, nes turi nesantuokinių vaikų, kitos - nes nebeliko tinkamo amžiaus vyrų, dar kitos - kad galėtų padėti vargstančioms šeimoms. tas "mes" nuasmenina ir kartu sukuria masės efektą, nes tai - visos kartos moterų pasakojimas. graudi ir įtaigi, labai poetiška ir moteriška istorija.
rekomenduoju.
Ačiū, sudomino. Įtraukiau į būsimų skaitinių sąrašą
YouTube yra (angliškai, žinoma): "They're Made Out of Meat"
Žalių salotų ar prėsko vandenėlio pritvinkusi knyga ne man. Na, nebent to vandens būtų visa jūra-vandenynas. 
. 
nu mano nuopelno aisku cia ner 
Jei tu jos kaimynė,tai galima sakyt,kad pati ir išvertei 
