Knygų skaitytojų klubas, 91 laida

Vėl pasveikau, rytoj darban...
Tai kuriu Naują temą.

Lukjanenko "Sargybos" - dienos, nakties, ir kitos na žinai - vampyrai, raganiai ir t.t tik kad šiomis dienomis ir su šiuolaikinio žmogaus egzistencialistiniu liūdesiu... t.y. vis vien viskas blogai ir neįmanoma - net nežinau kodėl, bet Sargybas noriu turėti



na..... šiaip Pelenė norėjo ne princo - ji norėjo naujų drabužių ir į balių

Dar reikėtų įvertinti rašytojo - pasakininko epochos kultūrinį kontekstą, jo paties pasaulėžiūrą (juk neskaitysim vaikams Hofmano? ) - vis dėlto ir Andersenas ir Haufas parodo ir skurdą, ir socialinę nelygybę, bet paakcentuoja dorybes, religingumą - ciniškai galvojant, beturtį tik anapusinė laimė gali paguosti?
O Lindgren pasakos - kiek jose vaiko vienatvės! ir visai skaudžios realybės...
O latvis Skalbė - vientisas liūdesys.

Aš vis dar galvoju ir galvosiu, kad iš tiesų pasakos yra skirtos suaugusiems - kad balsu skaitydami vaikui būtų kartu su vaiku, o kartu pasigydytų savo suaugusią, surambėjusią sielą...

Supasakojai.Ir koks čia moralas tada Nori ištekėt,garderobą atnaujink ?

Aš Anderseno Mergaitę su degtukais dukrai skaitydama pati bliaudavau Ne,man geriau Haufas

Pelenes variaciju yra daug ir cia liaudies pasaka, ne autorine, jei jau autorine ir perpasakota tokiu budu..labai autorium abejociau..tiksliau ir leidykla, kuri leidzia va tokias "siuolaikiskas" konsiumerzimo auklejimo knygas
Kodel Hofmano ne? Auksaake gyvaciuke, nuostabi istorija, tiesa ten magija kitokia, nei vaikai prate ir gal kiek vyresniems reikia, Spragtukas irgi puiki pasaka, ka jau kalbeti apie rusiska filmuka pagal Caikovskio muzika..kur po siai dienai verkiu isgirdusi pas de deux
https://www.youtube....h?v=PRlIy1zNnyE
https://www.youtube....h?v=LXwP-RHSVWQ

Anderseno daugelis pasaku yra suaugusiems ir daug labai daug pasaku ir istorinu neisversta dar.

Bruksniuk, tave veikia uztemimas arba nakties sargyba (turejau visas tris knygas, nerealios, paskolinau ir...nebegrazino )

Fantastika, yra pasakos suagusiems, tik lengvesnes...tos senosios, ypac jei jos nenutrintos, ne"iskastruotos" nesa savyje archetipinius kodus, atminti, zinias. Geriau aisku mitologijas nagrineti ir skaityti, ten daug daugiau klodu, reiksmiu ir per visa pasauli susijungianciu pasauleziuru...kai rasiau magistrini ir tyrinejau Keltu, Skandinavu, Germanu, Ugrofinu (kiek maziau tik Kalelvala) Baltu mitologijas, staiga atsivere tokie klodai, kad nakti neuzmerktom akim atrodo matydavau to laikomagija, stebuklus, kodel tokie elgesio kodai buvo, kas ka reiske, viskas buvo simbolika, kuri daug kur liko neuzrasyta, nebeperduota is lupu i lupas, devalvuota, kazkur pritaikyta pagal siuolaikiska gyvenima
Zodziu as manau, kad reikia ziureti koki leidima perki, ar tekstas vertas iliustraciju as jau daugelio pasaku knygu vaikams net neziuriu

Beje, liudesys nera blogai, ateina tam tikras suvokimas. Is tos pacio pelenes, dukra dabar gvildena egzistencinius klausimus apie laika, amziu, senejima, isejima.
Mama, net jei tu busi sena, maza ir negrazi, as tave vis tiek mylesiu, nes tu mano mama ir nesiosiu tave ant rankyciu ir dainuosiu lopsines, nes as busiu didele, o tu busi maza

o princas ją būtų pastebėjęs be pačios pačiausios suknelės ir batelių?



visai ne iš Hofmano turėjau omenyje "Aukso puodą"

Vėlgi - senovinės pasakos, mitai buvo neatsieti nuo savo laikmečio

Man tai pelene tokia barakudine pasaka. Mazdaug, jei jau nori isteketi, tai reik graziu rubeliu ir bateliu. Princas gi ja taip galejo isimyleti, be jokiu baliu, tiesiog Va tada ir butu pasaka.
Ir dar ta krikstamote, kuri ispuosi isruosia. Pardave kaip kokai lele, istekino i auksini popieriuka suvyniojus. Ir dar kazkaip vyras labai jau sumenkinamas, isimyli iliuzija. Jei jis ja taip jau isimylejo, butu atpazines ir be jokio bato pamatavimo.

Mergaite su degtukais, tai man dabar ko gero viena liudniausiu pasaku. Verkdavau visada.

Ir lietuvisku, "Egle zalciu karaliene" man viena prasmingiausiu visom prasmem. Dabartiniam laikmeciui labai tinkama.

pas senelius esu radus prieškarinį Anderseno leidimą. Labai daug religingų pasakų. Ir šiaip - daug daugiau pasakų. Norėčiau pilnutėlio Anderseno (kaip ir 1001)

"sargybos" 4 yra (nakties, dienos, sutemų, paskutinė)

Kad jau, kaip supratau, septynias parase
Kazkada "Nakties sargyba" filma maciau, patiko. Bet knygu taip ir neprisiruosiu perskaityt.

Iš tikrųjų? Aš tik 6 mačiau.
Tavo laimė, kad knygų neskaitei, o tik filmą matei. Kas matė, labai keikė. Sakė, filmas net šalia knygos negulėjęs. Tai aš net nesiruošiu žiūrėti, kad nesinervinti.
Pradėjau skaityti А. Гарридо "Читающий по телам". Prisiskaičiau pagyrų ir neištvėriau. Tikrai, gerai kabina. Istorinis detektyvas, trileris. Sunku iš rankų paleist. Labai įdomūs papročiai, tokia jų gausybė ir įvairovė. Maniau, kad apie Kiniją daug žinau, deja... Pvz., be įtariamojo prisipažinimo jo negalima nubausti, bet kankinti jį, norint išgauti tą prisipažinimą - būtina.

Jau šiemet buvau pastrigus su dviem knygom- vėžiu ir cirku Bet galų gale įveikiau ir toliau skaitau įsibėgėjus

Henry Miller "Vėžio ątograža" - FB testas apgavo, visai ji ne mano knyga. Nieko charakteringo, nieko panašaus. Nėr bloga knyga, bet va mėnesiui prabėgus nebegaliu papasakot apie ką..pabėgimą, meną, vienatvę, bohemą Nesigailiu skaičius, bet jeigu ir nebūčiau skaičiusi, tai kažin ar jausčiausi kažką praradusi.

E. Morgenstern "Naktinis cirkas" - klaikiai nemėgstu cirko (ypatingai klounados) nuo pat savo vaikystės ir turbūt nereikėjo man tos knygos imti. Iškankinau tiesiogine to žodžio prasme. Per daug man fantazijų, magijos, tad labai lėtai stūmiausi..Tiesa, aprašymai labai "gyvi" (lyg skaitydamas ir matytum, ir uostum, ir jaustum esanti toje vietoje, apie kurią skaitai), bet man vien to neužteko. Pats siužetas man kažkoks tirštas ir painus, manau, kad tos knygos iki galo net nesupratau

Vaiva Grainytė "Pekino dienoraščiai" - galvojau, jog skaitysiu ilgai ir nuobodžiai (pati nesu ypatinga mėgėja keliauti, tad ta tematika labai ir 'nekabina' ir šiaip platusis pasaulis su visa savo geografija nebuvo mėgstamiausia mano pamoka), bet didžiai mano nuostabai knygą ryte surijau. Lengvai, greitai ir maloniai. Dabar nebe taip baidysiuos tokios tematikos knygų, nes tikrai buvo įdomu.

V. Ažušilis "Auksinis sakalas" (I dalis) - kaimietei reik skaityt knygas apie kaimą. Ir ką čia bepridursi Imsiu bibliotekoj ir kitas dalis.

I. Yalom "Laikinos būtybės" - ne visos psichoterapinės istorijos vienodai įtraukė, bet kai kurios paliko įspūdį. Knygoje nagrinėjama laikinumo, 'praėjusio gyvenimo', geresnės praeities, mirties baimės temos. Man patiko, labiausiai panėšėja į pirmąsias LT išleistas I.Yalom'o knygas, tokio stiliaus kaip "Spinozos problema" šioje knygoje nėra.

Turiu daniskai

Kam pasakt : apie likusias sargybu knygas kankinsiuosi, kur jas rasti o pas mane tiek pradetu, kad baisu, as tuoj busiu ismetsa is sitos temos, nes vieninteles knygos, kurias baigiu skaityti yra ne storesnes nei 30psl
As tas tris turejau lietuviskai, o kitos rusiskai ar irgi lietuviskai verstos