QUOTE(perfect_lie @ 2015 03 25, 07:45)
Labai ačiū pasisakiusioms. Iš tikrųjų prisijungiau prie ibiblioteka.lt per savo el. bankininkystę ir ten rodo mano senąjį pažymėjimo nr. Užsisakiau, kad pakeistų, nes, kaip supratau, toje bibliotekoje būtent ši blogai nusiteikusi bibliotekininkė, man jo tikrai neišduos. Su nauju pažymėjimu nuėjus, teks, nujaučiu, dar išklausyti nemalonų moralą.
Taip ir atmuša norą lankytis bibliotekoje
Man irgi teko su nelabai maloniai nusiteikusia bibliotekininke pabendrauti kai kaimyninio miestelio bibliotekoje pirmą kartą dešimt knygų ėmiau - sako, gi jūs visų iškart neskaitysit, kam jums tiek. Knygas juk dviem mėnesiams duoda, tai per tiek ir buvau nusiteikusi perskaityti. Nemaloniai pasijutau, bet ilgiau ten lankantis ji lyg ir atlyžo, nebuvo tokia jau nemaloni. Tai linkiu, kad ir jūsiškė malonesnė taptų
Į knygų temą:
"Gėlių Dievo motina" man vis dėlto neįveikiama atrodo, nė 10 psl. neperskaičiau, nešiu vėl į biblioteką
Čia jau kietas Klopedijos riešutėlis
Iš paskutinių perskaitytų patiko
Александр Солженицын "Один день Ивана Денисовича". Pabaiga tokia jau viltinga tarp viso to siaubo pasirodė, kad beveik ji labiausiai ir suglumino - ir gali gi žmogus, tokiomis sąlygomis gyvendamas, tokiomis smulkmenomis džiaugtis, net jaustis laimingas.
John Perkins "Ekonomikos smogiko išpažintis" Knyga apie tai kaip JAV specialiai samdomi žmonės trečiosioms šalims (Afrika, Lotynų Amerika), turinčioms gamtinių išteklių (konkrečiai naftos) suteikia dideles paskolas, kurias tos šalys moka tos pačios JAV statybų kompanijoms, statančioms modernius miestus. Vėliau tos šalys neišgali išmokėti paskolų ir jų gamtos ištekliais JAV naudojasi kaip ir nemokamai. Buvo įdomu, nors nemažai istorinio ir politinio minimų šalių konteksto reiktų žinoti skaitant, ko man, deja, pritrūko. Be to, aprašomi daugiausiai 70-80 dešimtmečiai.
Witold Gombrowicz "Apsėstieji" Mistinė istorija su paslaptinga pilimi, pamišusiu senu kunigaikščiu ir šiurpia šeimos paslaptimi. Na gerai, ne tokia jau šiurpia, bet knyga įtraukė, perskaičiau praktiškai per vieną vakarą. (Tiesa, nukrypsiu nuo knygos: dėl skaitymo greičio. Šią konkrečią knygą perskaičiau grubiai per 6-7 val., bet skaityti buvo labai lengva, skaičiau po 50-60 psl. per val. Bet yra knygų, kurių vos 20-30 psl. per valandą perskaitau. Tai maždaug tokiu greičiu ir skaitau - nuo 30 iki 60 psl. per val., priklausomai nuo knygos.)
Максим Чертанов "Марк Твен" Marko Tveno biografija. Labai nelygiai skaitėsi - tai nuobodoka buvo, tai labai įdomu. Bet galiausiai buvo įdomu, patiko. Tiesa, skaičiau ją kokią savaitę, nors nėra labai stora. Buvau nusistačiusi bent po 50 psl. per dieną skaityti, tai panašiai tiek ir gaudavosi.
Dabar skaitau (beveik baigiu)
Stefan Zweig "Apie Zigmundą Froidą: portretas". Pradžioj sunkiai ėjosi, bet dabar įsiskaičiau, patinka.
O apskritai kažkaip man neskaitadieniai užeina paskutiniu metu - būna, kad dieną-dvi-tris nieko neskaitau, kol kas nors norą skaityti išjudina
Niekada nesiginčyk su kvailiu, nes teks nusileisti iki jo lygio, kur jis sumuš tave patirtimi.
Always read something that will make you look good if you die in the middle of it. - P. J. ORourke
Tik kad nedažnai apsilanko.
) ir paprasyti isduoti vietoj jo nauja pazymejima, kad ir kitu numeriu, juk zmogus tas pats ir knygos tos pazcios, kurios ir yra svarbiusia dalis, galiausiai zmogaus duomenys manau svarbesni uz pazymejimo nr, 
reiktu gal su kokia vedeja pasikalbeti, ar kad ir ta pacia bibliotekininke 
Tarp kitko, bilietą galima gauti bet kurioje bibliotekoje, o ten galės jį tik priregistruoti iš naujo pas save. 
Man labai keistas toks griežtumas. 
bet antoj pusėj jau kažkaip patapo ilgu kokio tai rimtesnio pagrindimo, dar normalaus blogiečio jaukiančio planus, biškutuko vidinių prieštaravimų galų gale (na, čia gal ir be pagrindo - dievams tai neturėtų būti būdinga 
