Knygų skaitytojų klubas, 91 laida

Ar apie šitą "Dingusią" kalbat?
Filmą pažiūrėjau, bet net neatkreipiau dėmesio, kad pagal knygą. Knyga tikrai nesusidomėčiau, gaila laiko.


Perskaičiau abi Dag Solstad knygeles. Nedidelės apimties, tačiau psichologinis užtaisas nemenkas. Kažko stulbinančio, pritrenkiančio čia nėra, bet, jei autoriaus stilius kuo nors išskirtinis, tai man tinka.
Beje, Dag Solstad "Septynioliktas romanas" tapo 2013-ųjų Metų verstine knyga http://www.skaitymom...php?-1847471084
L pagal Darių Pocevičių.


Reza Aslan, Maištininkas. Jėzaus Nazariečio gyvenimas ir laikai.
Perskaičiau - nesupurtė mano tikėjimo pagrindų, tik praplėtė apmąstymų lauką. Skandalas!
Knygoje apžvelgiamas istorinis Kristaus Nazariečio gyvenimo laikmetis, žydų, romėnų papročiai, politiniai Romos imperijos ir Palestinos santykiai. Siekiama išaiškinti ir racionaliai pagrįsti, kaip į Jėzų Nazarietį ir jo veiklą žvelgė to meto žmonės, atskiriant istoriškojo Jėzaus Nazariečio ir krikščioniškojo Jėzaus Kristaus paveikslus. Taigi, Jėzus Nazarietis - giliai tikinti istorinė asmenybė, gyvenusi pagal prigimtinius žydų papročius ir kovojusi už savo tautos laisvę, tikėjimą. Jėzaus paveiksle nėra jokių literatūrinių interpretacijų, kaip Jose Saramago "Evangelijoje pagal Jėzų Kristų". Jėzaus Kristaus dieviškumo tema neliečiama, nes, kaip rašo autorius, dieviškumas gali būti paaiškintas tik tikėjimu, o ne mokslu.
Faktai pateikiami ir aiškinami labai korektiškai, su pagarba krikščionybei. Autoriaus konfesija niekur niekaip neatsispindi. Vis tik kriškčionims, giliai tikintiems dogmomis, knyga gali būti nepriimtina ir kelti pasipiktinimą. Aš, turėdama laisvamaniškų požiūrių, nepatyriau jokių neigiamų jausmų. Atvirkščiai, potekstėje įžvelgiau autoriaus mintį: "aš - ne Dievas, aš tik mokslininkas, norite - tikėkite manimi, norite - netikėkite". Man toks mokslo pateikimas absoliučiai priimtinas.
Nors knyga, sakyčiau, akademinė, skaitosi lengvai. Nenuostabu, kad tapo New York Times bestseleriu.

Keblu vertinti pagal Darių Pocevičių, bet... LLLLL Manau, jau turiu lyderį "Vertingiausios ne grožinės literatūros knygos" nominacijai.

Pastaruoju metu seku tavo pėdomis Įpusėjau antrąją, nes skaitau tik važiuodama į darbą ir atgal.
Pirmoji („Vienuoliktas romanas, aštuoniolikta knyga“) iš pradžių užkabino santykių anatomija, bet vietomis buvo pernelyg ištęsta (ypač smulkmeniškai aprašytas sūnaus atsikraustymas). Ir jei leidykla kažkada perleistų pirmąją knygą, reikėtų šiek tiek sušukuoti stilių ir atidžiau sužiūrėti korektūrą. (Pastaruoju metu į rankas pakliūdavo tuo požiūriu nepriekaištingos knygos.)
Apie antrąją kol kas susilaikysiu, tik herojus labai artimas dėl savo polinkio į sociofobiją

Mat kaip? Man tiko šiurkštokas neatgailaujančio užsisklendėlio "veidas".
Jei perleistų, tai galėtų sudėti abu romanus į vieną knygą. Galėtų išpūsti formatą iki kaladės.

Turiu galvoje grynai kalbą. Tiesiog man kai kur norėjosi labiau nugludinti. Bet čia tik man ir tik pirmojoje dalyje

Supratau.
Ir man antra dalis lyg sklandžiau skaitėsi, bet kažkaip nesigilinau.

Sudominai, noriu.
Bet bibliotekoje nesimato dar...

Dabar skaitinėju "Seseris" - patinka, ramu, gerai, ypač po niūrių sandinaviškų detektyvų. Ir 1913 metus pasiėmiau....


ir daugiau yra planuose, negu skaitymuose

Aha! Dar viena klopedijos knyga?.. Kažkas kažkada sakė, kad klopedijos knygų neskaito, nes per žiaurios.
Bus įdomi Tavo nuomonė.

O aš šiandien pabaigiau K. Follett ,,Žemės stulpai". Užkliuvo temoje pavadinimas, ir tiek. Pirmas įspūdis buvo keistokas. Pirmiausiai buvo sunku suvokti, kaip tokią plytą reikia nulaikyti rankose. Pradėjus skaityti pagalvojau, kad jai labai tiktų anksčiau mėgstama klasifikacija - vyresniam mokykliniam amžiui. . Bet greitai susivokiau, kad nebūtinai tam vyresniam. Labai lengvai skaitėsi, net į galvą neatėjo mintis padėti į šalį, geras stilius ar vertimas, ar abu. Būtent paprastumas ir yra tos knygos stiprioji pusė. Tiesa, viduramžius ne visai taip įsivaizdavau, nelabai įtikino žmonių savarankiškumas, santykis su dievu, bet jau nuo pirmų puslapių krito į akis tai, kad veikėjų nepavadinsi stereotipiniais. Žodžiu, gera knyga. Bet didžiausias netikėtumas laukė sumanius pagūglinti apie tą katedrą. Pasirodo, ką tik perskaičiau labai reikšmingą knygą O dar (kaip to prancūzo pavardė ) sakė, kad knygos, kurių dėl dydžio neįmanoma skaityti lovoje, neturi ateities... Tiesa, peržiūrėjau ir pirmą serialo seriją, bet kai pamačiau, kad beveik visi veikiantys asmenys blykčioja baltais dantimis (viduramžiais ), nusprendžiau, kad gal neverta... O knygą labai rekomenduoju.

kai gausiu knygą kol kas bibliotekoje nesimato, o ar noriu pirkti - dar nežinau.



kokia priekaba mane asmeniškai šokiruoja, kai vaizduodami viduramžius persistengia - su negražiais dantimis, galvomis, galūnėmis ir bukais žvilgsniais. ("Rožės vardas" su Šonu Koneriu - pvz.). O serialą aš irgi bandžiau žiūrėti - ir nepavyko, ištampytas jis man

Ir dar viena knyga į sąrašą "must read"

Va as tokias istorines megstu skaityti, ypac buvau uzkibusi ant rytu, nes apie ju istorija is viso kose ir nezinia , negana to, kad skaitydama dar pradedu kastis aplinkui, kur realus herojai, kaip ten toliau sekesi pvz. ju vaikams ir atrandi tokiu istoriniu dalyku, detektyvu (pvz. Bona Sforca buvo Leonardo da Vincio giminaite )
O filmai...kai kurie, bet apie Henrika VIII mielai ziurejau, buvo baisiai idomu salia dar skaityti

Istorines mėgstu ir aš.Nors Žemės stulpai man ne tiek istorinė,kiek trileris . Įdomiai susuktas,su šiek tiek tikrų ir iškraipytų faktelių,bet knyga patiko.

Aš J.Genet Gėlių dievo motiną pradėjau.Siužeto kol kas nesugaudau niekaip,bet kokia poetiška kalba .Ir apie ką Transeksualai,gėjai,žudikai,prostitutės ...pasakyčiau ,kad įdomūs lyriniai herojai šitai neeiliuotai poezijai parinkti

dar viena o aš Genet kuriam laikui padėjau

perdėm skaitau darbinius veikalus

beje, kas nors moka prancūziškai?