geras naujos temos pavadinimas ir iliustracija, ačiū
klopedijai
Naujokėms - sveikos prisijungusios / išlindusios "iš pogrindžio". Linkiu būti drąsioms, iškart neišsigąsti senbuvių ir greitai įsilieti į mūsų klubą
Brūkšniuk - gerą diskusiją apie tą varškę užvedei, ačiū už vitamino C dozę prieš miegą
QUOTE(Akmenskeltė @ 2015 01 27, 16:52)
Dar noriu pasidalinti laidos įrašu, kurioje netikėtai sudalyvavome, "Muzikinis vidudienis vadinasi",ten
Dar noriu pasidalinti laidos įrašu, kurioje netikėtai sudalyvavome, "Muzikinis vidudienis vadinasi",ten
kaip tik norėjau tau rašyti, kad vakar važiuodama nemažą jos dalį girdėjau
O per jūsų dainą (tą, kur tekste ir Šengeno zona minima), gale sėdinti 8mėn dukrytė irgi kartu dainuoti bandė - aaa, aaa
Ką skaitau -
Jason Werbeloff "The Solace Pill", distopiją. Veiksmas vyksta XXIII amžiuje.
Žmonės dirba dirba dirba, nereikia miegoti, valgyti ar ilsėtis - tiesiog įlipi į specialią kabiną ir "persispausdini" save (toks kaip klonavimas, bet prieš tai buvęs kūnas sunaikinamas, lieka tik naujasis) - ir įterpi modifikaciją, kad, pvz., esi pavalgęs, ar po savaitės atostogų. Ir dar galima retkarčiais išgerti "Paguodos tabletę" (Solace Pill), kuri viską pagreitina - realiu laiku ilsiesi 15min, o pačiam žmogui atrodo, kad praeina net 5 valandos. Toks visiškai nepatrauklus pasaulis. Rašymo stilius kartais kliūna, bet autorius - filosofas, daug minčių pamąstymui yra.
Pradėjusi skaityti knygą kelias dienas nesiėmiau pirmo skyriaus, nes norėjau "pagyventi" su knygos pradžioje įdėta Sokrato citata - "
Beware the barrenness of a busy life" (
Saugokitės užimto gyvenimo tuštumos). Mano gyvenime dabar kaip tik toks laikas, kai bėgu bėgu bėgu, bandau aprėpti visko daug, bet laiko neužtenka, nespėju, pati save vejuosi. Negerai taip.