Namai iki 80 m2 - maži, bet neprasti! II d.

Dar kartą kartoju - jei statai ŠS oras-vanduo, tai saulės kolektoriai neatsipirks gyvenime ir jokio papildomo patogumo neduos (na nebent pasitenkinimo jausmą 'karštas vanduo nemokamai' vasarą ). Jie gerai dera su KKK - ruošia karštą vandenį, kai katilas nekūrenamas, jei KKK sistema įrengiama ne ant snarglių, reiškia gatavai akumuliacinė pajungimams yra ir pan. Bet prie ŠS akumuliacinė talpa jokių privalumų neduoda, vieni nuostoliai ir nepatogumas.

Jei vis tik svarbu turėti šilumą, kai N dienų nėra elektros, tai mažiausio galingumo granulinis katilas jums į pagalbą (arba, kaip minėjau, išvis granulinė krosnelė). Jo cirkuliaciniams išlaikyti pakaks minimaliausio elektros generatoriaus, toks per dieną kelis litrus benzino sukūrens.

Priverstinis šilumos paskirstymas aktualus senuose šaltuose namuose. Dabar gi kalbame apie min. A klasės namą, jame ir išjungus šildymą temperatūra nukris kokiu laipsniu, ne daugiau. Taigi ir kūrenamos krosnelės šiluma per kelias valandas pasiskirstys po namą ir temperatūros kambariuose po kūrenimo pabaigos suvienodės. Tuo labiau jei sienos silikatinės, t.y. laidžios šilumai + termomasė temperatūrinių pikų nuėmimui. Be to, jei jau namas galvojamas iš SIP, darau prielaidą, kad bus sandarus, reiškia reikės priverstinės ventiliacijos (rekuperatoriaus), jis dar papildomai tą šilumą paskirstys.

Gal turite koki nors tokio projekto pavyzdį? Kas mane gazdintų, tai rišimasis prie laiptų bei medinė pertvara. Gyvenau mansardoje su 12mm storio OSB plokštėm dengtom grindim ant medinės pertvaros, labai gailėjausi, kad nelupau visko iškart ir nedėjau storiausių OSB, o tai lingavimas nepakenčiamas. Bet klausimas ar išvis eina to lingavimo einant išvent su medine perdanga? Betoninė perdanga išpūstų kainą, o kur dar komunikacijų atvedimas, kad pritempt patalpą prie gyvenamos.. Jeigu turėt kaip sandėliuką daiktams, tai užtektų pastogės šalia paverstos garažu.

Pagal pigumą ir greitį pastatant labai imponuoja 105 iš http://www.pigusnamuprojektai.lt/, tik pradžioj atlikčiau šiuos pakeitimus:

prieš

http://www.pigusnamu.../sb43397221.jpg

po:

https://www.dropbox....bb/105.jpg?dl=0

Katilinė per pusę, dešiniau lentynos, erdvė rakandams - ŠS, boileriui ir valdymo mechanismams turėtų užtekt ~2.5-3 m2?

Vonia priė miegamojo - padarom vieną erdve pločio tik wc, kitam gale kriauklė, kita erdvė drabužinei, kad neapsikraut durimis iš miegamojo einam į WC pro drabužinę, kuri atskirta slankiojančiomis durimis su veidrodžiu.

Vienam ar dviem vaikams užteks vieno kambario, ir nebūtinai namas visam gyvenimui. Pjaustom 1,7 palikdami minimaliai erdves darbo kambariukui - stalas, kedė, lentynėlės dokumentams, printeris tilps. Atlikusi erdvė - bendras WC su kampine vonia/dušu.

Garažo erdve po pridavimo matininkui užmūryčiau, įdėčiau normalius vartus. Ar labai tikėtina, kad dėl to būtų problemų, ir kokio dydžio jos būtų? Gal eitų sugudraut užmūrijant dvi garažo sienas, o galinė paliekant iš grotų - ale kiaura, bet užkrauta malkomis iki viršaus?

Įvažiavimas į sklypą iš vakarų, tėvų miegamojo langas į rytus, kaip ir gerai viskas. Neramina gal kiek, kad į rytus ir terasa būtų, nes iš įvažiavimo pusės nesinori jos daryt.

Norėčiau išgirst nuomonių, dėkui
Papildyta:


po truputį viskas stojasi į vietas, labai dėkui už paaiškinimus. Dabar ŠS oras-vanduo + krosnelė (granulinės nenorėčiau dėl rišimosi prie tų pačių granulių, nors taip ir daug patogiau) atrodo labai geras sprendimas.

KKK ar GKKK kažkaip norėtųsi išvent dėl vietos katilinėje taupymo bei, mano supratimu, didesnio prisirišimo prie pečkurystes. Dabar įsivaizduoju, kad ŠS valdymą neribotą laiką galėčiau atlikt, kad ir iš telefono, o kur dar patogumas turėt tiksliai šilumos kiek nori kada nori - grįžti anksčiau iš darbo, prisijungi remote'u ir nustatai, kad pašildytų. Gal tas įmanoma ir su klasikiniu GKKK, nežinau.

Sveiki, pats irgi planuoju 80 m2 statytis, taigi siulyciau projekta darytis pas architekta su saugikliais (pvz ,kad ateity galima butu pasikelt stoga ir isirengt mansardini auksta, arba po namo pridavimo pakeist 1 auksto lubu aukstinguma ir isirengti mansarda ir pan kadangi mansardoje neskaiciuojama kvadratura yra iki 1.6 m) kitas momentas tai sklypas pagal pasaulio kryptis, siaurineje sienoje turi but minimum langu bei duru (pats susiplanaves nuli,bet taciau kadangi ten bus vonios k greiciausiai nedidelis langas bus del jaukumo ir naturalios sviesos) pietu puseje turetu but virtuve su svetaine ir tt (aisku jei sklypo isplanavimas tai leidzia) sitie visi namai yra stampuojami urmu,o bendradarbiaudami su architektu galite rasti optimalu sprendima, aisku projekto kaina iskyla galima sakyt 1.5-2 kartus.
Pats planuoju oras/vanduo kiek domejausi visa pilnai sistema (be saules bateriju nes ju nedesiu ir nebus isvedimo i jas) butu +- 25 k lituku, bet dar svarstomas variantas del baimes jog dingus elektrai nebus sildymo i sistema pajungti zidiny,bet taciau dar iki 10k gali padideti sildymo sistemos kaina. Visgi ne karo metas,kad elektros nebutu ilgiau nei pora paru, tad ir per -30 viduje isliks pliusine temperatura todel manau liksiu tik su oras/vanduo..... draugai isivede pavirsini geotermini i 90 kv plota (visas namas su mansarda 140 kv) sia ziema daugiausia sumokejo uz viska 140 euru (iskaitant interneta,siuksles,tv ir tt) vidurkis metinis i men sake iseina apie 60 euru,o sistema kainavo 27000 lt, bet tam kad isivesti pavirsini geotermini reik labai didelio sklypo.
Butina darytis grunto tyrimus(kaina +- 300 euru) nuo ju rezultatu priklausys kokius pamatus reiks det. Del vienslaicio stogo tai konstrukcija pigesne pacio stogo ,bet galutinis variantas issilygina nes nuolydis pvz jei 3m aukscio viena isorine siena tai bus apie 13% reiskiasi kita siena bus apie 4.5 m aukscio todel padideja blokeliu ir siltinimo medziagu kiekis tas ir islygina vienslaicio ir dvislaicio stogo kaina. beto vienslaiciui reiktu geresnes dangos ,kuri geriau igeria garsa kadangi stipriai lyjant del mazo nuolydzio padideja garsas. tuo tarpu dvieju slaitu galima det skarda



P.S. Klausiu dar karteli Ar yra sitame forume kas aerotermini dejote ar dedate i +- 80 m2 namuka idomu kiek kainavo ir kiek isleidziate vidutiniskai per men ?

Ko jus visi taip bijot elektros dingimo? Kada paskutini karta buvo dingus elektra keliom parom? O jei ir nutiktu taip, tai tarkim siltam name per para temperatura nukris 1 laipsniu, tai gali nors ir savaite stovet.. Ar verta investuot i aerotermini 25k litu?? Paskaiciuokit kiek metu sildytumet 80kv nama grynai elektra uz tokia suma..
As asmeniskai jei pateisinciau aerotermini tai tik nebent ES firmos uz 9k litu, bet reikia labai skaiciuot atsiperkamuma.

Papasakok plačiau apie šildymo elektra sistemą, atskiras boileris su tenu ir vamzdynas grindinio šildymo ir atskiras elektrinis boileris vandens ruošimui? Galima būtų atsisakyt grindinio šildymo ir pakabint paprastus elektrinius radiatorius, gal ir jų būna su centriniu valdymu, tik bėda, kad visgi padarius klaidų statyboje ir namui išėjus ne tokiam šiltam galimybės pajungt pigesnį šildymą jau nebelieka, nebent krosnelė/židinys.

Aš kaminą/krosnelę vistiek dėčiau, pasilikt ant šildymo tik elektra nesinori, tik bijau, kad tuo pačiu tas kaminas numuštų namo sandarumą tiek, kad šildytis vien elektra jau per brangu būtų ne šalčiausiais mėnesiais.

25k lt šiltam 80kv namukui skamba kaip per didelė investicija tikrai.

O kam ta krosnelė ir kaminas, jei namas šiltas, sandarus ir dar nedidelis? Ne be tie laikai, kai vos išjungus šildymą atšala namas iškart. O Lesto yra įsipareigoję sutaisyti gedimus per parą. Tai kam išpūsti šildymo sistemos kainą ir pačią sistemą daryti sudėtingesnę? ŠS arba GKK ir tikrai pakaktų

Vistiek teikčiau pirmenybę vienšlaičiui - ant tokio stogo galima užsilipt su maža rizika nudardėt žemyn, tokiam stogui reikės žemesnio kamino, kuris irgi kainuoja, toks stogas minimaliai matomas nuo gatvės - reiškia investuot į prabangią ir gražią stogo dangą mažai prasmės. Gerai apšiltinus ir skarda per lietų nebarškėtų arba minimaliai, girdėtųsi, visiškai nuo lietaus izoliuotis ir nesinori, mane veikia raminamai, kartais prieš miegą pasileidžiu lietaus garsus, tad nuo to tikrai nebėgčiau. Minusai, žinoma, kad netenki galimybės įsirengt mansardinį aukštą, bet tam ir planuoju 1a namuką, kad nebūtų laiptų, perdangų ar rūpesčių statybos metu vedant komunikacijas aukštyn.

Papildyta:


Logiškai mąstant kamino tikrai nereikia, bet mano argumentai tokie:

* Atsarginė šildymo sistema reikalinga sustreikavus pagrindinei.
* Lietuvoje žiemos šals, elektra brangs. Žiemos šals dėl pasaulinio atšilimo, kuris sklaidys golfo srovę, elektra lyg niekad istoriškai nepigo, tad precedento jai pigt nėra, tik brangt. Taip, atsinaujinantys šaltiniai skverbiasi po truputį, bet tiek saulės baterijos tiek vėjo jėgainės nėra mums geografiškai palankios statytis, problemiška kaupt nevienodais intervalais tiekiamą energiją, patys prietaisai reikalauja priežiūros. Žiemą nėra saulės arba tos plokštės bus užsnigtos.
* Konfliktai su kaimynine šalim/blokada/frontas ar kiti baisųs įvykiai - malkelių paprasčiau turėt pasiruošus ar prisirinkt netoliese miškely nei laikyt kanistruose kurą generatoriui. Konflikto atveju kuras taptų vertingu dalyku tad juo šildytis sukant generatorių, jei taip išvis eina, būtų neprotinga. (čia jau galite vadinti paranojiku, matyt toks ir esu).
* Plokščiu viršum "buržuika" tinka ruošt karštą vandenį ir gamint maistą dujų/elektros nebuvimo atveju.

tai,kad pvz granuliniai ar tie patys kieto kuro pigesni apie 10 k bus (as apie visa sistema,kuria paleidi ir sildo sneku,kad apie 25k) kitas momentas butent mano atzvilgiu tai,kad ziema daznai ir kelis kartus isvyksyu savaitei ar dviem, kas mes granules ar malkas i peciu granules apie savaite gali istempt tuo tarpu kietas kuras isvis kasdien det reikia, o cia atkrenta beda ir taip tai yra brangiau,bet patogiau mano atzvilgiu.

Taigi rasiau elemantarus boileris su el. tenu ir didelio ploto silumokaiciu. Tenas aisku turetu butu galingesnis nei 2kW kad uztektu ne tik karstam vandeniui ruost bet ir sildymui. Sildom boileri, imam is jo karsta vandeni, o per silumokaiti paleidziam sildomas grindis (per trieigi voztuva).

Čia vadinamasis kombinuotas boileris? El. tenas ir šilumokaitis viename.

Dar kaip variantas įdomu būtų tavo sistema + mažiausias stropuvos malkinis katilas (7kW) + saulės kolektorius, viskas pajungta į tą patį boilerį su šilumokaičiu, tik man kaip ne santechnikui sunku įsivaizduot kaip tas atrodytų. Tarkim, kad saulės kolektorius neefektyviais periodais būtų atjungiamas ir tu jo nešildytum iš katilo ar el. teno.

Vasarą vandenį šildo saulė + tenas (jie aišku su temp. davikliais ir pasiekus norimą temp. atsijungia?), žiemą, jei nėra labai šalta el tenas. ruošia vandenį ir palaiko grindinio šildymo temperatūrą - jeigu per daug skaitiklis sukasi, pasikuri katilą pakaitint vandeniui/grindims.

Tik jį užkūrus nelabai sukontroliuosi perteklinės šilumos kaip suprantu - t.y. labai greitai gali pasidaryt labai karšta, kad norėsis net langus atidaryt. Gal būt rekupas galėtų perteklinę šilumą vėdinamo oro išmest laukant, bet vėlgi čia nuostoliai.

Stropuva šiuo atveju (su akumuliacine talpa) netiktų, nes ji skirta šilumą atidavinėti pastoviai nedideliu kiekiu (katilas smilksta). Akumuliacinei talpai užkrauti labiau tiktų paprastas kieto kuro pečius, kuris galėtų padirbti kelias valandas nominaliu režimu.
Jei į tą pačią talpą norėtum pajungti ir saulės kolektorių, akumuliacinė talpa turėtų turėti du šilumokaičius - apatinis jungiamas prie saulės kolektoriaus, viršutinis - prie KKK. Tenas jungiamas ties viduriu ar net ir aukščiau, kad jis šildytų minimalų kiekį vandens (pagrindinį kiekį prišildyti paliekant nemokamai energijai - saulės, o kiek ji neprišildo - kitai pigiausiai energijos rūšiai - KKK).
Užkūrus katilą visa perteklinė šiluma turėtų eiti į akumuliacinę talpą, o ne tiesiai į grindis. Į grindis paduodamo termofikato temperatūra turi būti reguliuojama pamaišant karštą ir šaltą termofikatą (šiltam name kažin ar daugiau 26C temperatūros jo reiktų ).

Super, artėjam (mano galva) prie idealaus mažo namo šildymo sprendimo, jeigu nebijai pakūrėnti! Kokio dydžio akumuliacinė talpa, 1m3 užtektų? Įdomu kokio dydžio katilinės reiktų nedidelio galingumo KKK, akumuliacinei, boileriui ir grindinio šildymo centralei (nežinau kaip vadinasi normaliai).. ar ne per mažai kokie 5m2..

Kalbant apie saulės kolektorių, turbūt reiktų termostatinio vožtuvo, kuris atjungtų saulės kolektoriaus šilumokaitį, kad akumuliacinė talpa šaltuoju periodu per jį neatidavinėtų šilumos laukan?

Kitas klausimas, tai kaip su šilto vandens ruošimu, kombinuotas boileris su tenu ir šilumokaičiu? Ar būna su dviem šilumokaičiais, kad pajungt saulę ir šiltam vandeniui gamint?

Ant akumuliacinės talpos el. teno uždėjus protingus smegenis, gal kažką su Arduino paprogramavus eitų pasidaryt nuotolinį valdymą ir veikimo bei temperatūros stebėjimą atostogų metu, nors turbūt jau tokiu prigalvota ir čia dviračio išradinėjimas būtų...