Nekęsk manęs, nes tik aš griaunu tavo idealų pasaulį. Tik neįsimylėk manęs, nes aš tokia, kokios tau niekada nepatiko... ____________________________________ Anksčiau.
... ir užmiršti viską, kas praėjo... Eiti pas savo meilę. Kartu su vėju, kad jis kedentų mano plaukus. O aš sakyčiau, kad myliu, kad daugiau be jo aš nebegaliu.
Jie sako: ačiū, kad esi, kai negali pasakyti, kad myli. Jie sako: daugiau man nieko nereikia, kai negali turėti to, ko nori. Jie sako: man šalta, kai nori, kad juos apkabintum.
Neįmanoma išgyventi to, kas jau praėjo. Gali tik prisiminti. O prisiminimai neturi gyvybės. Jie tik blankiai primena laiką, kurio jau nebėra. Jie neapčiuopami, nepaliečiami. Jie negali grąžinti tavęs į praeitį. Niekas negali būti taip, kaip buvo. Nieko ir nebūna.
Kartais mes tokie žiaurūs... Kad pamirštame ką reiškia mylėti... Pamirštam, atleist, svajot ir leidžiam, kitiems už mūsų klaidas kentėt, kartais net pamirštam ką reiškia, būti žmogum ir prarandam tai, kas mums brangiausia, net patys to nesuprasdami...
Gražios moterys nepyksta, Jos tik nusivilia. Nereikia užsitarnauti Jų pagarbos, nes Jos gerbia visus... Galima tik tai prarasti. Gali būti, kad Jos pažįsta daugelį rankų, lūpų, žvilgsnių ir saugo visa tai širdyje. Gražios moterys myli be proto ir išeina be gailesčio.