Visada buvau tikras, kad didžiausios permainos tiek žmoguje, tiek visuomenėje įvyksta per labai trumpą laiką. Gyvenimas netikėtai meta mums iššūkį, norėdamas patikrinti mūsų drąsą ir ryžtą pasikeisti; tą akimirką tuščia dėtis, kad nieko nevyksta, ar teisintis, jog dar nesame pasiruošę. Iššūkis nelaukia. Gyvenimas nesidairo atgal. /Coelho, Paulo. Demonas ir panelė Prym. Vilnius: Vaga. 2005, 10p./
Galbūt gėrio ir blogio dvikova kas sekundę vyksta kiekvieno žmogaus širdyje, nes širdis yra visų angelų ir demonų mūšio laukas; kad pasistūmėtų pirmyn, jie kaunasi už kiekvieną erdvės centimetrą tūkstančiais metų, kol galiausiai viena iš jėgų visiškai sutriuškins kitą. /Coelho, Paulo. Demonas ir panelė Prym. Vilnius: Vaga. 2005, 185p./
Jei kas myli gėlę, kuri yra tik viena tokia milijonų milijonuose žvaigždžių, tai ar to neužtenka, kad jaustųsi laimingas, kai į jas žiūri. Jis taria sau: Ten kažkur yra mano gėlė... /A.De Sent-Egziuperi/
Nedoros priemonės, kuriomis ... daug kas skinasi sau kelią, aiškiai rodo, kad ir jų tikslai ne ko verti. /Montenis, Mišelis de. Esė. Vilnius: Mintis. 1983, 187p./
Norint įvykdyti savo svajonę, reikia tvirtos valios - ir didelio gebėjimo pasiduoti; nors turi tikslą, kelias į jį ne visada yra tas, kurį įsivaizduoji. /Coelho, Paulo. Šviesos kario vadovas. Vilnius: Vaga. 2003, 45p./
Ir kas per gėrimas ta kava... Štai ir šiandien visi varo žiemą ir šaukia: "Norim blynų ir kavos..." Ir aš noriu: kai liūdna, kai linksma, kai norisi svajoti, kai norisi šėlioti...