enenes, o kas iki šiol lydėjo tetą, gal su jais kalbėkite, kaip suprantu jie daugiau bendravo su gydytojais. Išrašą paprastai duoda išleidžiant iš ligoninės, po kiekvienos chemijos, su skirtu gydymu, tyrimais ir pan. Mes vieną pasiliekam sau, kitą šeimos gydytojui.
Šiaip iš šono gali daug kas kitaip atrodyti. Juo labiau nežinant tikslių diagnozių, tyrimų, gydymo ir panašiai. Žinoma nepakenkia antra nuomonė ir išsami konsultacija, juolab jei pats besigydantis pasimetęs dėl informacijos trūkumo.
Vyrui mama yra pasiūliusi, kai buvo pykinimai kasdieniniai rudenį atnaujinus chemiją, kad gal tu negerk tų vaistų, gal netinka. Nori nenori teks gerti ir gerti dar bent metus. Yra pasiūliusi gydytis pagal rusų kažkokį tai "stebukladarį" maudynėm jūroje ir pan.
Sesei buvo pablogėjimas, aš sakau, gal geriau į ligoninę, mama sako geriau namie. Ji geriau žino, nes praktiškai kasdien mato, jei kas blogiau važiuoja pas mamą, o ji žiūri kaip padėti. Nebuvau susimąsčiusi, bet mažesniuose miestuose vis tik gajus tas- ko nori su tokia diagnoze
Ir aš galvoju apie willow, siunčiu geras mintis ir maldas, kad stiprėtų.