[quote=renaciute,2015 02 13, 09:16]
Žinote, manau kad jūsų griežta, bet teisinga nuomonė, na bent šiuo atveju. Gal kalbate iš patirties... Iš esmės, matyt priklauso, kaip į tą "sveiką mitybą" žiūrėsi.
Na gal aš kiek per griežtai pasireiškiau, bet negalėjau ramiai skaityti Jūsų posto, kai sunkiai sergantis žmogus, kurio laukia intensyvus alinantis gydymas, žmogus, turintis dar šalutinių ligų, dėl kurio negali valgyti rekomenduoto maisto, yra verčiamas staiga radikaliai keisti mitybą. Kai tuo tarpu reikėtų tik džiaugtis, jei jis apskritai galės pakankamai valgyti šiuo sunki ir ilgu laikotarpiu. Na dar galima būtų suprasti ir pateisinti, jei pats žmogus tuo tiki ir to nori, bet, kiek supratau is jūsų posto, jam tai tikra kančia. Žmogus ne tik išgyvena siaubą, išgirdus diagnoze, bet dar ir papildomai verčiamas jaustis blogai, kad nenori ar negali valgyti maisto, kuris jam taip kategoriškai nurodomas. Ne, kalbu ne iš patirties, bet remdamasi tuo, su kuo teko susipažinti studijuojant mediciną, o ir vėliau, dirbant bei toliau mokantis. Jokiu būdu nenoriu demonstruoti čia savo žinių ir menkinti kitų gydytojų nuomonę, tuo labiau, kad nesu onkologė ir negaliu žinoti visų jų subtilybių bei naujovių, apie kurias čia nenoriu diskutuoti bet pagrindiniai fiziologijos principai galioja visiems, kaip ir logikos dėsniai. Net neabejoju, kad jūsų tėčiui patarusi gydytoja yra puiki savo srities specialistė ir, kaip galima spėti, besidominti naujovėm ir besirūpinanti pacientais, pagarba jai. Linkiu jums pasinaudoti jos patarimais mitybos klausimu, kai sustiprėsite, atsigausite po intensyvaus gydymo ir pasieksite remisiją. Gal tada ir tėtis susidomės tais dalykais. Jei norės, palaipsniui galės pakeisti mitybą, atsirinkdamas iš visko, kas jam tinka ir kas netinka. Sėkmės jums didžiausios. Beje, kaip tėvelis laikosi? Gauna chemiją?
Rasų lanka, pritariu kitoms parašiusioms, nepanikuokit. Savaitė ar dvi tikrai nieko nenulems. Kad ir koks baisus būtų tas padaras, bet neauga jis taip greitai. Toks, koks yra dabar, turbūt užaugo per ilgus metus, vargu, ar keletas dienų galėtų turėti lemiamos įtakos. Suprantu, kad jums dabar norisi viską kuo greičiau padaryti, nedelsiant nė minutės, bet šiuo metu jūs nieko negalite pakeisti, tai pabandykit bent jau dėl šito nesijaudinti. Pagalvokit-diagnozė jau nustatyta, tyrimai jau paskirti. Kolkas daugiau nuo jūsų nelabai kas priklauso, palikite tuos organizacinius rupescius gydytojams, o patys TIKĖKIT, kad gydymas bus efektyvus, ir liga nugalėta. Kad ir ką ten pamatytų toje KT.
"Skrandžio švietimu" tikriausiai buvo pavadintas endoskopinis tyrimas, kai kiša per burną į skrandį tokį zondą ir apžiūrinėja ekrane.
Remedy, smagu, kad parašėte. Lauksime iš jūsų gerų žinių. Ar gerai toleruojate chemiją?
Une, stiprybės jums. Dabar sunkus laikotarpis, kai dar ne viskas aišku. Padarys visus tyrimus, nustatys gydymo planą, tada sumažės nerimas ir baimė. Laikykitės ir tikėkite. Juk rašėte, kad jūsų šeimoje jau yra įvykęs vienas stebuklas. Kodėl negalėtų būti dar vieno?
Sako, kad mūsų atveju kelios savaitės ar mėnuo nieko nereiškia - stenkitės nusiraminti , pasidaryti papildomus tyrimus.... KT atsakymas irgi ne visada iškart būna - paklausiau. 
Spinduliuokit ramybę ir sėkmės užtikrintumą 
