QUOTE(NERA @ 2015 02 11, 08:35)
renaciute, leiskit jūs tėčiui valgyt ką nori ir tik džiaukitės, ka valgo. Kai įveiksit ligą, tada jei tėtis norės, tegu ir keičia mitybos įpročius, o kol gydosi-ko tik nori, tą ir gaminkit. Nori picos-prašau, nori coca colos-prašau, kad tik norėtų ir valgytų. wilow buvo įdėjus raugintų burokų/ kopūstų receptą- labai teigiamas maistas visom prasmėm
Sutinku
Ir ačiū
Ingriga, kad priminėte receptuką, būtinai. Mergytės, jūs tikras lobynas
QUOTE(dvyne9 @ 2015 02 11, 20:10)
Gal ta gydytoja, kuri liepė kardinaliai keisti mitybą, ir norėjo jums gero, bet tikrai ne laiku ir ne vietoj.
Žinote, manau kad jūsų griežta, bet teisinga nuomonė, na bent šiuo atveju. Gal kalbate iš patirties... Iš esmės, matyt priklauso, kaip į tą "sveiką mitybą" žiūrėsi. Na, jei ji yra kaip naujo gyvenimo pradžia, kai jautiesi tarsi eidamas naują žingsnį į sveikimą, tai tai gali kurį laiką netgi inspiruoti - mes patys ne kartą su vyru vis paeksperimentuodavome, stengdavomės valgyti sveikiau, mėsytės mažiau, daržovių daugiau - bet čia visai kitas reikalas. Juo labiau, kad pakankamai radikalu viskas. O kadangi jau bandėme domėtis mityba ir anksčiau, skaityti straipsnius ir knygas (turime alergišką dukrytę), tai jūsų nuomonė apie tai, jog iš ligoniukų - o ir apskritai iš žmonių, kurie ima rūpintis savo sveikata- daromi nemaži pinigėliai, mums irgi artima. Matyt protingiausia yra atsirinkti iš gausybės, kas asmeniškai tau šiuo metu tinka.
Man labiausiai užstrigo vienoje knygoje (beje, irgi apie sveiką mitybą) pacituotas tyrimas, kad žmonių, kurie eksperimento metu valgė visuotinai pripažintą nesveiką maistą ir jaudinosi dėl to bei jautė kaltę - susilpnėjo orgaizmo imunitetas, o priešingai - valgančių ir tuo besimėgaujančių - sustiprėjo. Nežinau, kiek rimtas tai tyrimas, bet man patiko mintis.
Sulaukusi jūsų minčių ir palaikymo, bandau palaikyti ir tėvelį, ir vakar įkalbėjau valgyti gerti bent kažką, kas tik mieliau skrandžiui. Sakau gal kisieliaus nori? Oi, tai ten tiek cukraus... - sako mano naujai iškeptas sveikos mitybos šalininkas... Sakau tėte, nors ir cukrinę apsikabinęs šaukštais cukrų valgyk, bent valgyk kažką... Tai net pralinksmėjo
Beje, mergytės, dabar stintų metas, netgi su mūsų griežta mityba, rekomenduojama žuvytė (na gerai gerai, gal geriau nekepta, bet
) Tai prisipirkom turguje, tėtei nuvežėme, valgė valgė valgė. Valio.
Jei galite ir mėgstate, pasimėgaukite šita agurku kvepiančia žuvele, oi kaip skanu man....
Viskas, maisto tema bandau nerašyti, nes išsiųsite į kulinarinį skyrelį...
QUOTE(dvyne9 @ 2015 02 11, 20:26)
O jeigu i tuos "5 metus" pažiūrėtume kitaip?
Ačiū už palaikymą. Iš esmės tiesiog nežinau, ką tėtė ta tema galvoja. Negaliu kažkaip jos liesti. Bet apskritai, mokausi priimti tai, ko dabar jau pakeisti negaliu, ir negraužti savęs. Galiu net ir pozityvą tame įžiūrėti, va kad ir Jūsų pasiūlytą variantą. Ir tai, kad geriau vis po truputį gauti kažkokios informacijos, ir ji leistų stiprėti, negu kada nors iš gydytojų išgirsti visai žemiau juosmens pakertančią "tiesą". Žiūrėsim. Regis dabar tėtė knygą į šalį pasidėjęs, nenori skaityti. Gal ir gerai. Gal čia artimiesiems toks būna žinių badas, noris kuo daugiau sužinoti, gal ligoniukui kaip tik norisi kuo labiau atitrūkti.
Rasų lanka, stengiuosi perskaityti visas SM esančias temutes iš šio skyriaus, iki šiol įveikiau pusę, ir dar vakar taip gyvai skaičiau jūsų postus dėl mamytės ligos. Man sunku suvokti, kad tą temą ir šitą skiria -kiek? - 5 metų tarpas? Turite labai daug patirties šiame kelyje. Laikykitės.
Gerai, kai galimybės neverčia svarstyti daryti ar ne. Informacija pasidalinti tik.
