QUOTE(ida1 @ 2015 01 15, 17:51)
šaunu kad pajudės gydymas
QUOTE(kastuvas @ 2015 01 15, 19:18)
prie kabineto aš irgi prasėdėdavau po kelias valandas kaskart, tam jau reiks laiko skirt
sveikinu, kad gydymą skirs! Taip ir turi būti, jūs juk vos vieną chemoterapijos schemą po recidyvo išbandę, nesąmonė, kad daugiau nėra Man KT tik 19 dieną, tai dar anksti apie atsakymus galvot.
Visai jau
man,galvojau kad siandien tau KT vis zvalgiausi taves prie kabineto 
Ida1, labai džiaugiuosi už jus, kad gausite gydymą 
Prie kabineto ir aš esu prasedėjusi nuo 11 val. iki 15.30 Čia buvo maximumas. Paprastai, laukiu 1.30-2val. Bet čia jau man tapo norma
Aš tai psichologiškai prastai jaučiuosi
nežinau ką daryti...
AR RINKTIS 8KURSUS AR 6 UŽTEKS? SKAITAU LABAI DAUG INFORMACIJOS...APSISPRESTI SUNKU....
RADAU ŠTAI KĄ
"Efektyvi kiaušidžių vėžio chemoterapija prailgina išgyvenamumą, tačiau kartu leižia atokiųjų
sričių metastazėms implantuotis, augti ir tapti kliniškai išreikšta liga...."
Prie kabineto ir aš esu prasedėjusi nuo 11 val. iki 15.30 Čia buvo maximumas. Paprastai, laukiu 1.30-2val. Bet čia jau man tapo norma
Aš tai psichologiškai prastai jaučiuosi
nežinau ką daryti... AR RINKTIS 8KURSUS AR 6 UŽTEKS? SKAITAU LABAI DAUG INFORMACIJOS...APSISPRESTI SUNKU....
RADAU ŠTAI KĄ
"Efektyvi kiaušidžių vėžio chemoterapija prailgina išgyvenamumą, tačiau kartu leižia atokiųjų
sričių metastazėms implantuotis, augti ir tapti kliniškai išreikšta liga...."
Oi Leonile man tas pasirinkimas toks baisus atrodo, juk kartais gyd. turi skirtingą nuomonę, tai kaip mums be med. išsilavinimo žinoti kaip ir kas geriau
QUOTE(Leonilė @ 2015 01 15, 20:06)
RADAU ŠTAI KĄ
"Efektyvi kiaušidžių vėžio chemoterapija prailgina išgyvenamumą, tačiau kartu leižia atokiųjų
sričių metastazėms implantuotis, augti ir tapti kliniškai išreikšta liga...."
Kur čia radai? Gali duoti visą straipsnį paskaityt? Biški nesuprantu. Ten rašo, kad chemoterapijos metu tos metastazės auga ar kaip?
Matai, pas tą chemoterapeutę nėra nurodytų laikų, nėra nurodyto žmonių skaičiaus, kurie ateis, registracijos nėra, kiek tą dieną ateina, tiek ir būna... Jinai visada labai užsimėmus, dirba milijoną darbų vienu metu, bet niekada nevaro žmogaus iš kabineto ir skiria jam tiek laiko, kiek žmogui norisi. Tai taip ir išeina, kad kai kurie sugaišta pas ją ir 1,5 h kabinete, kiti vos dešimt minučių, visada gyva eilė, ateini ir lauki. Aš visada po kokias tris valandas, kartais ir ilgiau sėdėdavau. Labai retai pasisekdavo greičiau papulti.
QUOTE(kastuvas @ 2015 01 15, 22:06)
Kur čia radai? Gali duoti visą straipsnį paskaityt? Biški nesuprantu. Ten rašo, kad chemoterapijos metu tos metastazės auga ar kaip?
Matai, pas tą chemoterapeutę nėra nurodytų laikų, nėra nurodyto žmonių skaičiaus, kurie ateis, registracijos nėra, kiek tą dieną ateina, tiek ir būna... Jinai visada labai užsimėmus, dirba milijoną darbų vienu metu, bet niekada nevaro žmogaus iš kabineto ir skiria jam tiek laiko, kiek žmogui norisi. Tai taip ir išeina, kad kai kurie sugaišta pas ją ir 1,5 h kabinete, kiti vos dešimt minučių, visada gyva eilė, ateini ir lauki. Aš visada po kokias tris valandas, kartais ir ilgiau sėdėdavau. Labai retai pasisekdavo greičiau papulti.
Matai, pas tą chemoterapeutę nėra nurodytų laikų, nėra nurodyto žmonių skaičiaus, kurie ateis, registracijos nėra, kiek tą dieną ateina, tiek ir būna... Jinai visada labai užsimėmus, dirba milijoną darbų vienu metu, bet niekada nevaro žmogaus iš kabineto ir skiria jam tiek laiko, kiek žmogui norisi. Tai taip ir išeina, kad kai kurie sugaišta pas ją ir 1,5 h kabinete, kiti vos dešimt minučių, visada gyva eilė, ateini ir lauki. Aš visada po kokias tris valandas, kartais ir ilgiau sėdėdavau. Labai retai pasisekdavo greičiau papulti.
Tai cia poliklinikoj tik taip.ar rytoj irgi tiek reiks laukt.naujam korpuse?
QUOTE(ida1 @ 2015 01 15, 21:15)
Tai cia poliklinikoj tik taip.ar rytoj irgi tiek reiks laukt.naujam korpuse?
Apie naują korpusą ir rašiau...
nepagalvojau, kad poliklinikoj buvot. Nusiteikit palaukt. Knygų pasiimkit paskaityt ar ką 
QUOTE(kastuvas @ 2015 01 15, 21:06)
Kur čia radai? Gali duoti visą straipsnį paskaityt? Biški nesuprantu. Ten rašo, kad chemoterapijos metu tos metastazės auga ar kaip?
Matai, pas tą chemoterapeutę nėra nurodytų laikų, nėra nurodyto žmonių skaičiaus, kurie ateis, registracijos nėra, kiek tą dieną ateina, tiek ir būna... Jinai visada labai užsimėmus, dirba milijoną darbų vienu metu, bet niekada nevaro žmogaus iš kabineto ir skiria jam tiek laiko, kiek žmogui norisi. Tai taip ir išeina, kad kai kurie sugaišta pas ją ir 1,5 h kabinete, kiti vos dešimt minučių, visada gyva eilė, ateini ir lauki. Aš visada po kokias tris valandas, kartais ir ilgiau sėdėdavau. Labai retai pasisekdavo greičiau papulti.
Matai, pas tą chemoterapeutę nėra nurodytų laikų, nėra nurodyto žmonių skaičiaus, kurie ateis, registracijos nėra, kiek tą dieną ateina, tiek ir būna... Jinai visada labai užsimėmus, dirba milijoną darbų vienu metu, bet niekada nevaro žmogaus iš kabineto ir skiria jam tiek laiko, kiek žmogui norisi. Tai taip ir išeina, kad kai kurie sugaišta pas ją ir 1,5 h kabinete, kiti vos dešimt minučių, visada gyva eilė, ateini ir lauki. Aš visada po kokias tris valandas, kartais ir ilgiau sėdėdavau. Labai retai pasisekdavo greičiau papulti.
www.neuroseminarai.lt/uploads/Neuro_2011_Nr3_203-208.pdf
Vyrui ir tekę laukti ilgai ilgai, dienos stacionare, suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos ir gausiai. Ypač pirmadieniais. Laukia kol priduos kraują, jei daug žmonių ilgokai tenka palaukti. Jei chemija tada laukia atsakymų, su krešėjimu užtrunka kelias valandas, tada išrašo ir grįžus laukia eilės kol gali sulašint ar suleisti. Vargina kartais, ypač kai pradėjo vaikščioti, tirpdavo kojos sėdint ir panašiai. Aš sveika pavargstu, bet laiko tai savo darbu, skaito daug knygų Žmonių daug, visi nori gydytis ir būti sveikiems. Kai tik tyrimai, priduoda kraują ir tiek. Jei reikia korekcijos grįžta, vistiek reikia palaukti kol komponentus parenka.
Ida, gera girdėti, kad pradeda gydymą.
kastuve, kontrasto pirkti neteko, tada gulėjo stacionare, gėrė vyras kontrastą kai tyrė pilvo organus, konkrečiai inkstus ir žarnyną. Kai plaučius tada tik leido į veną.
Žmonių daug, visi nori gydytis ir būti sveikiems. Kai tik tyrimai, priduoda kraują ir tiek. Jei reikia korekcijos grįžta, vistiek reikia palaukti kol komponentus parenka.Ida, gera girdėti, kad pradeda gydymą.
kastuve, kontrasto pirkti neteko, tada gulėjo stacionare, gėrė vyras kontrastą kai tyrė pilvo organus, konkrečiai inkstus ir žarnyną. Kai plaučius tada tik leido į veną.
Šiandien besišypsanti, taiklūs žodžiai. Vyrui tinka, dar tiesa bėgioti nebėgioja, ramentai į šoną pastatyti nuo naujų metų ir tai labai gerai.
ingriga, berods rašei dėl knygos, neskaičiau, bet kelionė per vėžį nusipirkau blusturgy, nepribrendau dar matyt, vyras nenori, skaito detektyvus ir kam nereik galvos sukimo. Galiu paskolinti paskaityti. Pati šiuo metu skaitau aktualias vaikų bendravimo knygas.
ingriga, berods rašei dėl knygos, neskaičiau, bet kelionė per vėžį nusipirkau blusturgy, nepribrendau dar matyt, vyras nenori, skaito detektyvus ir kam nereik galvos sukimo. Galiu paskolinti paskaityti. Pati šiuo metu skaitau aktualias vaikų bendravimo knygas.
Pasidalinsiu šiek tiek savo įspūdžiais/mintimis. Tėtei, kaip minėjau 2st. plaučių vėžys, ir šlapimo pūslėje regis piktybinis sėdi. Džiaugiausi, kad tėtė taip ramiai sutiko žinią, bet matyt kuo toliau, tuo susitaikyti sunkiau. Jis taip tikėjosi, kad jį operuos (plaučius). Visi laukėm. Kažkaip apsipratom su numatyta schema operacija ir chemija. Bet pirmadienį gydytojų konsiliumas nusprendė, kad dėl silpnos širdies ir dėl to, kad tektų pašalinti beveik visą plautį - operuoti negalima. Išleido chemoterapijai ir švitinimui. Tėtei tai buvo smūgis. Aš irgi tuo metu vargiai suvokiau situaciją, taip buvo netikėta. Bet kai nuėjome į spindulinės terapijos skyrių, radiologės (bendravome su dviem gydytojom) labai kažkaip emociškai pataisė reikalą. Gal savo dėmesiu. Gal tuo, kad daug klausinėjo, vis tikslinosi ar supratom, aiškino, rodė kompe kaip atrodo plaučiai. Buvau sužavėta, gal dėl to kad iki to gydytojai buvo itin mažakalbiai. Jauteisi kaltas, kad klausi. Ir jautiesi durnas, kad nežinai. Na žodžiu. Šiandien girdėjau kaip viena iš gydytojų kalbėjo su pacientu telefonu - iš pradžių pamaniau, kad sūnus jai skambina. Po to tik suvokiau, kad pacientas dėl gydymo. Tokie dalykai kažkaip labai ryškiai geri pasirodo visų juodumų spalvoje...
Tėtė ėmė kosėti kraujais. Kaip suprantu, jo auglys turi irimo ertmę, ir nors internete nelabai ką radau, kaip suprantu tai negerai. Irti auglys gali ir chemoterapijos metu, ir tada duota kažkokių vaistų, ai ne ką ten supratau... Bet kadangi jis yra ir be chemoterapijos tai niekaip neatsikratau minties, kad negerai čia. Gavome vaistų dėl kraujavimo sustabdymo, bet gydytojos perspėjimas jei atiskosėtų daugiau nei šaukšteliu kraujo - dumti į ligoninę su greituke, oi kaip nuskambėjo negerai. Ar kas esate su tuo susidūrę - auglio irimu ar kraujavimu iš plaučių kosint? Ir dabar tokios mintys kirba - jei tėtės širdukė per silpna operacijai, tai kaip galima teigti, kad ji atlaikys chemoterapijas? Jei auglys neoperuotinas, tai chemoterapija ir švitinimas jį tik pristabdys, bet man taip baisu, kad tėtė už pratemptą laiką užsimokės didelę kainą. Bet ar ta kaina per didelė, ar man čia spręsti... Ir kuo toliau, tuo mintys juoduoja. Iš pradžių bijojau, kad tėtė nepasveiks, po to - kad nepakels chemoterapijų, o dabar, kai jam blogėja, o mes dar neturime net gydymo, man baisu, kad mes ir chemoterapijų nesulauksim. Kaip[ tas mintis pašviesint. Nesu tikinti giliai, nesiseka melstis ar ieškoti paguodos tikėjime, medituoti nesigauna, tuščia galvoje ir tiek, bandau su tėte būti linksma, pasakoti apie jam įdomius dalykus, džiaugtis kasdieninėmis smulkmenmis - ar matėt koks šiandien oras pavasariu kvepiantis?- bet kartais bijau, kad jį tik suerzinsiu. Žinau, kad didžiausias jo noras dabar - pasijusti geriau, nebekosėti ir bent vieną naktį išsimiegoti. O visą kitą, suprask ir vėžį, jo žodžiais tariant, ištverti galima.
Žinau, kad nepasiduosim. Daug būsim kartu. Aš jam pasakosiu apie žvaigždynus ir viską, ką išgirsiu per kursus (tėtė mėgsta astronomiją, užsirašiau net į kelis internetinius kursus ta tema, taip noriu jam tiek daug papasakoti), lydėsiu į švitinimą ir chemiją kai tik galėsiu, pasakosiu apie perskaitytas knygas ir nešiu jam daug knygų, jei tik norės skaityti, diskutuosim filosofuosim ir rengsim sąmokslo teorijas. Žinau, kad taip bus, bet tarp žinojimo ir tikėjimo dabar tokia praraja. Ot būsena....
Merygtės, patariau jam pagurkšnoti granatų sulčių. Nežinau, iš lempos patariau. Tiesiog suvedžiau kraujavimą ir granatų sultis (na, kraują tirštinančios ir panašiai). Žinau, kad tėtė nepiktnaudžiaus, gers po taurelę į dieną, kaip vaistą, tikiuosi nepatariau į kitus vartus.... Bet kaip suspindo jo akys, kai pasakiau. Jam taip reikia tikėjimo, kad jis gydosi. Gal rasiu dar tokių mažų tikėjimą stiprinančių dalykų. Kad jis ir pats imtų tikėti, jog ne nurašytas yra.
Apkabinu jus visas.
Tėtė ėmė kosėti kraujais. Kaip suprantu, jo auglys turi irimo ertmę, ir nors internete nelabai ką radau, kaip suprantu tai negerai. Irti auglys gali ir chemoterapijos metu, ir tada duota kažkokių vaistų, ai ne ką ten supratau... Bet kadangi jis yra ir be chemoterapijos tai niekaip neatsikratau minties, kad negerai čia. Gavome vaistų dėl kraujavimo sustabdymo, bet gydytojos perspėjimas jei atiskosėtų daugiau nei šaukšteliu kraujo - dumti į ligoninę su greituke, oi kaip nuskambėjo negerai. Ar kas esate su tuo susidūrę - auglio irimu ar kraujavimu iš plaučių kosint? Ir dabar tokios mintys kirba - jei tėtės širdukė per silpna operacijai, tai kaip galima teigti, kad ji atlaikys chemoterapijas? Jei auglys neoperuotinas, tai chemoterapija ir švitinimas jį tik pristabdys, bet man taip baisu, kad tėtė už pratemptą laiką užsimokės didelę kainą. Bet ar ta kaina per didelė, ar man čia spręsti... Ir kuo toliau, tuo mintys juoduoja. Iš pradžių bijojau, kad tėtė nepasveiks, po to - kad nepakels chemoterapijų, o dabar, kai jam blogėja, o mes dar neturime net gydymo, man baisu, kad mes ir chemoterapijų nesulauksim. Kaip[ tas mintis pašviesint. Nesu tikinti giliai, nesiseka melstis ar ieškoti paguodos tikėjime, medituoti nesigauna, tuščia galvoje ir tiek, bandau su tėte būti linksma, pasakoti apie jam įdomius dalykus, džiaugtis kasdieninėmis smulkmenmis - ar matėt koks šiandien oras pavasariu kvepiantis?- bet kartais bijau, kad jį tik suerzinsiu. Žinau, kad didžiausias jo noras dabar - pasijusti geriau, nebekosėti ir bent vieną naktį išsimiegoti. O visą kitą, suprask ir vėžį, jo žodžiais tariant, ištverti galima.
Žinau, kad nepasiduosim. Daug būsim kartu. Aš jam pasakosiu apie žvaigždynus ir viską, ką išgirsiu per kursus (tėtė mėgsta astronomiją, užsirašiau net į kelis internetinius kursus ta tema, taip noriu jam tiek daug papasakoti), lydėsiu į švitinimą ir chemiją kai tik galėsiu, pasakosiu apie perskaitytas knygas ir nešiu jam daug knygų, jei tik norės skaityti, diskutuosim filosofuosim ir rengsim sąmokslo teorijas. Žinau, kad taip bus, bet tarp žinojimo ir tikėjimo dabar tokia praraja. Ot būsena....
Merygtės, patariau jam pagurkšnoti granatų sulčių. Nežinau, iš lempos patariau. Tiesiog suvedžiau kraujavimą ir granatų sultis (na, kraują tirštinančios ir panašiai). Žinau, kad tėtė nepiktnaudžiaus, gers po taurelę į dieną, kaip vaistą, tikiuosi nepatariau į kitus vartus.... Bet kaip suspindo jo akys, kai pasakiau. Jam taip reikia tikėjimo, kad jis gydosi. Gal rasiu dar tokių mažų tikėjimą stiprinančių dalykų. Kad jis ir pats imtų tikėti, jog ne nurašytas yra.
Apkabinu jus visas.
renaciute, ilgas kelias jūsų laukia besigydant. Juodas mintis vykit šalin, neprisileiskit. Svarstymai kas jeigu, nieko gero, fantazija toli nunešt gali, bt ar nuo to lengviau bus. Palaikykit, leiskit laiką kartu.
O kaip krešėjimo rodikliai, gal trombocitai nukritę.
Naujai susiduriantiems su artėjančiu ilgu gydymu gal pravers knyga, artimiesiems perskaityti būtina taip pat, atidarius nuorodą spausti download Kriziniai išgyvenimai susirgus savipagalba
O kaip krešėjimo rodikliai, gal trombocitai nukritę.
Naujai susiduriantiems su artėjančiu ilgu gydymu gal pravers knyga, artimiesiems perskaityti būtina taip pat, atidarius nuorodą spausti download Kriziniai išgyvenimai susirgus savipagalba
