Baigiau vakar ziureti "
Taljanka". Subiesino ji mane nerealiai
: As suprantu, jog tikrai buvo situaciju, kai reikejo gultis po kokiu
komandyrium, gelbeti vaiku gyvybes ar kaimynu, bet tolimesnes jos bedos-tik del to, kad kraujyje iaugusi
vadalos dusia
: Butu dirbusi ji valytoja ir nesiekusi karjeros-nebutu tokiu ivykiu, garantuoju, is leto, palengva butu prasigyvene jie.
O dabar
Ir pikciausia, kad tiek zmoniu del to, kad ta
sliundra isvyktu is salies, gyvybes paaukojo, o jai, matai, meile-seile, dzin vaiko gyvybe, dzin italo ambasadoriaus gyvybe, svarbu, jos uzpakalis uzkaito, kad net traukini sustabde
Ir kas toliau turejo sekti? Suemimas, susaudymas? Vaiko kankinimas?
Fu, net nirstu is piktumo.
Ant Rajos taip nepykau is Palac, kaip pykau ant tos memes
taljankos.
Nu issiliejau, dabar einu dirbti
nusileisi kur norėsi 
