Laba
Oho, čia ir savų filosofinių niuansų turit (laikomasi)? Geras
Aš tai šiuo klausimu bjauri žinokit, pas mane atvirkščiai, t.y. 'atvirkštinė' filosofija.
QUOTE(sena pažįstama @ 2015 01 17, 06:33)
Dvi irgi pabaigiau, kol kas patinka
Na ką, baigiau žiūrėti aš tą
''Тальянка'' /2014/http://kinozal.tv/de....php?id=1275461Pokarinis laikotarpis. Karo epizodų nėra. Melodrama aš jo tikrai neįvardinčiau, tai šeimos (-ų) tikrų tikriausia drama tuometinėje santvarkoje.
Grįžta žmogus po karo su žavia, inteligentiška, išsilavinusia itale žmona ir su
pupa-uoga mažamete dukra namo į Tėvynę, o Tėvynė oi kaip nesvetingai pasitinka. Ir nesvarbu kad karas pasibaigęs ir vokiečių nėra. Savi kaip vokiečiai. Su šia šeima buvo taip- 'mylėjo kaip dūšią, krėtė kaip grūšią'.
Kas žiūri- neskaitykit,
sena pažįstama, tai tave irgi liečia, nes paskui bus neįdomu žiūrėti
o kas nežiūrės, gali paskaityti, fragmentais papasakosiu.
Kaip ir rašo aprašyme- grįžta jis iš Italijos į Tėvyne su nauja šeima ir sužino, kad jo čia likusi šeima, gyva sveika (žmona, paauglys sūnus ir tėvas). Šiai šeimai buvo taip pat pranešta, kad jis žuvęs.
Labai nepatogi situacija- dvi žmonos vienam kaime, vos ne po vienu stogu.
Vyras išvyksta ir abi žmonos lieka vienos.
Rusaitė žmona
Екатерина Гусева (Tatjana)
Italė žmona Йоанна Моро (Džiuljeta)
To kaimo председатель колхоза siekė, kad ta Džuljeta taptu jo sugulove, ji nepasidavė spaudimui, po kiek laiko jis atėjo jau 'kaip žmogus' pirštis, vėl nieko nepavyko, tuomet jai davė sunkiausius darbus dirbti kolūkyje, kad tik palaužti ją. Net ir pasą iš jos paėmęs buvo.
Beje tame kolūkyje abi žmonos kartu dirbo. Minimaliai bet normaliai jos bendravo, jokios neapykantos nebuvo, tik tas Tatjanos paauglys sūnus naujai tėvo žmonai neapykantą jautė.
Ir vieną dieną tas Tatjanos paauglys sūnus apsivogė, pavogė kelias skardines mėsos konservų iš valstybės. Gresia 5 metai kalėjimo. Abi žmonos atėjusios prašo viršininko, kad jo nesodintų. Viršininko sąlyga tokia- jei ši italė mane patenkins, paleisiu sūnų. Tokiu būdu ji išgelbėjo Tatjanos sūnų nuo kalėjimo.
Vėliau, į Džuljetą įsimyli первый секретарь обкома Рагулин. Čia ir prasideda jos didžiausia nelaimė. Ragulino žmona iš keršto jai pripaišo špionažą, jos dabar 'statusas' враг народа. Kol ji sėdi kalėjime, Берия liepia žūtbūt surasti jos dukrytę. O jos dukrą pasiima pas save Tatjana, o vėliau išveža ir paslepia.
Ir šį kartą jau Tatjana išgelbsti jos dukrytę, bet sumoka labai didelę kainą- gyvybę.
Ją kamantinėjo, kankino (ji neišdavė kur ta mažylę paslėpė) atsidūrė ligoninėje ir ten numirė palikdama savo tą paauglį sūnų.
Dar kai pas ją buvo ta mergytė, Tatjana taip gražiai su visa meile ją vadino принцесса ты моя.Kas man čia nepatiko, tai tas jų bendras vyras lakūnas, Степан. Tai geras ir vyras ir tėvas buvo, jei sūnus atvažiavo tėvą nušauti
Man jis ir kaip aktorius niekad nepatiko
Viskas, baigiau kariauti. Reikia pailsėti ir ką lengvo, gražaus ir gal net pūkuoto susirasti