Na bet tai teorinis nukrypimas nuo temos, ne tau Pumpotauksli tokie virazai
prajuokino
O jei į temą, tai net negaliu patikėti, kad tokios šeimos išties egzistuoja. Kaip iš filmo man, nes realiame gyvenime tokių nepažįstu Laimingas aš žmogus turbūt, su gražia aplinka aplink
Oi, neklausai tu moteru patarimu. Lindimu savo tu atitolinsi ja, juk ir pati tau ta sako, pyksta, kad rasai, kad skambini. Butent atitolimas ir pradeda suprasti, ka tu is tikruju jauti zmogui. To tavo zmonai dabar reikia.
Oi, neklausai tu moteru patarimu. Lindimu savo tu atitolinsi ja, juk ir pati tau ta sako, pyksta, kad rasai, kad skambini. Butent atitolimas ir pradeda suprasti, ka tu is tikruju jauti zmogui. To tavo zmonai dabar reikia.
O kas praeityje buvo TOKIO? Gal ir autorius turėjo kokių nuotykių? Žinau, kad žmonos elgesys tuo nepateisinamas, bet skaitėm Lukutės istoriją, kartais žmonės pasąmoningai arba net sąmoningai atsigriebia...
Manau, kad nebepriversit jūs jos mylėti jus. Labai gali būti, kad tokiu savo elgesiu ji nori išprovokuoti skyrybas, bet pati pradėti bijo/nenori, tai tikisi, kad dėl jos elgesio jūs pirmas pradėsit skyrybų procesą. Nes jei ji nors kiek norėtų išlikti šeima, tai nors kažkiek pagarbos jums rodytų ir viską darytų slapta. Kai meilė išblėsta, daryk nedaręs, stenkis nesistengęs, nesugrąžinsi. Gal būna išimčių, bet šiaip sunkiai tikėtina. Tuo labiau, kad ji nerodo jokių pastangų. Jei ji nors kiek pati stengtųsi, būtų galima galvoti apie kažką, bet dabar. Kaip ir kitos patarė, pritarčiau joms, galit bandyt atsitraukt, gal kažkas apsivers jos galvelėje, nors labai abejoju.
Žinau iš savo patirties, kad vienintelis dalykas, kas gali suveikt, tai jūsų atitolimas, atšalimas. Kartais ilgas buvimas kartu, rutina, kasdienybė priverčia jausmus užmiršt, atšalt. Buvo momentas, kad vaikino dėmesys erzino, nervino, vis dažniau svarsčiau, kad nebemyliu jo, net jam taip pasakiau, sms'ais bendravau su kitais, atrodė, kad jis man jau niekas, beveik išsiskyrėm. Jis matė, kad atšalau, labai išgyveno dėl to, vis bandė kalbėtis, buvo dėmesingas, švelnus, bet nepadėjo. Po kiek laiko jis nuleido rankas ir taip pat atšalo, beveik nebekreipė į mane dėmesio. Ir tik tada aš atsitokėjau, kad galiu prarast mylimą ir be galo brangų žmogų, tik tada supratau kaip jį myliu ir kaip įskaudinau taip besielgdama.. Tada pradėjom daug kalbėtis, aiškinomės ko mums abiems trūksta, kaip pagerinti mūsų santykius. Nuo to laiko viskas puiku. Manau supranti kaip tau kažkas yra brangu ir svarbu tik kai prarandi.
Paziurekite lietuviska nauja filma "nepatyres". Tai va- pagrindinis herojus- tai jus! Niekas jusu negerbs, jei negerbsite pats saves! Kazin ar sia moteri besusigrazinsite, bet gal nors su kita zinosite kaip elgtis.
Žinau iš savo patirties, kad vienintelis dalykas, kas gali suveikt, tai jūsų atitolimas, atšalimas. Kartais ilgas buvimas kartu, rutina, kasdienybė priverčia jausmus užmiršt, atšalt. Buvo momentas, kad vaikino dėmesys erzino, nervino, vis dažniau svarsčiau, kad nebemyliu jo, net jam taip pasakiau, sms'ais bendravau su kitais, atrodė, kad jis man jau niekas, beveik išsiskyrėm. Jis matė, kad atšalau, labai išgyveno dėl to, vis bandė kalbėtis, buvo dėmesingas, švelnus, bet nepadėjo. Po kiek laiko jis nuleido rankas ir taip pat atšalo, beveik nebekreipė į mane dėmesio. Ir tik tada aš atsitokėjau, kad galiu prarast mylimą ir be galo brangų žmogų, tik tada supratau kaip jį myliu ir kaip įskaudinau taip besielgdama.. Tada pradėjom daug kalbėtis, aiškinomės ko mums abiems trūksta, kaip pagerinti mūsų santykius. Nuo to laiko viskas puiku. Manau supranti kaip tau kažkas yra brangu ir svarbu tik kai prarandi.