QUOTE(Se7en @ 2015 05 14, 13:41)
Mano nauja "bėda" - prispratinau ant rankų
Ką daryyyyyt, rėkia vos tik padėta, žaist turi man ant kelienių sėdėdama, valgyt irgi... košmaras, kaip čia taip nepastebėjau, kad jį jau įpranta būti "rankinuku"
gal ne tiek rankinuku, kiek mamyčiuku, nes jei esu kambary, tai ok, bet tik išeinu ir dūdos visu garsu. Čia irgi prisiskaičius teorijų "jei verkia, tai reikia paimt, gi jie mažiukai, reikia mamos"
Nu tai dabar stengiuosi atstumo prisilaikyt, bet kaip išlaviruot
Kiek teko domėtis, tai dabar natūralu - mūsiškiai tokio amžiaus, kai itin reik mamos šalia. Kaip tik apie 8 mėn jiems pasidaro baisu, kai mama išeina į kitą kambarį, nes atrodo, kad dingsta suvisam. Baisu likt su kažkuo kitu, baisu svetimų žmonių.. Auga, kinta jų elgesys. Ir tai tikrai nereiškia rankinuko - viskas taip, kaip ir turi būti!
Kaip aš auginsiu - nežinau dar. Manau, kad žodį NE tikrai žinos, o ką kurioj situacijoj leisiu/drausiu, nežinau.. atrodo vienaip, o turbūt augant vaikui viskas keičiasi
na, bet turėklais palei skardį, man matant, tikrai nesikarstys