Globėjai ir įtėviai apie viską 3 :)

#61
QUOTE(Germinė @ 2015 01 20, 22:11)
Šelmut,nusipirk tapšnoklį  4u.gif Aš be jo irgi nelabai parašau  ax.gif

Vakar Vyšniai skambina tetulė ir klausinėja,kada ilgoji pertrauka.Nesupratau,kodėl reikia skambinti pamokų metu?  blink.gif Aš bendraut juk nedraudžiu  g.gif Ką manot?

nagi ilgoji tai ilgoji, bet tai pamokos sutrumpintos, tai ekstra atvejis, staigus pasitarimas ir pamoka pasistumia per 10 minučių. Pati labai retai skambinu vaikui į mokyklą. Greičiau parašau, kad paskambintų. Anksčiau iš viso telefonas buvo nešiojamas striukės kišenėje, dabar tik į klasę nešasi g.gif Gal irgi gali palikti rūbinėlėje? nepatiktų man.

Šelma - bet tai vaikis arba labai stengiasi atsiriboti, arba toks kietuolis tapęs?
Antra vertus, Braškės viena draugė iš namo išsikraustė, susitiko mieste, pasisveikino. KLausiau - pasikalbėjot? sako - neturim apie ką. gal ir su gimdytoja taip? g.gif

Apie kvapus. maniškė didesnė, reiškia, vaikai labiau save kontroliuoja. Kažkada sakė apie klasiokę "ji faina ir taip sunku su ja kalbėėti, kai ji taip smirdi". Regis neišskiria jos klasiokai tos mergaitės, bet matyt pasvarstymų būna visokių. Pagailėjom su vaiku, kad gaila, kai mama neprižiūri, o ten tokia būsima matematikos pažiba.. Šiaip mokytoja labai stengiasi ir atjautą, ir supratimą ugdyt. Patinka man ta naujoji mokytoja.
Atsakyti
#62
QUOTE(Paragintoji @ 2015 01 20, 12:47)
Ute, manau, kad pasikalbėjusi su mokytoja tikrai išspręstum situaciją. Aš tikrai būčiau taip padariusi, bet nespėjau.

Neesu 100 proc. tikra (tiesiog tiek gerai nepažįstu mokytojos, keitėsi prieš kurį laiką). Bet manau dabar tai vienas iš sprendimų. Antras - dukra gali paprasčiausiai ignoruoti namų darbą ir tiek g.gif (ji gali ir nesutikti, kad kalbėčiau). Laiko dar turime.

Kalbėjau su pažįstama mokytoja (ne iš dukros mokyklos) Pasiūlė rašyti ir įsivaizduoti kaip norėtų, kad būtų buvę. Apskritai daugeliu atveju jei tema asmeninė, bet ne tokia jautri - pasiūlymas labai tinkamas. Bet šiuo konkrečiu atveju - tikrai nedera su paauglio psichologija schmoll.gif

QUOTE(Paragintoji @ 2015 01 20, 13:26)
Negaliu visiškai nepritarti ir mokytojai - situacijos kartojasi, reiktų mokytis su jomis gyventi.


Šiuo atveju visiškai nepritarsiu mokytojai. Pas mus visuomenė dar yra linkusi atmesti kitokius vaikus (nereikia įvaikintų ar globojamų, užtenka negalios ar dar ko kito). Atmetami ir kitaip mąstantys. Taip, kad tai nėra tik pripratimo reikalas. Tai yra ir pakankamai nesubrendusio, dažnai sudirginto vaiko įstūmimas į dar sudėtingesnę situaciją.

Manau, kad pirmiausia visuomenei (vaiko atveju tai darželis ar mokyklai) reikia mokytis priimti ir palaikyti kitokius vaikus visomis prasmėmis. Kai vaikas yra palaikančioje bendruomenėje, tada jis gali joje mokytis tvarkytis su tomis situacijomis.




Papildyta:
QUOTE(Karusia @ 2015 01 20, 22:52)
Apie kvapus. maniškė didesnė, reiškia, vaikai labiau save kontroliuoja. Kažkada sakė apie klasiokę "ji faina ir taip sunku su ja kalbėėti, kai ji taip smirdi". Regis neišskiria jos klasiokai tos mergaitės, bet matyt pasvarstymų būna visokių. Pagailėjom su vaiku, kad gaila, kai mama neprižiūri, o ten tokia būsima matematikos pažiba..  Šiaip mokytoja labai stengiasi ir atjautą, ir supratimą ugdyt. Patinka man ta naujoji mokytoja.


Kažkada šioje temoje buvo diskusija apie tai. Apie tai, kad kvapas (ne pats geriausias) vaikams/paaugliams būna tarsi atsitvėrimas ir savo erdvės apribojimas. Labai vargau kelis metus su tuo. Atrodytų keista, nes kol vaikas mažas ir tvarkingai prausiamas, jokių problemų nėra. Turėjo priprasti. Bet doh.gif Pasiekus pereinamąją paauglystę išsisprendė savaime. Deja, ne būna taip, kad ne vien mamos neprižiūri... g.gif
Atsakyti
#63
4u.gif
Nežinau.Skaitau jus,kokie vaikai jautrūs dėl jų kilmės..Manoji priešingai.Gal,kad dar maža.Gal nesuvokia g.gif JI atvirkščiai,nemato problemų darželyje visiems išpliurpti,kad buvo vaiku namuose sesytės aplankyt,ir kad ją greit parsivešim..Auklėtojos apie jos kilmę aišku viską žino,kaimelyje gyvenam.Bet vaikai grupej tai abejojo,ar labai jau zinojo.
Tiesa,po šio savaitgalio,kai aplankėm sesytę,pasiimant vaikus is darzelio aukletoja pasake,kad mergina visą dieną kaip ant sparnų buvo.Sako,tokia emociškai pailsejusi,laiminga..O mes bijojom,kad vaiku namai jai gali blogas emocijas sukelt
Atsakyti
#64
Austuli, maniškė mažesnė irgi nei kiek nepergyveno. Dabar - taip. Ir ašarų būna besikalbant, ir žvakutę bažnyčioje pastatė už mamą. Vat tas laikas atėjo, kai vaikas ėmėm domėtis savimi 4u.gif
Atsakyti
#65
QUOTE(Karusia @ 2015 01 21, 09:37)
Austuli, maniškė mažesnė irgi nei kiek nepergyveno. Dabar - taip. Ir ašarų būna besikalbant, ir žvakutę bažnyčioje pastatė už mamą. Vat tas laikas atėjo, kai vaikas ėmėm domėtis savimi 4u.gif


Būtent. Dičkis jau pradeda emociškai suvokt situaciją ir stebiu, kaip nustūminėja tas emocijas, kad ilgiau išliktų saugus su mintimi, kad viskas gerai- yra mama ir tėtis, o visa kita ne taip svarbu. Šnekam, kiek jam reikia, buvo pratrūkęs (aprašinėjau).
Mažius nustojo prašyti vakarais pasakos "kaip mus radai". Laukiau, kas toliau. Sulaukiau. Kaip užmirštas ant ugnies puodas iššovė sukauptus apmąstymus:. Rytas, ruošiamės į mokyklą. Norėjo pasprukti su plonomis pirštinėmis, nes sauso sniego storomis, nepraleidžiančiomis šilumos pirštinėmis nesulipinsi, gniūžtės nepadarysi. Skubus, irzlokas rytas, o dar tėtis išvykęs kelioms dienoms...Supyko, regis, sugrioviau rimtus planus...einant į mašiną kieme: "ir jūs visai ne tėvai, o bomžai tėvais apsimetę". Džiaugiausi, kad pratrūko, forma, žinoma, juokinga (slapčia krizenau pusdienį), bet jam tobulesnė, manyčiau, sunkiai įmanoma. Vakare kalbėjomės - meilesnio prisiglaudusio "kaco" įsivaizduoti negaliu.
Labai norėčiau, kad jie būtų stiprūs ir emociškai pasiruošę susidūrimams su mūsiško sociumo problemomis, bet bus kaip bus.
Labai dėkoju, kad rašote, Paragintoji, Ute, Karusia ir kitos.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 21 sausio 2015 - 10:03
#66
QUOTE(Ute @ 2015 01 21, 07:42)
Manau, kad pirmiausia visuomenei (vaiko atveju tai darželis ar mokyklai) reikia mokytis priimti ir palaikyti kitokius vaikus visomis prasmėmis. Kai vaikas yra palaikančioje bendruomenėje, tada jis gali joje mokytis tvarkytis su tomis situacijomis.
Pritariu,pritariu ir pritariu.
Aš nenoriu jų savintis,neprimetu gimdytojos.Bet jie mano vaikai ir aš jautriai išgyvenu jų pergyvenimus wub.gif Dėl Žirnio mokyklos pati kalta-kai Vyšnią palikau kartoti kurso,ieškojau jai kitos mokyklos.Ten nepriėmė.Supratau,kad dėl to,jog globoje ir dar antrametė.Niekas gi nesigilino į aplinkybes.O mergaitė labai gerai mokosi,šoka,dainuoja,vaidina.Per 3,5m negavo nei vienos pastabos.Bet kaži,kaip ten būtų toje dailininkų mokykloje?Su jų sustabarėjusiu požiūriu,su skuba garsiai,bedus pirštu apreikšti-globotinis.....
QUOTE(Sunute @ 2015 01 21, 10:03)
...einant į mašiną kieme: "ir jūs visai ne tėvai, o bomžai tėvais apsimetę". Džiaugiausi, kad pratrūko, forma, žinoma, juokinga (slapčia krizenau pusdienį)
Kas čia juokingo? blink.gif
Atsakyti
#67
QUOTE(Germinė @ 2015 01 21, 10:17)
Kas čia juokingo? blink.gif

Humoras toks dalykas ...anot St.J. Leco "kiekviename humore yra truputis humoro" čia atvirkščiai, bet esmė ta pati smile.gif

Linksmas pats paradoksas, o gera dėl to, kad "išprakaitavo". Formas tobulinsime smile.gif. Manau, Germine, įstrigai formoje g.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 21 sausio 2015 - 12:38
#68
Aš su prašymu.
Padėkit suprasti, ką reiškia, kai barama mūsų mažoji (ar šiaip, kalbantis ką negero padarė) juokiasi, ar bent šypsosi... Nesuprantu kas tai, kaip reaguoti, mane tai glumina...juokas toks labiau isterinis, nei natūralus, jausmas toks, lyg šaipytųsi. O mažei tik 3 su trupučiu...Gal kas susidūrėt, kaip iššifravot, kaip reagavot?
Ir dar - gana dažnai, kai dičkiai nori panešioti, padūkti, aprengti, užkloti, paduoti kažką, tai mažoji neleidžia, traukiasi, piktai juos atstumia šalin. Anksčiau to nebuvo. Viską gali tik mama arba tėtis.
Atsakyti
#69
Kad mama ir tėtis gali viską - tai natūralus etapas.
o va kad barama juokiasi - arba savigyna g.gif arba ribos paieškos.
Atsakyti
#70
QUOTE(gliuka @ 2015 01 21, 18:54)
Aš su prašymu.
Padėkit suprasti, ką reiškia, kai barama mūsų mažoji (ar šiaip, kalbantis ką negero padarė) juokiasi, ar bent šypsosi...

Buvo ir pas mus tokių akimirkų, dabar jau labai retai. Reagavau į tai, kaip į ribų bandymą netinkamu elgesiu, nes tas juokas ir žvilgsnis man rėkte rėkdavo: "O kas toliau? Ir ką dabar tu darysi?" Atsitraukimas mano vaikui sukelia susidomėjimą, tada trumpai sakau, kad nekalbėsiu, kol jis taip elgiasi (plius pora minučių), kol jam labai kyla noras pakalbėt. Tada kuo trumpiau ir aiškiau.
Apskritai, kalbėti reikia daug, bet aiškiai ir be postringavimų, tada girdi daugiausia.
Dėl dičkių... tai pati gan aiškiai parašei "kai dičkiai nori", matai, ne būtinai tuo metu to paties nori mažieji. Jie išlenda iš to "leliuko kokono" ir pasijunta tooookiais suaugsiais, kad jau kur čia didžiųjų globa. Va mama ir tėtis, kas kita. Ant mūsų kelių sėdėti reikia bet tam, kad sesė matytų biggrin.gif Nors šiaip mūsų mažajam sesės labai reikia, jis kaip jos uodegėlė visur iš paskos sukas, bet glaudžias prie jos dabar kai jis nori, o nori kur kas rečiau. Dėl to net vyresnėlę kartais reikia guosti.
Atsakyti
#71
QUOTE(gliuka @ 2015 01 21, 17:54)
Aš su prašymu.
Padėkit suprasti, ką reiškia, kai barama mūsų mažoji (ar šiaip, kalbantis ką negero padarė) juokiasi, ar bent šypsosi... Nesuprantu kas tai, kaip reaguoti, mane tai glumina...juokas toks labiau isterinis, nei natūralus, jausmas toks, lyg šaipytųsi. O mažei tik 3 su trupučiu...Gal kas susidūrėt, kaip iššifravot, kaip reagavot?
Ir dar - gana dažnai, kai dičkiai nori panešioti, padūkti, aprengti, užkloti, paduoti kažką, tai mažoji neleidžia, traukiasi, piktai juos atstumia šalin. Anksčiau to nebuvo. Viską gali tik mama arba tėtis.

Pas mus taip buvo, dabar vis rečiau, ir tai tik situacijose, kur patiria didelį stresą.
Man tai sukeldavo bejėgiškumo jausmą ir pyktį, manau, kad tai buvo jo jausmas.
Vaikis beveik 3 metus neprisileisdavo nieko išskyrus mane.
Manau viskas yra traumos ir to pasekoje išsivysčiųsių psichinės savisaugos mechanizmų pasekmė. Išmokau į juoką vidiniai reaguoti su užuojauta, tai kažkiek padėjo. Tai nereiškia, kad nestatau ribų
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo rutikė: 21 sausio 2015 - 20:53
#72
QUOTE(Germinė @ 2015 01 20, 23:11)
Šelmut,nusipirk tapšnoklį 


Nea, aš dabar rožiniam kambariui taupau rolleyes.gif

QUOTE(Karusia @ 2015 01 20, 23:52)


Šelma - bet tai vaikis arba labai stengiasi atsiriboti, arba toks kietuolis tapęs?



Jam 17. Jaunatviškas kategoriškumas - juoda arba balta. Pyksta ir "nekenčia" iš principo, kad tokį gyvenimą pasirinko. Vyresnėlė irgi. I mano atsargų "suprask, kaip jai blogai. Išslydo gyvenimas iš rankų ir nebeatsuksi laiko atgal", nukirto, kad ne ji auka šitoj situacijoj. Jie daug negero atsimena. Mažiui lengviau, jis visus skausmus iš sesės ir brolio emocijų , kai augo vgn, "žino". O visa kita pas jį fantazijų lygmeny- kas būtų, jei būtų.

QUOTE(Karusia @ 2015 01 21, 20:48)

o va kad barama juokiasi - arba savigyna g.gif arba ribos paieškos.

Arba, išmoktas dėmesio gavimas g.gif Klausiau psichologės, kodėl E iki smurto (žodinio ir fizinio) brolį erzina, tas net virdavo, o mažėlis ramiu veidu kaldavo smegeninen caksėdamas, tuksendamas ar čepsėdamas. Jos nuomone, tokį dėmesį jis iš jo įpratęs gauti. Jei lupa, vadinasi jam rūpi. Kažkaip taip... (Ačiū Die, praėjęs etapas thumbup.gif )
Atsakyti