Globėjai ir įtėviai apie viską 3 :)

Ryto rasa, pasiūlyk vyrui nusivesti sūnų į garažą, kartu kokį ratą pakeist šiaip įrankių dėžę ne vietoj pasidėt . Nė neabejoju, kad mažąjį tai sudomins lygiai taip pat kaip ir makalavimasis po puodus virtuvėj
Sėkmės Jums

sveiki, ar yra isivaikinusiu, kai tai daro ne seima, o vienisa moteris? ar yra kokie ypatumai? kiek svarbi isivaikinancio asmens tevu poziuris? ivaikinimo puslapi issinagrinejau, domina realybe.

seimai lengviau. kai esi vienisa, kitaip ziurima. reikia buti psichologiskai stipriai.

Pažįstu gan artimai. Su viena drauge kartu tą kelią praėjome (turiu omeny patį procesą, nes mes įvaikinome kaip šeima, ji - vieniša).

Skirtumų nuo mūsų (šeimos) atvejo buvo labai nedaug, jokio neigiamo požiūrio į ją nebuvo. Gal labiau klausinėjo kas jai padės su vaiku jei vaikas sirgs. Mano draugės tėvų požiūris į įsivaikinimą buvo išskirtinai neigiamas (jie net išsakė socialiniams darbuotojams ir per kažkurį susitikimą) ir tai neturėjo jokios neigiamos įtakos įvaikinimui. Tačiau svarbu tai, kad ji gyveno atskirai nuo tėvų.

Jei gyventų kartu, tada jau bet kurių kartu gyvenančių suaugusių žmonių neigiamas požiūris gali tapti labai rimta kliūtimi.

O mums kursuose aiskino, kad norint isivaikinti svarbu, kad tevai (ivaikinamam vaikui - tai busimi seneliai), neturi priestarauti ivaikinimo procesui. Ivaikinimo tarnyba tokius prasymus atmeta.
Argumentavo tuo, kad isivaikinus ir taip kyla daug nauju problemu, isbandymu zmogui, su kuriais jis turi susidoroti, o jeigu tevai siam zingsniui nepritaria - tokiu atveju zmogui dar sunkiau, nes iskyla konfliktiniu situaciju artimoje aplinkoje.
Kaip praktikoje yra istikruju, nezinau, matyt labai daug veiksniu itakoja, ir tevu pritarimas/nepritarimas nera esminis faktorius.

Kokius prašymus atmeta Įvaikinimo tarnyba?

Kai mes kalbėjomės (per mūsų vertinimą antram vaikui), tai socialiniai darbuotojai sakė, kad dauguma atvejų kiek jų praktikoje yra tai nepritariantys seneliai atsiradus vaikui pakeičia nuomonę (beje taip įvyko ir minėtos draugės atveju). Dėl to aš supratau kad jie į nepritarimą nežiūrėjo labai rimtai.

Nežinau kas buvo parašyta mano draugės išvadoje, bet konkrečiai mūsų šeimos atveju jei neklystu apie senelių požiūrį į antrą vaiką nebuvo nieko rašoma. Bet tai galėjo būti susiję ir su tuo, kad šeimoje jau buvo vienas įvaikintas vaikas kurį seneliai priėmė.

Jeigu vis tik Įvaikinimo tarnyba atmeta prašymus įvaikinti kur aiškiai parašyta, kad seneliai nepritaria, gal būt socialiniai darbuotojai tiesiog to nerašo, jei mano, kad tai nėra kliūtis.

labai aciu atsakiusiems. gyvenu viena, todel tevu nuomone turbut nebus kliutis. pagyvensim, pamatysim.

sveiki, pradėjau tvarkytis dokumentus globoti vaiką savaitgaliais ir per atostogas, šventes, tad noriu įsilieti į jūsų gretas globosime 15 metų mergaitę, nėra giminaitė, bet susipažinome su jos sese per gimines. Pagalvojome, kad įsivaikinti tokiame amžiuje jau gal vėloka, nes turi socialinius ryšius su savo tikra šeima...

Sveikos,merginos

Bėga tas laikas nepaprastai greitai.Mūsų berniukas jau 1,5 mėnesiuko su mumis kartu.Visokių dienų pasitaiko,bet po truputi iriames į priekį.Ypač sunku buvo pirmas dvi savaites.Palaipsniui normalizuotis.Is pradžių net užmigdyti budavo problemos klykia ,spardos ir kitaip reiškia savo nepasitenkinimą,bet po dvieju savaičių suprato matyt ,kad kitaip nebus nei yra ir pradejo ramiai užmigti vakarais.Jau dvi savaitės vaikas pilnai išmiega be pamperio.Vaiku namuose jam dėdavo pamperį nakčiai,o vaikui jau bevaik 4 metai Vaikas pasmus atėjo su karpomis ir moliuskais.Kodėl jie ten tokių dalykų negydė aš neišsivaizduoju.Imunitetas tikriausiai ganetinai nusilpęs jei tokie dalykai puola.Vaikis atėjęs pas mus visiškai nepažinojo spalvų.Per menesį išmokinom.Pirmas dvi savaites kas vakarą vartydavom knygelę su spalvelėm ir eilėraštukais.Neatsakydavo nei vienos spalvos net liūdesys apimdavo,bet į trečią savaitę įvyko lūžis ir jis išmoko 3,o per kitą savaitę ir visas likusias spalvas Pastebėjom,kad jis fiziškai labai užleistas.Eina ant lygios vietos klumpa.Atrodo ,kad tose kojelėse tie raumenukai jau tokie blozni,kad net vaikščioti ilgiau per sunku.Visur jį pakelk visur jį panešk.Atostogavom prie jūros taiten tokios aštuonių lygmenu virvių laipynės buvo.Mūsų dukra iki pačio viršaus užlipinėjo,o jis niekaip negalėjo nuo žemės atsiplėšti ir ant antros pakopos palipėti.Ta prasme niekaip nedaėjo kaip čia tas kojas užkelti ir kaip rankom prisitraukti,kad palipėtum aukščiau.Va toks fizinis stovis ios vaikų namų ateina Dabar vaikinas daug laksto,šokinėja išmoko net ant supynių užšokti ir rankom prisitraukti.Vienžo tobulėjam po truputi.Kaip rašiau anksčiau vaikas labai įžeidus.Tik anksčiau jis tankiai pykdavo dėl menkiausių smulkmenu.Dabar tie pykčiai retesni ir trumpesni,nes mato,kad niekas į jo tą pyktį nereaguoja kaip jis norėtu.Vis dar mokom gerbti privačius daiktus ir teritorija.Kai dukters nera kambaryje neleidziame jam seimininkauti jos daiktuose.Sunkokai sekasi,bet stengiames.Jau dvi savaitės kai eina į darželį.Kžkokios įpatingos adaptacijos nereikėjo.Eina su dukra į viena grupę.Auklėtojos sakė,kad vaikas labai tvarkingas ir savarankiškas tik užsispyręs ir savininkas didelis.Sesuo tik jo.Jei kas nori su ja žaisti muša,būna iš kitų žaislus atiminėja.Kartais paskriaudžia ir mūsų Austėja tai įspiria tai įgnibia.Va taip ir gyvenam.

*Ryto rasa* skaitau ir svarstau, kas mūsų laukia. Manau, kad per artimiausius du mėnesius turėtumėm jau sulaukti pasiūlymo (per birželį labai ženkliai pajudėjome į priekį laukiančiųjų eilėje). Tai ir nekantriai laukiu ir bijau to, kas bus priešakyje.

mano mazoji irgi seimininkauja vyresneles kambaryje, kuprinese, daiktuose. Pasiima, jei nusprendzia kad jai reikia. Piestukai ir parkeriai keliauja pas ja nuo visu stalu. Nesupranta, kad negalima, o gal nenori. Ir kiek kalbeta, mokyta. Jai ne motais

Sveikos mamos, norėjau paklausti, ar yra čia tokių, kurios savo vaiko neįsimylėjo iš pirmo žvilgsnio? ir kaip vėliau sekėsi?
Mes kol kas dar tik "į eilę pastatyti"