Globėjai ir įtėviai apie viską 3 :) - Puslapis 26 - Įvaikinimas

Ute

Senbuvis

Ute

Senbuvis

2015-05-12 08:40

12 gegužės 2015 - 08:40

QUOTE(Karusia @ 2015 05 12, 08:07)

Šiaip - jeigu bijote reakcijos, pagalvokite, kas viduje atspindi tą priešiškumą - jūsų baimės? jūsų mintis, kad gal vaikus mylėsite nevienodai?

<{POST_SNAPBACK}>

Gal būt tai intuityvi baimė, kad išlikus priešiškumui/nedraugiškumui kaip šeima gali likti izoliuota nuo dabartinės aplinkos - draugų ir artimųjų. Gali tekti tą draugų ir artimųjų benduomenę kurti nuo nulio.

Sutinku su kitomis, kad pirmosios artimųjų/draugų rekacijos keičiasi. Ir jei kas nors pasakė „nesąmonė“, dar nereiškia, kad taip manys ir po metų.

Didžiausią išliekančios izoliacijos riziką matyčiau jeigu pasitaikytų labai sužeistas vaikas.

Gerai prisimenu vienos pažįstamos pasakojimą. Jos sesuo įsivaikino vaiką su rimtomis problemomis, tame tarpe ir socialinėmis. Įvaikinimo momentu taip neatrodė (vaikas buvo vos metukų su viršumi).

Pažįstama man sakė, kad labai pritaria įvaikinimui, žavisi savo seserimi, ir o bet tačiau... bendravimas šeimomis yra juodas ir sunkus darbas (nes įvaikintas vaikas niekaip neįgyja priimtinų bendravimo įgūdžių, skriaudžiami jos pačios vaikai jei tik paliekami kartu kelioms minutėms). Labai nuoširdžiai pasakė, kad šalia savo rūpesčių (šiuo atveju nesvarbu kokių) neturi jėgų investuoti į abiejų šeimų bendravimą ir... stengiasi, kad kuo rečiau tektų susitikti su tuo vaiku (tuo pačiu ir jo mama) ir kuo neutralesnėje aplinkoje (t.y. ne pas save namuose).

Kristute97

Senbuvis

Kristute97

Senbuvis

2015-05-12 10:33

12 gegužės 2015 - 10:33

Mūsų atveju broliai ir seserys, draugai reagavo teigiamai (ypač dėl to, kad nepavyksta patiems susilaukti). Su mamomis buvo taip:
Mano mamos (mes gyvename jos bute ir reikalingas jos sutikimas) pirminė reakcija buvo: jokių problemų. Sekančią dieną sužinojau iš sesers, kad jinai nerimauja. Todėl praėjus kelioms dienoms paklausiau, ar nepasikeitė jos nuomonė. Ir sulaukiau: "o jūs suprantate, kokią atsakomybę jus prisiimate? Kas bus su vaiku, jei išsiskirtumėte?" ir panašūs klausimai. Pakalbėjom. Nusiramino. Dabar teiraujasi, kaip judam į priekį, laukia kartu.
Vyro mamos reakcija buvo: kam jums to reikia? Savo bandykit. Sakau: savi nesigauna, o pagalbinis apvaisinimas per brangus ir pastojimo tikimybė per maža. Tai nutilo. Vėliau tik pridėjo, kad tokiu atveju imtumėm visai leliuką (nors mes norim šiek tiek ūgtelėjusio). Bet po to pokalbio ta tema daugiau nekalbėjom.
Su savo mama dažnai kalbam kokių gali būti sunkumų, po kiekvienų mokymų pasakodavau, ką juose kalbėjom, aptardavom įvairias gyvenimiškas situacijas.

Manau svarbiausia duoti laiko suvirškinti informaciją.

Bry.

Patyręs dalyvis

Bry.

Patyręs dalyvis

2015-05-12 12:47

12 gegužės 2015 - 12:47

kitu reakcijos ir as bijau

jauciu,kad daug kas bus pries,bet man vis viena,nes as su kiekviena diena vis labiau noriu to vaikiuko,nzn pati kodel ir del savo jausmu esu 100 proc tikra ir nebaisu man niekas,tik reikia dabar islaukti.
Labai patiko Nomedos zodziai laidoje valanda su Ruta,kad ir vyras nera tavo vaikas,bet juk vyra tai mylim,tai savo vyrui pasakiau,tai tylejo,jis ne pries ivaikinima,bet jam atrodo,kad reikia labai daug pinigu,man kitaip atrodo-pavalgyt,apsivilkti tikrai turesim,svarbiausia vaikui siluma ir jaustis kazkam reikalingu ir mylimu.
vakar vel bendravau su mergina is vaiku namu

ziauru,o snd parase ta mergaite kuriai saldaini daviau,praejo du metai,o ji mane prisimena,tik staigiai dingo kazkodel,jauciu prasyt norejo,kad aplankyciau,nes jau buvo prasiusi.

Kristute,jei domejotes apie ivf tai gal zinote ir iui jis daaaaug pigiau ir man pasiseke-turiu dvynukes.

Tigris

Super senbuvis

Tigris

Super senbuvis

2015-05-13 23:46

13 gegužės 2015 - 23:46

siaip, pamastymui...moters meile vyrui kartais ima ir pasibaigia. Dar neteko girdeti, kad pasibaigtu mamos meile vaikui

. Cia ir yra esminis skirtumas tarp tu ''meiliu''

.
Pagalvojus - absurdas...norint paddaryti tikrai gera darba gyvenime reikia jaudintis del NIEIGIAMOS artimuju reakcijos

... as jaudinuosi tikrai ne del to, kad vaikus skirtingai myleciau (nors bala ten zino...sako buna ir tikros mamos myli vaikus nevienodai), as labiau nerimauju ar uztektu man jegu irodineti visam pasauliui savo tiesas, atstoveti pozicijas.

Ute

Senbuvis

Ute

Senbuvis

2015-05-14 10:18

14 gegužės 2015 - 10:18

QUOTE(Tigris @ 2015 05 13, 23:46)

siaip, pamastymui...moters meile vyrui kartais ima ir pasibaigia. Dar neteko girdeti, kad pasibaigtu mamos meile vaikui

. Cia ir yra esminis skirtumas tarp tu ''meiliu''

<{POST_SNAPBACK}>

Pasibaigia meilė vaikams ir dar kaip. Kai ateina paauglystė, vaikas pasirenka netinkamą arba tėvams nepatinkantį gyvenimo kelią. Kiek tėvų atsisako vaikų dėl vaikų lytinės orientacijos, dėl pasirinkto kitokio tikėjimo ar dar dėl ko nors. Aišku, ta meilės pabaiga kitokia nei poros išsiskyrimas. Negali lyginti.

O gražinami globotiniai ir retais atvejais įvaikinti vaikai irgi sako ne apie ką kitą, o apie pasibaigusią meilę (ir, pridėčiau, paslaugų šeimoms, kai vaikas turi problemų, didelį trūkumą).

QUOTE(Tigris @ 2015 05 13, 23:46)

Pagalvojus - absurdas...norint paddaryti tikrai gera darba gyvenime reikia jaudintis del NIEIGIAMOS artimuju reakcijos

<{POST_SNAPBACK}>

Artimieji dažniausiai pritars "saugiam" sprendimui kuris neišjudina įprasto gyvenimo būdo ir bendruomenės. Ar tai būtų profesijos, ar tai gyvenimo būdo, ar darbo, ar pajamų, ar partnerio, ar tikėjimo, ar vaikų skaičiaus šeimoje, ar tradicijų, ar pažiūrų, dar ko nors - pasirinkimas. Tai nėra susiję su geru ar blogu darbu.

Įvaikinimo atveju manau sunkiausia tai, kad tas pozicijų atstovėjimas susijęs su kitu, savęs apginti negalinčiu žmogučiu. Kuris gali jeigu ir nesuprasti, tai bent jausti vidumi tas neigiamas nuotaikas jo(s) atžvilgiu.

*Ryto rasa*

Senbuvis

*Ryto rasa*

Senbuvis

2015-05-16 10:37

16 gegužės 2015 - 10:37

QUOTE(Tigris @ 2015 05 12, 03:02)

noriu uzduoti klausima isivaikinusiems: kokia buvo jusu artimiausiu artimuju (tevu, broliu,seseru, dedziu, tetu) reakcija i jusu sprendima isivaikint?

<{POST_SNAPBACK}>

Pas mus apie ivaikinima informuoti zmones su kuriais daugiausia bendraujam.Negativaus poziurio nesulaukem ne is vieno.Tiesa,tik mano mociute sake,kad to daryti nereikia.Ir apie tai diskutuoti isvis nenorejo.Tik mano mamai sake,kad ir savo susilaukti dar gali.I tokius teiginius atsakau,kad jei atsirastu trecias vaikas seimoje butume tik dar turtingesni ir laimingesni.Vilciu mazai,bet sau dar pora metu duodu

Po 40 jau save isleisiu i pensija gimdymo klausimu.O toms kurios giliai ima i sirdi ka apie jus pagalvos ir pasakys kiti siulau nekreipti i juos demesio.Tai jusu gyvenimas ir jusu sprendimas.Kaip as sakau jie man duonos neduoda ir ju namuose as negyvenu,kad tureciau stipriai del ju nuomones pergyventi.Jautresniems vertetu buti tik vaiko adaptacijai visuomeneje,nes jie dar nesugeba apsiginti nuo neigiamu visuomenes nuomoniu i ivaikintus vaikus.

url=http://www.supermama.lt/liniuote/2vaikai/] user posted image

[/url]

sraige

Senbuvis

sraige

Senbuvis

2015-05-17 09:36

17 gegužės 2015 - 09:36

Mano atveju, tai man butu nusispjaut i kitu nuomones, bet....vyro tevai labai atkalbinejo ir dabar jauciasi, kad nepriima kaip anuko. Musu biologinei dukrai ir ju anukei visai kitoks demesys ir dovanos ir t.t.

Bry.

Patyręs dalyvis

Bry.

Patyręs dalyvis

2015-05-17 09:43

17 gegužės 2015 - 09:43

Mano dvynems močiutės dėmesys kažkodėl skirtingas

viena atrodo myli labiau,o kitos net i rankas nenori imti

Mildauskaite

Atkaklus dalyvis

Mildauskaite

Atkaklus dalyvis

2015-05-26 16:01

26 gegužės 2015 - 16:01

QUOTE(Tigris @ 2015 05 12, 02:02)

noriu uzduoti klausima isivaikinusiems: kokia buvo jusu artimiausiu artimuju (tevu, broliu,seseru, dedziu, tetu) reakcija i jusu sprendima isivaikint? Musu atveju gal tos reakcijos nepavadinciau neigiama. Tiesiog gal nesupratimas. Anyta tik isgirdusi apie tokius musu planus-svajones leptelejo - kam jums reikia?savo galit ''pasidaryt''. Pasijutau 16mete mergaite, kuri vistiek nieko apie gyveenima dar nesupranta...Tai vat ir suglumino...seimos,gimines sventes, susiburimai... Aisku, tai niekieno kito, tik musu su vyru reikalas, bet vat ta abejone ''ar suprastu?''...ypac tevai.... o jei ir nutyles, nes netikiu, kad supras, ar sugebes, tarkim seneliai, ziureti i anukus vienodai (turiu 1 savo vaika)?

<{POST_SNAPBACK}>

Mes dar tik kursu stadijoje, bet sia zinia jau pranesem....tikejausi, kad uosviene puls atkalbinet, irodinet kokia nesamone sugalvojom, bet buvo priesingai. Na, nepagyre, bet siaip klausinejo kaip viskas vyksta ir pan. ir vis negalejo patiket. Uosvis visa vakara neistare nei zodzio ta tema. Labiausiai nuliudino mano mama, kuri su manim apie tai kalbetis vis vengia, bet uztat visus savo marazmus issako sesei. Pradedant nuo to " tai cia dabar gal tokia mada jau?" ir baigiant tuo, kad musu biologinei dukrytei bus sakes kai atsiras antras vaikas. Bandziau as jos klaust, o kas butu, jeigu as laukciausi, koks skirtumas kaip atsiranda vaikas, nes tai yra VAIKAS....dabar praejo jau menuo kazkur nuo zinios pranesimo ir sese sake, kad mama jau pradeda susitaikyti...taciau zinau, kai bus konkretus vaikutis, kai ji pamatys, neliks jokiu baimiu ir beliks tik MYLET

laureta

Super senbuvis

laureta

Super senbuvis

2015-05-26 16:18

26 gegužės 2015 - 16:18

QUOTE(Bry. @ 2015 05 17, 10:43)

Mano dvynems močiutės dėmesys kažkodėl skirtingas

viena atrodo myli labiau,o kitos net i rankas nenori imti

<{POST_SNAPBACK}>

nesuprantu kaip galima myleti ir skirti demesio skirtingai

QUOTE(Mildauskaite @ 2015 05 26, 17:01)

<{POST_SNAPBACK}>

tas laikotarpis vadinamas

. Tai jusu sprendimas. Ir turi buti gerbtinas judvieju tevu, giminiu ir t.t.

Sunute

Super senbuvis

Sunute

Super senbuvis

2015-05-27 12:26

27 gegužės 2015 - 12:26

QUOTE(laureta @ 2015 05 26, 16:18)

nesuprantu kaip galima myleti ir skirti demesio skirtingai

<{POST_SNAPBACK}>

Aš vaikus myliu skirtingai, nes mano vaikams reikaliga skirtinga meilė ir jos pavidalai (manau, kad kiekvienam vaikui reikia vis kitokios meilės

). Abu myliu be galo

ir nesvarstau, kiek meilės turėtų būti. Dėmesio kiekis kiekvienam taip pat skirtingas - tai priklauso nuo aplinkybių.

GAl žinai, koks kiekis meilės jau yra gerai? Kaip mylėtis vienodai ir kur svarstykles parduoda

Kristute97

Senbuvis

Kristute97

Senbuvis

2015-05-27 13:28

27 gegužės 2015 - 13:28

QUOTE(laureta @ 2015 05 26, 17:18)

nesuprantu kaip galima myleti ir skirti demesio skirtingai

Deja, bet taip būna. Vyro brolis dažnai užsimena, kad vaikystėje ir vėliau jausdavo, jog mama jaunėlį myli labiau. Mano vyriausia sesuo lygiai taip pat. Tiesiog mama kitiems vaikams daugiau švelnumo rodydavo, o sesuo visada buvo bloga, ta, kuri viską gadina ir panašiai. Ji iki šiol jaučia nuoskaidą mamai dėl to.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis