Globėjai ir įtėviai apie viską 3 :)

Nenormalius išgyvenimus patyrusiems vaikams kartais elgtis nenormaliai yra visiškai normalu. Bet jūsų situacija manau pakankamai telpa į normalumo ribas, 5 metai yra dar tikrai nedaug ir brandžiai reguot žmogui į tokią situaciją ankstoka . O jūs puikiai susitvarkėt, jis iš situacijos išėjo pozityviai ir daug išmokęs.

Šeimos kakle, ilgas mums buvo šitas kelias. Su bio dukra, kad draugė priklauso ne jai vienai aiškinomės ilgai ir skausmingai. Ir tos problemos prasidėjo apie ketvirtus metus. Noras, kad draugė priklausytų tik jai. Ilgas aiškinimas, kad draugauti reikia ne su vienu žmogumi, o maloniai bendrauti su visais vaikais davė rezultatų. Dabar susipykus su drauge, nors ir išgyvena, bet visada atsiranda mergaičių, kurios paaguodžia, išklauso ir dažniausiai padeda susitaikyt. Pamažu "įjunginėjam stabdžius", kad ir pykti reikia toli gražu ne dėl kiekvienos smulkmenos. Bet dabar pas mus purkštavimų laikas, tai sudėtinga su stabdžiais

Aš manau, kad vaikas tik mokosi reikšti emocijas ir turi teisę sproginėti ir siusti, mokosi juk O dėl draugų- nuimkim visus netekčių patyrimus, kone visi 5-6 mečiai jautriai į draugų užgrobimą reaguoja ir didžisusia bausmė nuspręsti, kad nedraugausiu. Darželyje ir pradinėse klasėse tai aktualiausias reikalas

Bet tai kokį nusivylimą išgyveno mažius! Turbūt juk vaikas laukė to savo draugo, svajojo kaip jie abu žais... O draugas ėmė ir susibendravo ne su juo, o su sese ir jis pasijautė trečias nereikalingas. Ir emocijas išreiškė taip, kaip mokėjo. Manau, kad labai sunku vaikui tada, kai kyla pyktis, galvot apie prisiglaudimą... na, pvz, moterims siūloma tokiu atveju daužyti lėkštes Bet glaustis nesiūloma

Labai svarbu, kad gebėjot paaiškint, radot palyginimą apie sportbatį, kuris nuėjo tiesiai vaikui į širdį O emocijas valdyt, žmonių nesisavint mes mokomės visą gyvenimą.

O jums neteko girdėti skundų, kaip globėjų šeima juos išnaudojo? Ir dar prieš visą Lietuvą, per TV pavyzdžiui? Nepilnamečiai skųstis dabar irgi labai gerai moka. Kas buvo kažkada, tai nereiškia, kad yra dabar. Ir dar jei taip mano viena jūsų draugė, tai nereiškia, kad ir visos kitos buvusios globotinės...




Vaikams, kurie gyvenime patiria labai daug atstūmimo, iš pradžių draugas yra kiekvienas, kuris maloniai nusišypsojo, o ne tik davė saldainį. Tačiau paskui tos draugystės labai greitai pasisuka kitu kampu, patikėkit.



Sekantis žmogus, davęs saldainį, bus dar geresnis už jus ir jūs būsit jau nebe draugė, nes pas jus reiks žiūrėti vaikus, kas galų gale gali atsibosti. Bendravimo įgūdžiai formuojasi ilgai, nesitikėkit, kad vienu prisilietimu galit viską pakeisti. Jeigu patikėsit vaikus, patariu būti labai dėmesingai.



Tai, kad jūs rašot čia, jau reiškia, kad nuomonė jums įdomi, tik jums nepatinka kitokia nei jūsų nuomonė.


Gal jūs paskaitykit kad ir čia: http://www.15min.lt/...lapo-500-498391 Man tai kažkiek neramu dėl jūsų tam tikro rožinio supratimo, nes ketinate leisti prižiūrėti savo mažas mergaites.

Šiaip iš globos namų vaiko kito vaiko priežiūrai patariu neimti, nes galite turėti didelių rūpesčių su vaiko teisių institucijom. O šiaip prašyti nepilnamečių kaimynių pagalbos jums niekas negali uždrausti ir tai kažkada buvo neretas reiškinys. Tik kažkaip labai jau norėjosi pasakyti, kad nusiimtumėte tuos rožinius akinius, nes aiškiai ieškot pigios auklės. Nuolaidų ieškojimas šiame gyvenime mums kainuoja daugiau, nei būtume sumokėję už tikrus dalykus. Auklė yra auklė ir pareikalavimas iš jos vienoks, o vaikas irgi yra tik kitas vaikas. Kas pigu, tas toli gražu ne visada gerai

Įvaikinimas šiuo atveju turbūt liko nuošaly Aš pritariu minčiai, kad jeigu jau įvaikinti ar globoti, tai tik jaunesnį už esančius šeimoje, vaiką. Bet jūs dar paauginkit savo pupas, daugiau paskaitykit, pasidomėkit. Labai nuoširdžiai patariu nedaryt nepamatuotų ir skubotų sprendimų

as klausiau ar galima is vaiku namu pasiimti mergaite ir tiek,neklausiau kaip tas vaikas jausis ir t.t.o ir nebutu buve taip,kad as pasiemu vaika ir liepiu ziureti mano vaikus,as tiesiog buciau paklaususi gal kuri nori padirbeti vasara,gal butu buve norinciu
Papildyta:


labai jau vargas vezimuka pastumdyti kai jos miega,jau rasiau gal kokius 5 kartus nu ,bet vistiek visa varga paauglei uzkraut,kur as taip rasiau??? as savo vaiku vienu net tevui ilgiau nepalieku,o cia apie paaugle net nekalbu,as visada buciau salia
Papildyta:


na as noreciau,kad tas skirtumas butu nedidelis iki 1metu,kad jos butu visur trys seses kartu na ir man butu lengviau kartu i dazeli,kartu i mokykla...
nepamatuotu ir skubotu sprendimu nebus, jau as apie ivaikinima gavojau labai senai,bet pirmiau norejau savo vieno vaiko susilaukti,susilaukiau dvieju,bet tas noras tik sustiprejo kai dabar zinau ka reskia buti mama,labai labai noriu nors vienam zmogeliukui padeti gyvent ir manes negasdina niekas,tik dabar reikia palaukti dar pora meteliu.

turiu tris drauges is vaiku namu,jos jau savo seimas turi,nu bet zmones yra ir blogu pavyzdziu,bet daugiau geru

Paragintoji
Parašei visas mano mintis.



Jeigu socialiniai darbuotojai vertins situaciją taip kaip priklauso, tai tikrai neleis pasiimti svečiuotis vasarai (turbūt taip oficialiai vadintųsi).
Vien tai, kad namuose du metinukai jau bus įvertinta, kaip labai didelis rizikos faktorius.



Jei gyvenate name - kai miega vežimėlio tikrai stumdyti nereikia. Tai pats geriausias laikas susitvarkyti su kitais darbais. Jei bute - tuomet arba turėsite eiti kartu (koks tada tikslas viso to?) arba paleisti globotinę su savo vaikais.

Aš ką tik praėjau su savo dukryte tą mielą, bet sunkų amžių (kai kartais nei minutei negali palikti vaiko vieno) ir visai nujaučiu kodėl nesusitvarkote. Tai dar ir tas amžius kai vaikai viską kišą į burną, nosį ir didelė užspringimo rizika. Tokio amžiaus vaikus patikėdami paauglei iš globos namų/sudėtingos šeimos labai rizikuojate. Užteks jums išeiti 10-čia minučių, o globotinei kas nors parašys sms ir iki nelaimės tik vienas žingsnis.

Labai gerai prisimenu vieną atvejį, kai palikau savo vyresniajai dukrai paauglei keliolikai minučių mažę (kai ji buvo tokio amžiaus kaip jūsiškės), kai grįžau - radau vyresniąją įsijungusią TV, o mažę tame pačiame kambaryje įnikusią į šiukšliadėžę ir bandančią kimšti į burną ten išmestus vyšnių, slyvų kauliukus

Visiškai tikiu, kad yra paauglių mergaičių, pakankami atsakingų ir sąmoningų, kurioms galima patikėti vaiką kažkuriam laikui. Dar ir priklauso nuo mažiuko amžiaus. Trijų metų vaiką daug lengviau patikėčiau paauglei nei metukų.

Savęs apgaudinėti nereikia - jei jau rasite pagalbininkę - visada šalia nebūsite. Atsitrauksite - ar tai 10 min, ar tai pusvalandžiui, ar tai valandai.

Tai čia net nesigilinant į globos namų (ar apskritai apleistų vaikų) problemas, kurios gali pasireikšti ir krūva kitokių dalykų.

Sėkmės Jums ir lai gerus norus vieną dieną pavyktų įgyventinti

[quote=Ute,2015 05 04, 15:07]

name gyvenu,bet vistiek nieko nepasidarau,vis lakstau i lauka ziureti ar neatsikele ar viskas gerai,arba viena miega,o kita ne...aij zodziu neauginot dvyniu nezinot kai abi vienu kartu griuna,o gali gaudyti tik viena arba viena jau kisa kazka i burna,o kita griuna pas kuria begti?o ir pati ziauriai pavargau,tai manau 16 m mergina man gales padeti,kad ir pas daktarus isvaziuoti ar i parduotuve tiesiog nueiti,o ir vaikas uzsidirbs pinigu ir gales,kad ir drabuziu nusipirkti,nes dabar maciau vaiksto ant kulno gal 10cm,nes kazkas atidaves,o kitu jai tikrai niekas nenupirks.



Papildyta:


aciu

noriu uzduoti klausima isivaikinusiems: kokia buvo jusu artimiausiu artimuju (tevu, broliu,seseru, dedziu, tetu) reakcija i jusu sprendima isivaikint? Musu atveju gal tos reakcijos nepavadinciau neigiama. Tiesiog gal nesupratimas. Anyta tik isgirdusi apie tokius musu planus-svajones leptelejo - kam jums reikia?savo galit ''pasidaryt''. Pasijutau 16mete mergaite, kuri vistiek nieko apie gyveenima dar nesupranta...Tai vat ir suglumino...seimos,gimines sventes, susiburimai... Aisku, tai niekieno kito, tik musu su vyru reikalas, bet vat ta abejone ''ar suprastu?''...ypac tevai.... o jei ir nutyles, nes netikiu, kad supras, ar sugebes, tarkim seneliai, ziureti i anukus vienodai (turiu 1 savo vaika)?

Reakcijos buvo įvairios - kaip ir žmonės įvairūs. Artimiausieji tikrai nekrykštavo iš džiaugsmo, bet siūlė "gerai pagalvoti". Tik keista, nes tie, kurie džiūgavo ir plojo, išgirdę naujieną (ne patys artimiausi) dabar laikas nuo laiko primena "ko iš jų norėti, gi žinia, iš kur jie...", o tie abejojusieji myli be jokių išlygų.
Manyčiau, kad tie, kurie myli jus, mylės ir tuos, kuriuos jūs mylit.

Buvo visokių reakcijų., Pirma - mirtina tyla prie stalo, kai pasakiau.
Po to praėjo savaitė apmąstymams ir tada pradėjo kalbėti.
Atsargiai, aplinkui - šeima, tiesiai priešiškai ir palaikančiai - draugai.
Viena tų, kuri labiausiai buvo priešiška, tapo pirmąja, kuri sužinojo apie konkretų vaiką - paskambino tuo metu, kai buvau globos namuose. Ir leidau vaikui atsiliepti (tokia pramoga!). Atsiliepė, prisistatė "čia aš su mama"
Dabar abi labai draugės

Šiaip - jeigu bijote reakcijos, pagalvokite, kas viduje atspindi tą priešiškumą - jūsų baimės? jūsų mintis, kad gal vaikus mylėsite nevienodai?