Globėjai ir įtėviai apie viską 3 :)

Ir aš galvojau,kad bent jau sanatorijoj maitina sočiai-juk ten "statomi ant kojų" ligoniukai.Bet vaikai atsimena itin mažas porcijas,pastovų alkio jausmą ir gimines,kurie atveždavo žaisliukių ir retkarčiais po kelis apelsinus.Ir nei vienam tokiam geram krikščioniui iš tokios geros giminės nešovė į galvą paklausti,ar jie ne alkani.Manau gabalėlis dešrytės ir kelios riekutės duonos nebūtų nuskurdinę.
už savo vaikus perkąsčiau gerklę bet kam

*gali būti, kad tai psichologinis alkis, bandymas maistu išstumti kitas tuštumas,,,

** Nebijok, maniškė irgi tokių metų buvo. Šuns bijojo lygiai vieną dieną, po to apsidžiaugė, kad katinas uodega plaka ir tt. Bet: vaikas savo žiniomis apie aplinką tikrai pasivijo bendraamžius per kokius 2 metus.
Nuo šuns būtų pabėgus ir ant stogo (šuns ūgis buvo koks 30 cm ), bet ant rankų ji visai mielai mėtė kamuoliuką, o kitą dieną tai darė jau ir nuo žemės...


Kai parsivežiau vaiką, brolis nuramino "jei tave kas perkeltų gyventi į Australijos aborigenų gentį - tu irgi elgtumeisi keistai. susitvarkė per laiką. Gal irgi reikia laiko? Kiek laiko pas jus?

Mergelikės,patarkit ką nors nu tikrai neisivaizduoju,kaip pasielgt

Austuli, o neišeina pasiimti dar vieną žmogų už- auklę? Jis su vaikais į vieną pusę, jūs su vyru į kitą, o paskui kolektyviai į atrakcionus?
Juolab mergaitės nesivežčiau, nes ir iš pasąmonės gali kas išlysti, gali baigtis tuo, kad sėdėsi šiąją apsikabinus ir raminsi, nebus kaip net su personalu pašnekėti?

Nenori dičkiai važiuot,tai daugiau nelabai ir ka turiu.Kazkaip del mergaitės nepergyvenu..Ji tokia uztikrinta.Ir labai jau sesute pamatyti nori. Blogiausiu atveju,vyras su jais gales i kiema išeit..Nu bet tikrai nemanau,kad su ja butu problemu

Austuli, aš susitelkčiau ties nauju šeimos nariu. Važiuojate pirmą kartą susitikti su vaiku ir tas pirmas susitikimas neturėtų būti paviršutiniškas.

O gal šalia esantys kiti vaikai kaip tik supaprastintų viską ir nuimtų įtampą?Čia mes,suaugę,pilni baimių,o vaikai-jiems gi paprasčiau viskas:eime žaist,kuo tu vardu,kiek tau metų,ką čia turi?

Austuli,viskas bus gerai,nepanikuok Jie tavo šeima-jie turi tame dalyvauti.Ir anai mergytei nebus taip baisu,kaip vien su suaugusiais.

Na, nežinau, maniškė visada jausdavo stresą susijusį su GN. Esame dėl įvairių priežasčių kelis kartus buvę. Gaudavosi atvirkščiai, kad ji žiūrėdavo sudėtingiau nei mes, suaugę. Turbūt, labai priklauso nuo konkretaus vaiko.

Emilinta, žinoma, kad visi esame toje pačioje valtyje ir visi bandome irtis

Atskirčiau hiperaktyvumą nuo kitų elgesio-emocijų sutrikimų. Skaičiau, kad GN vaikams kartais būna pseudo-hiperaktyvumas kai net gydytojai kartais painioja diagnozes.

Jeigu vis tik pasitvirtintų tikra hiperaktyvumo diagnozė, tai labai rekomenduočiau juntis prie mamų auginančių hiperaktyvius vaikus. Yra labai daug specifinių problemų, būdingų hiperaktyviukams ir juos auginančioms šeimoms, o įvaikinusių temoje patirties su hiperaktyvumu matosi ne per daugiausia.

ačiū ute skaitau hiperaktyviukų temą skaitau daug literatūros apie emocinį raidos sutrikimą, turim ir kalbos raidos sutrikimą, nemokam dar sklandžiai reikšti mintis, r neseniai tik išmokom
daug bėdelių mes jau išsprendėm. pvz., šlapinimąsi, nors mažiukė jau pirmokė, bet tik pora mėnesių kaip mūsų naktys sausos bet jau sausos!
anksčiau bet kokioje situacijoje "ne pagal ją" būdavo isterija su kritimu ant žemės, dabar jau nepamenu, kada taip buvo
baigėsi savęs žalojimas, daiktų laužymas - gadinimas... dar pasitaiko, bet jau kaip išimtis, o ne taisyklė
dar yra daug piktybiško neklausymo, melavimas pas mus norma, ir dažnai jis išvis beprasmis.
visiškai nemoka bendrauti su bendraamžiais neturi draugų, moka žaisti tik su mažseniais už save, t.y., su tais, kurie jos klauso. mokykloj daug mušasi, nesusikaupia per pamokas, trukdo dirbti vaikams ir mokytojai todėl yra vaikų nemėgstama..
su dukra (jai 11) sutaria prastai, dažnai sugadina jos daiktus, todėl dukra nuo jos net kambarį rakina. aišku, dirbam su dukra daug, ir ji viską supranta, bet kaip ir paauglė, pasiunta, kai mažė ką piktybiškai pridirba. o kartais kartu žaidžia namais, mokyklom, kartu miegot įsibruka į vieną lovą
kai niekas nemato, kankina šuniuką kuris 3 kg nesveria, o jis toks patiklus, ją vis prisileidžia ir gauna "ragų" dabar jau nuo jos kampais slapstosi
bet neskaitant visų bėdų, ji labai darbšti, paslaugi, jei neleidžiu virtuvėje padėti, tai čia didžiausia bausmė
skaityti mokėmės labai sunkiai, bet dabar skaitom puikiai, rašyti mokam vos ne dailyraščiu, skaičiuojam puikiai
pažymiai arba labai geri (sugeba), arba labai prasti (kai išsiblaškiusi)
na ir t.t. ir t.t.
labai visi pavargstam nuo pastovaus dėmesio reikalavimo bet kokia kaina. jau du metai kartu, dar daug visko mokomės

Galiu tik paguosti, kad mums trečiais metais atėjo pagerėjimas.
Ir dabar visko būna, juolab, atsiliekanti raida, bet. lengviau. Juolab didyn, galima ir susikalbėti.
Praeitais metais srėbėm pasėkmes - ligoninės ir teroro mokykloje, o šiemet vėl paprasčiau - pakeitėme mokyklą, vėl viskas pakenčiamai. Meluoja, taisyklės - kol mama ir mokytoja mato, nors net katei atskaito pamokslus "vat taip ir taip elgtis negalima". bet. elgiasi pati taip.
O ir šiaip, viskas bangomis. Būna akivaizdžios pastangos, būna banga, kai niekas negalioja, tada vėl kaip 4 metų mokomės tualete vandenį nuleisti Šiaip - pilna baimių, nerimastinga, bet užeina bžikas - viskas blizgančiai, kol aš darbe - išmoko 'tyli naktis' skambinti iš klausos. Išspausdinau natas, net aš sugrojau (nemoku groti, grynai - techniškai), ji užsispyrė ir negrojo...

Su natom, manyčiau, reiktų palaukt, kol kažką labia norės pagrot ir iš klausos nesurinks harmonijos (melodiją, tikėtina, susirinks ), vat tada, tikėtina, atsiradus natoms, apsidžiaugs.

emilinta, manyčiau, kad labia gerai, jei mergaitė gabi, pajėgi suprasti. Su mūsų dičkiuku dėl galimybų suprasti ir analizuoti labia daug pasiekėm. Su mažiuku problem daug ir sprendžiamos sunkiau (raida). Dėmesio godulio paidinto kažin ar pavyks mums išvengti . Manau, kad taivisam laikui. Žinoma, aršumas nuslopo per kokius trejetą metų, bet padidintas poreikis liko. Manau ir bus. Konkurencija tarp brolių ir dėmesio poreikis - sunkokas derinukas.
Ar konkuruoja mergaitės? Manyčiau,kad jei taip yr, labia reikėtų stengtis tą konkurenciją mažinti.

Emilinta, Karusia - toks jausmas kad skaitau ne jūsų mintis, o kelių metų senumo dienoraštį Tik gyvūnams empatija ir simpatija pas mus visada buvo, nuo pat mažens. Tos problemos niekada neturėjome. Šuo gali likti nepašertas, bet neliks nepaglostytas.

Augant vienos problemos keičia kitas, o kai kuriose problemose taip ir sukamės ratu ilgus metus... Pamokas trukdo ir su kitais mušasi ne tik hiperaktyvūs vaikai. Problemos pažįstamos, nors šeimoje hiperaktyvumo neturėjome.
Na dėl mušimosi galiu paguosti - su amžiumi mergaitei apie 14-tus 15-tus metus mergaitei turėtų baigtis. Iki 12-os klasės nesitęs. Nuo ko galite labai pavargti kol sulauksite to mušimosi etapo pabaigos - nuo nesibaigiančių skambučių iš mokyklos.