Stejjse, mano Prolaktinas buvo netoli 1000, tiksliai nepasakysiu, nes tai buvo beveik pries 10 metu.

Ir po pirmo vaiko maitinimo visada liko krutyse pieno, ir po antrojo. Nors koks dabar prolaktinas nezinau, geriu KT jau natra menesi, tai net nezinau ar tikslinga daryti hormonu tyrimus.
Tiesa sakant, nezinau visos tavo istorijos, nuo ko prasidejo viskas, ar gerei kokius AD, ar buvo pagerejimas. Bet is savo puses galiu pasakyti - AD man padejo, geriu juos tik antra savaite, bet lygiai po savaites pradejau jaustis zmogumi. Kaip galeciau isbristi is viso to be vaistu - neisivaizduoju. Bet kas tiksliai padejo nepasakysiu. Bet tikriausiai AD. Jau baigineju antraja kontraceptiku pakuote (gal jos hormonus patvarke). Dirbu su psichologe (iskart radome "kabliuku", pakeiciau kai ka savo mintyse ir pagerejo). Ir AD. Gal viskas kartu, gal kazkas is siu punktu, bet beveik grizau i normalu gyvenima. Tik dar svoris niekaip neauga, nes kai geriau pirmus AD (kurie man netiko), per 10 dienu numeciau svorio, dabar atrodau kaip sliekas, negaliu ziuret i veidrodi. Dar spuogu ant veido kazkokiu atsirado. Kaip paaugle...

Pirmaja savaite nevairavau, visur vyras veziojo, o ji buvo labai itempta.

Paskui isskrido vyras - ta diena prazliumbiau, o kita diena jau kilo noras su vaikais nuvaziuoti gulbiu pamaitinti, tai po beveik dvieju savaiciu pertraukos sedau prie vairo, jauciausi patenkinamai, o dar kita diena pabudau nauju zmogumi. Nejauciau tos iprastines baimes, nerimo, kaip budavo rytais, tu karscio bangu nebuna. Aisku, buna dar kazkiek to nerimo, bet jis neperzengia ribu, o kaip butu be AD, nuvyti mintis, iveikti ta drebuli, kuris kyla savaime, tu net negali jo kontroliuoti - as neisivaizduoju, nesugebeciau.