Vegetodistonija

Kūniški (somatiniai) psichikos sutrikimų simptomai – tai įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurie kyla dėl tam tikrų galvos smegenų sričių dirginimo esant patologiniams psichikos pokyčiams. Tuo tarpu pačiose kūno dalyse, kuriose jaučiami šie simptomai, patologinių pokyčių nenustatoma arba jie yra minimalūs.

Dažniausiai pacientus vargina šie somatiniai psichikos sutrikimų simptomai:

širdies plakimasis

oro trūkumo pojūtis

nemalonūs pojūčiai po krūtinkauliu

pykinimas

„kamuolys gerklėje“

svaigimas

galvos skausmas

galūnių tirpimas

įvairios lokalizacijos deginimo pojūčiai

prakaito pylimas

Simptomų diagnostika

Dažniausiai šie simptomai pasireiškia sergant depresija ir nerimo sutrikimais.
Psichikos sutrikimai, kuriais sergant vyrauja somatiniai simptomai, yra gana dažni. Matyt, to priežastys slypi mūsų gyvenimo būde. Dabartinių dienų tempu gyvenantis žmogus dažnai jaučia nerimą, vidinę įtampa, įvairias baimes, nuotaikos svyravimus, jį vargina nemiga. Tokios emocinės problemos kai kam tampa vos ne gyvenimo norma. Taip gyvenantis žmogus daugiau ar mažiau sąmoningai ignoruoja savo emocines problemas, tuo tarpu su kūniškais simptomais jis nelinkęs susitaikyti. Jam žymiai paprasčiau paimti kraujo mėginius, atlikti kompiuterinę tomografiją ar kitus modernius tyrimus, o po to kartu su gydytoju peržiūrėti tyrimų rezultatus, negu atsakyti sau į klausimus: kodėl aš prastai jaučiuosi? Ar mano bendravimą su artimaisiais lydi gera nuotaika? Ar visada turiu į ką atsiremti sunkiu gyvenimo momentu? Kas butų tada, jeigu staiga nebereikėtų arba nebegalėčiau išlaikyti dabartinio gyvenimo ritmo? Ar aš esu savo dienotvarkės šeimininkas, ar savo dienotvarkės vergas? Ar ne per dažnai nuo savo nerimo bėgu pasinerdamas į svaigalų liūną? Gal mano gyvenime per daug melo ir apsimetinėjimo tuo, kuo iš tikro nesu?..

Taigi, sąmoningai ar nesąmoningai užtrenkus sau pačiam duris į turtingą emocijų pasaulį, „pamiršus“, „išstūmus“ emocines problemas žmogus dažnai pradeda jausti daugiau kūniškus, bet ne psichinius simptomus.

Svarbu tai, kad apie psichinę šių simptomų kilmę galima spręsti tik tada, kada pacientą išsamiai ištyrė somatinių sričių specialistai (šeimos gydytojas, kardiologas, neurologas, chirurgas ar kitas – tai priklauso nuo simptomų tipo). Esant psichinei aukščiau nurodytų simptomų kilmei, išsamūs medicininiai tyrimai nerodo aiškių kūniškų ligų. Tada jau vertėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Kartais somatinių medicinos sričių specialistai nesiryžta nukreipti savo paciento psichiatro konsultacijai, o nustato tokias mažai ką paaiškinančias diagnozes, kaip vegetacinė disfunkcija, vegetodistonija, funkcinis sutrikimas, gastritas, „druskos“ ir, norėdami kažkiek žmogui padėti, paskiria raminančiųjų vaistų. Tačiau tokio gydymo ne visada pakanka, o ilgalaikis gydymas raminančiais vaistais gali būti netgi žalingas (apie galimą jų vartojimo žalą žr. straipsnelyje „Apie psichotropinius vaistus“).

Simptomų kilmė

Dažnai pacientai stebisi, kad psichikos sutrikimai gali pasireikšti ir nemaloniais pojūčiais kūne. Tačiau medicininiu požiūriu šių pojūčių kilmė nėra paslaptis. Galvos smegenyse yra atskiros sritys, kurios reguliuoja visus psichikos procesus bei visų organizmo vidaus organų veiklą. Smegenų smilkininėse srityse bei smegenų centrinėje dalyje išsidėstę centrai, kuriuose kyla įvairios emocijas. Greta jų yra centrai, kurie atsakingi už vidaus organų (širdies, plaučių, skrandžio, žarnyno ir kt.) veiklos reguliavimą. Kada dėl emocinių problemų padidėja emocijų centro aktyvumas, jis neišvengiamai „užkabina“ ir greta esančius vidaus organų veiklą reguliuojančius centrus. Šis vidaus organų veiklą reguliuojančių centrų dirginimas ir gali pasireikšti įvairiais aukščiau išvardintais nemaloniais pojūčiais. Be to, ilgalaikio streso metu organizme išlieka padidėjusi adrenalino bei kitų streso hormonų koncentracija, kuri „kala per širdį“, sukelia organų kraujagyslių spazmus.

Apibendrinimas

Jeigu Jus keletą mėnesių vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, o išsamus ištyrimas pas šeimos gydytoją bei kitus specialistus nerodo aiškios ligos – vertėtų apie savo sveikatą pasitarti ir su psichiatru. Nebijokite, tikrai niekas Jūsų „neuždarys“, neapribos Jūsų teisių.

Merginos,man jau kelinta diena oro truksta ir sirdies ritmas sutrinka,priepuoliukai 120 pulso,po keliasdiasimt dienuoje ir hiperventiliacija.priepuoliuko metu,prie zemes traukia kai vaikstau,o kai susijaudinu ar persportuoju tai permusimai prasideda.
Geriu dabar relanium,beje ji gerti pradejus daug ka pamirsti pradejau ka nors kalbu ir pamirstu.
Ar verta pas terapeuta apsilankyti ar psihika gydyti?
Nes buvau pas kardiologa stirpiu pakytimu sirdyje nerado,bet jei kartosis ateiti pakartotiniems tyrimams..o laukti pas kardiologa reiktu vel 1menesi..plius tyrimus paskirtu tai po dvieju men isamus atsakymai..
Neisivaizduoju terapeutai rytoj dirba ir/ar verta kreiptis,nebegioju kas menesi pas juos,bet kai tokio stiprumo simptomai tai nezinau jau ka daryti..
Ir kaip jusa del kalio mangio preparatu ar pagerti juos ar neverta,kiek zinau ju padauginti neimanoma.
Nes gali buti,nugara,skydliauke,arba sirduke.(visur pakytimu yra,o gal dar pms )

Esme tame kad man ta panika ir uzejo pas pscihologe nors pas ja einu ne del ju .seniau budavo tiesiog ranku,veido tirpimas sirdis duodavos baime ir tuomet kildavo kad mirstu ar is proto einu, bet nebuvo taip stipriai kaip si karta net pagalvojus apie ji ima tirpti viskas... pscihologe tai mate bet nekomentavo nes matyt nei as nei ji nesuprato kas vyksta...

O siaip dabar tikrai gyvenu padidinto streso metu auginu vaikuti einu studijas,praktika,sesija, nieko nevalgau, turiu ir mazakraujyste...isimiegoti kada nera...be galo jautriai reaguoju i netiketus garsus ir zmoniu prisilietimus... jauciuosi ir taip isprotejusi
Man dazniausiai tai ir prasideda ta panika kalbu ir sast atsijungiu baimei atsiduodu man dar buna ir drebulys...

Aisku reikia butinai skydliaukes hormonus reikia pasidaryti, nes relanium ilgas gydymas nerekomenduojamas, juo pazaist galima max menesi, o paskui dozes vis dides, esu ji gerusi pries nnnn metu, padejo gal pirmas dvi sav, o paskui i diena ikaldavau po 12 tab ir vistiek kaip vanduo, taip kad manau jum reiktu pas psichoterapeuta ir endokrinologa

Sveikos Naujaisiais metais . Linkiu, kad ne organizmas būtų jūsų viršininkas, bet jūs būtumėte viršininkas jam (patiko šita frazė .

O aš atkritau . Teko ir stacionare pagulėti ir pasodino dabar ant Cymbaltos su Lorazepamu . Ir vistiek kvailos mintys lenda - priėmimo skyriuje nugirdau,kad kažkas su mano kardiograma negerai, gydytoja ramina, kad nieko ten baisaus, trūko kalio, o man galvoje tik viena - tuoj sustos širdis . Kažkokia kardiofobikė pasidariau, o jau agorafobija tai baisi-ne žingsnio iš namų .

Su Naujaisiais
As irgi kardiofobe..
Gal man irgi magnio su kaliu truksta?

Sveikos mergaitės.
Su Naujaisiais visas. Linkiu visoms kuo greičiau ir kuo ilgam išbristi iš tos mus kankinančios būsenos.

Vat šiandien aš viena su mažike namuose, vyras su vyresniaja išvažiavęs, griš vakare, tai laikas nuo laiko aplanko mane ta baimės nuojauta. Mintys lenda, kad tik nepasidarytų blogai, neužeitų silpnumas. O planą jei jau taip atsitiktų turiu - bėgsiu pas kaimynę. Baisu, kaip atsikratyti tų minčių.

O gal sportuoti nederėtų ar bent nepersisportuoti? Nors aš taip pat sportuoju, tačiau nejaučiu pablogėjimo nuo to, atvirkščiai. Beje, gal ne tik nuo Relaniumo toks simptomas būtų, kad kalbi ir užmiršti, ką sakai, man taip yra nuo Fluanxolio, bet gal tai tiesiog susiję su turimu nerimu, užsiblokuoja kokie smegenų centrai, emocijos. Užuot pradėjus panikuoti (kalbant pritrūksta oro), automatiškai užsimiršti... Beje, lygiai taip pat turiu problemų su skydliauke, psichiatrei nesisakiau, sakot gali būti susiję?


Ačiū už palinkėjimą Ir aš norėčiau rasti receptą patikimą, kaip atsikratyti įkyrių minčių. Kas labiausiai padeda - tai užimtumas ir artimo žmogaus buvimas šalia (nors ne visada, bet ramiau).

Sveikos, man tai persalimas baisus praejo, naujus smagiai sutikau..... Su naujais as tai kazkaip daznai slapinuos todel bijau kad nebutu kas su inkstais ar pusle bet siaip mano ligu baime yra laaaabai smarkiai sumazejusi, kartais net visai dingsta manau kad nuo hipochondrijos jau pasveikau bet daznai verkiu, per tuos pykcius su MB bijau kad man taip smogs depresija kad mazai nepasirodys....bet dar laikausi

Sveikos norėdama surasti paguodą kitoje skiltyje sukūriau temą, bet mane persiuntė čia. Ir net keista pasidarė, kad esu ne viena
Šiek tiek perkopijuosiu savo istoriją:

Pradėkim nuo to, jog nuo pat vaikystės esu pakankamai jautri. Tikriausiai nuo kokių 15-16 m. (dabar man 22) pradėjau ieškoti sau ligų - skirtingais laikotarpiais buvau įsitikinus, kad sergu tam tikromis ligomis. Iš pradžių cukralige, po to, kiek pamenu, kraujo, limfmazgių vėžiu. Žinoma, tai buvo tik (tfu tfu tfu) prisigalvojimas ir per didelis prisiskaitymas internete. Regis, tas kvailas ligų ieškojimo laikotarpis praėjo maždaug 18kos ir kurį laiką gyvenau ramiai ir laimingai ( Tiesa, tokių dalykų kaip pvz. kraujo rezultatų sužinojimas velniškai bijojau ir bijau dabar, nes tuo metu vis dar atrodo, kad gal manyje kažkas yra).

Tačiau kvailos baimės pradėjo grįžti prieš pusę metų, kai išsikrausčiau iš tėvų namų gyventi su draugu. Pvz. pradėjus gerti KT net ir dabar, praėjus beveik pusei metų, vis dar galvoju, kad gal tie lapelyje surašyti baisieji šalutiniai poveikiai atsitiks man - susidarys trombas ir bac ar šiaip tabletė nesuveiks ir pan. doh.gif
Pradeda mausti ir skaudėti galvą - pradedu galvoti apie pakilusį spaudimą ir baisiausias to pasekmes (ne visada turiu galimybę pasimatuoti spaudimą, bet kartais būna pakilęs).
Vaikystėj turėjau acetonemiją, dažnai pykindavo ir vimdydavo pavalgius "ant nakties". dabar pradėjau jausti, kad kartais pykina vakarais nuo tiesiog persigalvojimo ir iš to kylančio nerimo.
Užvakar bene pirmą (gal ir ne) kartą kažkokia neišpasakyta baimė apėmė, gal net panika, kai prieš miegą pagalvojau apie gyvenimo laikinumą ir didžiulę mirties baimę - kai supranti, kad bet kuri diena tau ar tau artimam gali būti paskutinė. Niekaip nesugebėjau nustoti apie tai galvoti, ėmė sukti pilvą, krėsti šaltis, prakaituoti rankos. Kitą rytą pagalvojau apie tai, ta mirties baimė nėra dingusi, bet supratau, kad organizmo reakcija buvo neadekvati ir aš jos nesugebėjau kontroliuoti.
Tiek sutrumpintų baimių, kurių yra ir daugiau, tačiau (nežinau ar čia visada) bene visos susijusios su sveikata.

Keistas dalykas, kurį pastebėjau, kad grįžusi namo pas tėvus jaučiuosi daug geriau. Niekada nebuvau prisirišusi prie tėvų, bet mamai esant šalia dar ir dabar galvoju, kad viskas bus gerai ir tada nieko neatsitiks.

Dar neperskaičiau visos užrakintos temos, bet tai padarysiu, tačiau kol kas noriu užduoti porą klausimų: ar šitos "nesąmonės" gali praeiti savaime? Ar gydymas tik vaistais? Ar ateityje tokie bamės priepuoliai ir pan. tik stiprėja?

Praeiti savaime, nedirbant su savimi, negali.

Sveikos!!
Su naujais!!! Kaip sakoma nauji metai-nauji lapai..
Tikiuosi ir mintys pageres..
Nes pastebejau kad nebewaldau sawo minciu.. Ir mintys lenda tokios negeros.. Nemoku paaiakint kas darosi.. Zodziu as nenoriu taip galvot.. Bet galvoju visokias nesamones.. O poto sazine grauZt pradeda kad tokios mintys..
Jetus kaip atsibodo man tai..
Jau antra sawaite kaip werkiu pagalvojus apie tai kas gali buti..
Tewai pyksta kad nebevaldau minciu.. Nes pergyvenu del mamos sveikatos prigalvojau jau visko.. Liepiu eit pas daktarus o ji net negalvoja nes nera reikalo, o as y ja paziuriu ir sirdis kalatojasi.. Aperito nera kai pagalvoju..
Vyras sake su manim neymanoma nes pastoviai liudna tai pikta.. Tewai irgi pyksta.. Nes pergyvena del manes.. O as pergyvenu del ju.. UZburtas ratas..
Hipochondrija suaktyvejus bet ne sau.. Db ieskau ligu kitiems (kaip man baisu)..
Zodziu nebevaldau minciu..