QUOTE(cibulis @ 2015 01 06, 21:18)
Ar niekam tikusi idėja?
Taip
QUOTE(Milao @ 2015 01 06, 13:39)
Nors ir paties rekuperatoriaus NVK nepagerėja, kai jis dirba su ŽŠ,
Ši frazė reikalauja patikslinimo, be patikslinimo ji gali būti suprasta klaidingai. Taip, ŽŠ rekuperatoriaus NVK nepakelia, bet žiemos metu, be ŽŠ rekuperatoriaus NVK stipriai kristų, tai vat ŽŠ leidžia rekuperatoriui dirbti maksimaliai aukštu NVK kaip vasarą. Taigi, jei lygint tą patį rekuperatorių dirbantį be ŽŠ ir su ŽŠ, tai su ŽŠ dirbančio rekuperatoriaus NVK bus ženkliai aukštesnis nei be ŽŠ. Čia kalba tik apie pačio rekuperatoriaus NVK.
QUOTE(mintas @ 2015 01 07, 10:04)
Taip, ŽŠ rekuperatoriaus NVK nepakelia, bet žiemos metu, be ŽŠ rekuperatoriaus NVK stipriai kristų, tai vat ŽŠ leidžia rekuperatoriui dirbti maksimaliai aukštu NVK kaip vasarą.
Aš lygiai taip pat galvoju. Rekūpas pats iš savęs daugiau neišspaus nei gali. ŽŠ jam tik padeda dirbti maksimaliai galimu naudingumu. Jei šito Amalvos plokštelinio rekupo NVK yra 76 proc., tai ŽŠ jam tik leis dirbti tais 76 proc., bet ne daugiau. Jei nebūtų ŽŠ, tai šito aparato NVK prie esamų šalčių turėtų kristi. Kiek - galime tik paspėlioti.
QUOTE(cibulis @ 2015 01 07, 10:10)
Aš lygiai taip pat galvoju. Rekūpas pats iš savęs daugiau neišspaus nei gali. ŽŠ jam tik padeda dirbti maksimaliai galimu naudingumu. Jei šito Amalvos plokštelinio rekupo NVK yra 76 proc., tai ŽŠ jam tik leis dirbti tais 76 proc., bet ne daugiau. Jei nebūtų ŽŠ, tai šito aparato NVK prie esamų šalčių turėtų kristi. Kiek - galime tik paspėlioti.
bet jei į NVK skaičiavimo formulę rašyti lauko temperatūrą prieš ŽŠ, tai bendras sistemos(rekupas+ŽŠ) NVK gausis didesnis nei deklaruojamas vien tik rekupo
ir kuo šalčiau kieme, tuo bendras NVK didės 
QUOTE(cibulis @ 2015 01 06, 19:18)
Ką tik buvau name. Kai atvažiavau lauke rodė -17, išvažiuojant -18. Pirmame namo aukšte buvo -2, antrame -4. Kaip ir yra -15 laipsnių skirtumas, lyg ir tinkamos sąlygos termovizijai, nors rytoj jau turėtų atšilti. Jei dar palaikytų šaltį, paimčiau iš kaimyno pečių, pakaitinčiau ir turėčiau -20 laipsnių skirtumą? Ar niekam tikusi idėja?
Papildyta:
1. Scenarijus tinkamas holivudo filmui. Iki realybės mažai traukia...
2. Bet sertifikavimas leidžia palyginti skirtingų gamintojų produktus pagal tam tikrą standartą. Sertifikavimas taip pat yra tam tikras apynasris gamintojams, kad jie mažiau girtųsi.
3. Kokie yra PN sertifikavimo standartai, tokie yra. Gal turite kitų, geresnių. Pvz., suomių, švedų, kanadiečių?
4. Padarytumėte gerą darbą, jei sudėtumėte kuo įvairesnių rekupų savininkų atsiliepimus, online stebėjimus ir t.t. Nėra taip lengva rasti tokius duomenis.
5. Skaitykite 3 punktą. Duokite kitų įstaigų testus, sertifikatus, laboratorinius, realius tyrimus.
Papildyta:
Prieš gerą mėnesį buvau radęs nerealią nuorodą apie ŠS efektyvumą. Pamiršau pasidalinti. Taigi prašom.
Gal kas nors ką nors iškapstytų apie rekūpus.
Papildyta:
1. Scenarijus tinkamas holivudo filmui. Iki realybės mažai traukia...
2. Bet sertifikavimas leidžia palyginti skirtingų gamintojų produktus pagal tam tikrą standartą. Sertifikavimas taip pat yra tam tikras apynasris gamintojams, kad jie mažiau girtųsi.
3. Kokie yra PN sertifikavimo standartai, tokie yra. Gal turite kitų, geresnių. Pvz., suomių, švedų, kanadiečių?
4. Padarytumėte gerą darbą, jei sudėtumėte kuo įvairesnių rekupų savininkų atsiliepimus, online stebėjimus ir t.t. Nėra taip lengva rasti tokius duomenis.
5. Skaitykite 3 punktą. Duokite kitų įstaigų testus, sertifikatus, laboratorinius, realius tyrimus.
Papildyta:
Prieš gerą mėnesį buvau radęs nerealią nuorodą apie ŠS efektyvumą. Pamiršau pasidalinti. Taigi prašom.
Gal kas nors ką nors iškapstytų apie rekūpus.
Sutinku, hipertrofuotai aprašiau situacija, bet esmės tai nekeičia - gamintojai pasirenka sertifikuoti konkretų produktą ne todėl, kad 'šitas iš mano gaminių geriausias', o dėl krūvos kitų priežaščių (pardavėjai prispaudė 'nes visi konkurentai jau turi panašius modelius'; reikia laimėti didelį tenderį, kuriame yra toks reikalavimas įrašytas; reikia išskirti konkretų produktą iš visų kitų, geriausiai parsiduos (ar bus pelningiausias) ir pan. ir t.t.)
Sertifikavimu apskritai nesidomėjau ir, atvirai pasakius, nepriimu sprendimo pirkti/nepirkti žiūrint į popierių. Man esminis kriterijus, kad daiktas veiktų kaip jam priklauso (kad nusipirkus įrenginį už 2000+ EUR nereikėtų paskui aplink jį šokinėt su papildomu šilumos izoliavimu ar scotch'ais skyles jame klijuot ir pan.), kad būtų normalus garantinis/pogarantinis servisas + esminis kriterijus būtų valdomas elektroniškai (ar per tinklą, ar per modbus ar kokiu kitokiu pramoniniu protokolu) - žadu senatvėje pažaist su tai žaislais, pradėt nuo parametrų monitoringo, o paskui pabandyt ir su našumais pažaist. Ar jo gerumo parametrai skirsis 5% - čia antrinis man kriterijus. Taip kad mūsų pasirinkimo kriterijai skiriasi...
Atsiliepimų nėra daug. Apie Amalvą (konkrečius modelius) yra parašyta bloguose pas Vilienę, Raituzą, dabar ir Laurynas iš 'puspasyvio' namo blogo parašė, čia nemažai žmonių turi, tai informacija kaupiasi. Kolegos va turi susimontavę (bet nesusidraugavę kol kas su jais) Flexit Uni3 ir Renovent 180, tai pasišnekam apie problemas ir tiuningą. Kai tik feedback'as iš kolegų normalizuosis, papostinsiu žmonių patirtis.
Ai, dar žmonės iš gudrussildymas.lt lyg ir bandė kažkada kažkokius rekupų monitoringo duomenis online pateikinėti, bet nežiūrėjau koks ten pas juos statusas šiuo metu, gal dar tęsia monitoringą.
QUOTE(Verteris @ 2015 01 07, 11:48)
1. Sertifikavimu apskritai nesidomėjau ir, atvirai pasakius, nepriimu sprendimo pirkti/nepirkti žiūrint į popierių. Man esminis kriterijus, kad daiktas veiktų kaip jam priklauso
2. Atsiliepimų nėra daug. Apie Amalvą (konkrečius modelius) yra parašyta bloguose pas Vilienę, Raituzą, dabar ir Laurynas iš 'puspasyvio' namo blogo parašė, čia nemažai žmonių turi, tai informacija kaupiasi. Kolegos va turi susimontavę (bet nesusidraugavę kol kas su jais) Flexit Uni3 ir Renovent 180, tai pasišnekam apie problemas ir tiuningą. Kai tik feedback'as iš kolegų normalizuosis, papostinsiu žmonių patirtis.
2. Atsiliepimų nėra daug. Apie Amalvą (konkrečius modelius) yra parašyta bloguose pas Vilienę, Raituzą, dabar ir Laurynas iš 'puspasyvio' namo blogo parašė, čia nemažai žmonių turi, tai informacija kaupiasi. Kolegos va turi susimontavę (bet nesusidraugavę kol kas su jais) Flexit Uni3 ir Renovent 180, tai pasišnekam apie problemas ir tiuningą. Kai tik feedback'as iš kolegų normalizuosis, papostinsiu žmonių patirtis.
1. Sutinku tikrai nebūtina žiūrėti sertifikatų, bet be jų gamintojai labai lengvai primeluos. Todėl manau, kad kuo daugiau gamintojas turi skirtingų sertifikatų, tuo didesnė tikimybė, kad jo produktas ir veikia taip, kaip jis deklaruoja.
2. Aš irgi matau, kad nėra daug lietuviškų atsiliepimų. Bet gal yra kažkokių online testų/monitoringų Švedijoje/Suomijoje, Kanadoje? Beje, lietuviški duomenys irgi labai įdomus. Jie tik parodo, kad su Amalvos rekūpais (nesvarbu ar tai rotacinis, ar plokštelinis) nemažai problemų būna. Paulas be entalpinio šilumokaičio irgi niekam tikęs. Renoventas įdomus dalykas, bet tuo metu, kai šiltu oru vykdo atitirpinimą, išmeta daug šilumos. Todėl abejoju ar jo NVK kaip skelbia gamintojas yra 95 proc. Bet kuo daugiau patirties, tuo geriau.
Aš jau nusprendžiau, kad stogą šiltinsiu, kai atšils. Nėra čia ko su "raketomis" šildyti orą. O kadangi jau bus šilta, tai į galva vėl grįžo purškiamos PUR putos. Ar verta jomis pūsti stogą? Atmetame kainos faktorių. Kokie kiti šitos medžiagos trūkumai? Gaisrinė sauga, pučiatant sluoksniai gali susisluoksniuoti ir sukristi, galbūt vaikštant gegnėms gali atplyšti nuo gegnių ir susiformuos plyšiai, poveikis sveikatai. Iš principo PUR putos tinkamos dvišlaičiam mediniam stogui ar čia joms ne vieta? Nemačiau, kad vokiečiai į dvišlaitį stogą jas pūstų. Sako, kad taip nedaro dėl gaisrinių dalykų. Olandai lyg ir pučia. Kalbu tik apie uždarų porų putas.
QUOTE(cibulis @ 2015 01 08, 12:33)
Aš jau nusprendžiau, kad stogą šiltinsiu, kai atšils. Nėra čia ko su "raketomis" šildyti orą. O kadangi jau bus šilta, tai į galva vėl grįžo purškiamos PUR putos. Ar verta jomis pūsti stogą? Atmetame kainos faktorių. Kokie kiti šitos medžiagos trūkumai? Gaisrinė sauga, pučiatant sluoksniai gali susisluoksniuoti ir sukristi, galbūt vaikštant gegnėms gali atplyšti nuo gegnių ir susiformuos plyšiai, poveikis sveikatai. Iš principo PUR putos tinkamos dvišlaičiam mediniam stogui ar čia joms ne vieta? Nemačiau, kad vokiečiai į dvišlaitį stogą jas pūstų. Sako, kad taip nedaro dėl gaisrinių dalykų. Olandai lyg ir pučia. Kalbu tik apie uždarų porų putas.
Jei kainos faktorius dzin, tai tavo atveju kai gegnes is OSB matyt tikrai PUR butu vienas geriausiu - silciausiu ir sandariausiu variantu. Visus gaisrinius, ir kitus sertifikatus putejai paprastai turi
QUOTE(cibulis @ 2015 01 08, 13:33)
Aš jau nusprendžiau, kad stogą šiltinsiu, kai atšils. Nėra čia ko su "raketomis" šildyti orą. O kadangi jau bus šilta, tai į galva vėl grįžo purškiamos PUR putos. Ar verta jomis pūsti stogą? Atmetame kainos faktorių. Kokie kiti šitos medžiagos trūkumai? Gaisrinė sauga, pučiatant sluoksniai gali susisluoksniuoti ir sukristi, galbūt vaikštant gegnėms gali atplyšti nuo gegnių ir susiformuos plyšiai, poveikis sveikatai. Iš principo PUR putos tinkamos dvišlaičiam mediniam stogui ar čia joms ne vieta? Nemačiau, kad vokiečiai į dvišlaitį stogą jas pūstų. Sako, kad taip nedaro dėl gaisrinių dalykų. Olandai lyg ir pučia. Kalbu tik apie uždarų porų putas.
Idomu butu suzinoti ar tikrai po penkiu,sesiu metu dujos iseina ir lieka eilinis pulistirolas....
QUOTE(darius33 @ 2015 01 09, 03:34)
Jei kainos faktorius dzin, tai tavo atveju kai gegnes is OSB matyt tikrai PUR butu vienas geriausiu - silciausiu ir sandariausiu variantu. Visus gaisrinius, ir kitus sertifikatus putejai paprastai turi
Putėjai gaisrinius sertifikatus gal ir turi, bet aš apie gaisringumo reikalvimus stoge. Kodėl vokiečiai nepučia šitų putų į stogą? Surask man nors vieną namą Vokietijoje, kur į dvišlaitį namą būtų pučiamos šitos putos.
Kai kuriose šalyse pučia į dvišlaičius stogus, kai kur - nepučia. Įdomu kaip tos PUR putos gyvens stoge, kai lauke bus +30 ar +35. Juk jos gali pradėti lydytis, kaisti. Nenuostabu, kad vokiečiai į stogus dažniausiai deda tik vatą, ekovatą. Kažkodėl jie ne tik PUR putų nepurškia, bet EPSo nededa.
Papildyta:
QUOTE(biesas66 @ 2015 01 09, 08:11)
Idomu butu suzinoti ar tikrai po penkiu,sesiu metu dujos iseina ir lieka eilinis pulistirolas....
Kad jų liamda prastėja - tai faktas. Gamintojai to neslepia. Vietoje 0,021-0,023 lieka 0,028-0,030. Paskutinis skaičius gal ir ne itin malonus (0,030), bet 0,028 - visai neblogas. Tačiau mane apie šią medžiagą labiau domina kiti dalykai: ar po kurio laiko nesusluoksniuos (juk pūstų per kokius 7 kartus, t.y. 7 sluoksnius), nesukris, ar dėl gegnių vaikščiojimo (o stogas tikrai vaikšto) neatplyš jos nuo OSB ir neliks tarpų, ar yra kažkoks poveikis sveikatai, kaip sugeria garsą?
Galbut paciam reiketu nusipirkti koki flokoneli PU ir pabandyti purksti keliais sluoksniai ir paziureti, kas plius minus gaunasi, kaip su tuo sluoksniavimusi, man asmeniskai keliu kartu putimas, kelia dideliu abejoniu.
QUOTE(Noriukas5 @ 2015 01 09, 13:15)
Galbut paciam reiketu nusipirkti koki flokoneli PU ir pabandyti purksti keliais sluoksniai ir paziureti, kas plius minus gaunasi, kaip su tuo sluoksniavimusi, man asmeniskai keliu kartu putimas, kelia dideliu abejoniu.
Man irgi kelia, bet sako, kad jei oras aukščiau nei +10 ar +15, tai viskas bus gerai. Ypač jei virš +15. Tada gal ir viskas gerai.
O kur bandyti? Beje, tos flakonėlio putos gali būti kitokios nei iš tų statinių. Gali būti daug niuansų.
