Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 30 tema

QUOTE(vaikis_ @ 2015 01 06, 12:48)
daugelis "kinietisku" rekupu pasizymi tokiu skurdziu nustatymu bei programines irangos galimybemis jog verkti norisi. Tas pats galioja ir "kinietiskiems" SS.
Renkantis rekupa reikia ziureti netik kaip jis padarytas ir is ko, bet ir isanalizuoti ka jis istikro "gali" ziurint is nustatymu bei pacio valdymo.

ZS sukuria palankias salygas rekupui dirbti.


Leovira patys gaminą korpusą ir surenką visą kitą ko reikia kitų gamintojų
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2015 01 06, 12:03)
Man dar viena firma siūlėsi padaryti savadarbį glikolinį ŽŠ. Štai kainos. Kaip manote verta prasidėti su savadarbe sistema ar geriau rinktis tik gamyklinę, kuriai taikoma 2 metų garantiją.


Ar čia man skaičiavimai nusimušė, ar tame pasiūlyme glikolio įrašyta kelis kartus daugiau, nei reikia? Į 100 m to vamzdžio lyg ir susipiltų ~60 litrų, o pasiūlyme 320l įrašyta. Na dar kažkiek kitose sistemos dalyse tilptų, bet ne ~250l gi... g.gif

O dėl verta/neverta - šitoje sistemoje labai gesti nėra kam. Lauke vamzdžiai bet kuriuo atveju tie patys, o kas namo viduje - viskas lengvai pataisoma.
Atsakyti
QUOTE(vaikis_ @ 2015 01 05, 19:36)
kai pasiskaitai komentarus apie lietuviskus rotorinius rekupus, nesinori i ju puse net ziureti....

http://www.livinproj...s-suvartojimas/

"Kol kas užšalęs nebuvo, bet smarkiai kaupiasi kondensatas viename kampe išorinėj pusėje, bei drėgsta filtras, žadu papildomai izoliuoti tą pusė kur ateina iš laiko oras."

"Dėl įdomumo išjungiau teną pas save. Kambaryje rodo 21. Paduodamas 12.8 laipsnių, laikinai išėmiau filtrus pakilo iki 14.2. Viduje prie lauko -9 atrodo nekaip, susidare varvekliai, virš automatikos, kur elektra kabo lašai, čia kažkas netvarkoje su duo daiktu. Beje vidury nakties pradeda kalt kažkas, lyg ledas į rotorių liečiasi. Ir dar vienas įdomus dalykas, priešingai nei nurodyta Komfovent buklete prie didesnio oro kiekio parduodama temperatūra kyla."

Tikrai prasti rezultatai šiuo atveju.

Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2015 01 06, 10:19)
Nemanau, kad apledėti turėtų pilnai visas kanalas. Greičiausiai tik pats galas šaltojoje pusėje. Ir būtent galui pradėjus kimštis, srautas turėtų apsisukti. Tarkim ciklo pabaigoje, prieš pat apsisukant srautams, susidaro situacija kaip paveiksliuke.
[attachmentid=233709]
Tada srautai apsisuka. Pradžioje -20 temperatūros oras pradeda šilti -15 lede, toliau patenka vis į šiltesnę aplinką, kol galų gale išmetamas iš šiltojo +20 galo, kai tuo tarpu prieš apsisukimą jis būdavo išmetamas iš +15C galo. Dėl to manau, kad labai trumpam laikotarpiui NK turėtų netgi šoktelti.
Šiaip apsisukimas - tai procesas, kuris nenutrūkstamai veikia rotoriniuose. Jei bent trumpam NK rotoriniame kristeltų iki beveik 0, rotorinis šilumokaitis iš principo neveiktų.
Man tiesiog patiko techninis sprendimas.

Sutinku, viskas logiška. Gerai pavaizduota. Testavimo grafikuose taip pat nesimatė tiekiamo oro temperatūros svyravimų kai keisdavosi srautai.


QUOTE(Milao @ 2015 01 06, 10:19)
Dar vienas dalykas - kol kas dar nesu sugalvojęs, kaip aplamai rekuperatorių reiktų suderinti su oriniais saulės kolektoriais. Nelabai logiška būtų žiemą iš lauko paimtą +60C oro srautą rekuperatoriuje šaldyti iki kokių +30C.


O by-pass netinka?
Atsakyti
Nors ir paties rekuperatoriaus NVK nepagerėja, kai jis dirba su ŽŠ, bet vis tik turint žemo NVK rekupą su ŽŠ, rezultatas gaunamas toks pat, kaip aukšto NVK rekupo be ŽŠ. Pavyzdžiui:
Viduje +20C, lauke -20C, o iš ŽŠ ateina +8C (kaip koridos atveju)
90% NVK rekuperatorius be ŽŠ į kambarius padavinės +16C orą
67% NVK rekuperatorius su ŽŠ į kambarius irgi padavinės 16C orą

Kitas pavyzdys, prie tų pačių sąlygų, tik šį kartą su tuo pačiu rekuperatorium, kurio NVK 75%:
Su ŽŠ į kambarius padavinės 17C orą
Be ŽŠ į kambarius padavinės 10C orą

Iš to seka išvada, kad turint ŽŠ, pasidaro nebeverta išlaidauti ir verstis per galvą ieškant ypač aukšto NVK rekuperatoriaus. Ar net aplamai nebeverta ieškoti jokio rekuperatoriaus, jei pagrindinis šilumos šaltinis ne tiesioginė elektra.
QUOTE(cibulis @ 2015 01 06, 12:03)
NVK tikrai neįspūdingas - vos 75 proc. Galvojate, kad ŽŠ pakeltų NVK, aš manau, kad nelabai. ŽŠ tik padeda neužšalti, t.y. neblogina rekūpo NVK, bet pats rekūpas iš savęs daugiau neišspaus nei gali. <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
QUOTE(Verteris @ 2015 01 06, 13:19)
Ar čia man skaičiavimai nusimušė, ar tame pasiūlyme glikolio įrašyta kelis kartus daugiau, nei reikia? Į 100 m to vamzdžio lyg ir susipiltų ~60 litrų, o pasiūlyme 320l įrašyta. Na dar kažkiek kitose sistemos dalyse tilptų, bet ne ~250l gi...  g.gif

O dėl verta/neverta - šitoje sistemoje labai gesti nėra kam. Lauke vamzdžiai bet kuriuo atveju tie patys, o kas namo viduje - viskas lengvai pataisoma.

Glikolio skaičiai gali nesueiti, nes tada mes diskutavome, buvo tik kalbos apie kiekius ir t.t. Įmečiau, ką turiu.

Jei daryčiau šitą sistemą, tai tik su gręžiniu. Man tik įdomu ar su gręžiniu ir be entalpinio šilumokaičio pavyktų pasiekti gamintojo deklaruojamą NVK?
Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2015 01 06, 13:39)
1. Nors ir paties rekuperatoriaus NVK nepagerėja, kai jis dirba su ŽŠ, bet vis tik turint žemo NVK rekupą su ŽŠ, rezultatas gaunamas toks pat, kaip aukšto NVK rekupo be ŽŠ. Pavyzdžiui:
Viduje +20C, lauke -20C, o iš ŽŠ ateina +8C (kaip koridos atveju)
90% NVK rekuperatorius be ŽŠ į kambarius padavinės +16C orą
67% NVK rekuperatorius su ŽŠ į kambarius irgi padavinės 16C orą

Kitas pavyzdys, prie tų pačių sąlygų, tik šį kartą su tuo pačiu rekuperatorium, kurio NVK 75%:
Su ŽŠ į kambarius padavinės 17C orą
Be ŽŠ į kambarius padavinės 10C orą

2. Iš to seka išvada, kad turint ŽŠ, pasidaro nebeverta išlaidauti ir verstis per galvą ieškant ypač aukšto NVK rekuperatoriaus. Ar net aplamai nebeverta ieškoti jokio rekuperatoriaus, jei pagrindinis šilumos šaltinis ne tiesioginė elektra.

1. Ar tikrai geri skaičiavimai? Jei 90 proc. rekūpas be ŽŠ paduoda į patalpas +16. Nebent čia rotacinis? Kam tuomet daryti ŽŠ, jei gauname tą pačią temperatūrą be ŽŠ?

2. O kas tuomet vykdys oro mainus?
Papildyta:
Gal kas pasinaudos praktiškomis idėjomis.
Atsakyti
Pilnoje įsivaizduojamoje sistemoje 3 padavimai - tiesiai iš lauko vasarai, iš ŽŠ ir iš orinio kolektoriaus žiemai. O by-pass'as vienuose rekuperatoriuose gali būti, kituose ne. Norint elegantiškai, paprastai sudėlioti, teks biškį galvą pasukti.
QUOTE(BangaS @ 2015 01 06, 13:35)
O by-pass netinka? <{POST_SNAPBACK}>

1. Tikrai geri, pagal tiekiamo oro NVK formulę. Nei rotacinis, nei plokštelinis, tiesiog hipotetinis 90% rekupas. Ne hipotetinis gali būti, kad prie tokių sąlygų be ŽŠ aplamai neveiks.
2. Petka su Čiapajevu
QUOTE(cibulis @ 2015 01 06, 13:46)
1. Ar tikrai geri skaičiavimai? Jei 90 proc. rekūpas be ŽŠ paduoda į patalpas +16. Nebent čia rotacinis? Kam tuomet daryti ŽŠ, jei gauname tą pačią temperatūrą be ŽŠ?
2. O kas tuomet vykdys oro mainus? <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
QUOTE(Milao @ 2015 01 06, 14:06)

Bet jei realiai, tai kas varinės orą, jei rekūpo nėra ir nėra užkasto vamzdžio po žeme? Nebent per langus?
Atsakyti
Tai ventikas gali varinet ora. smile.gif
Instaliuoju va sistema ventiliacijai, be rekupo, bet su ZS.
Primityvia.

QUOTE(cibulis @ 2015 01 06, 13:18)
Bet jei realiai, tai kas varinės orą, jei rekūpo nėra ir nėra užkasto vamzdžio po žeme? Nebent per langus?

Atsakyti
Be domekt serijos yra ir kompakt kuri kurkas rimciau sudeta, dar ir apsiltinta 5cm kieta vata, rotorius dedas XL...

QUOTE(cibulis @ 2015 01 06, 11:18)
Aš irgi kaip atsarginį variantą galvojau apie lietuviškus (greičiausiai Amalvos) rekūpus, bet kažkaip po truputį irgi man jie pradeda nepatikti.

Panašu, kad geriausias variantas toks: plokštelinis priešpriešinių srautų rekupas ir glikolinis ŽŠ. Tik dar nežinau su entalpinu šilumokaičiu ar be jo.

Atsakyti
QUOTE(*** @ 2015 01 06, 14:54)
Be domekt serijos yra ir kompakt kuri kurkas rimciau sudeta, dar ir apsiltinta 5cm kieta vata, rotorius dedas XL...

Bet būtent Domekt serija yra sertifikuota. O gamintojas, mano supratimu, turėtų sertifikuoti geriausią savo produktą. Išeitų, kad Kompakt yra prastesnis.

Geriau pasidalink savo patirtimi apie savo rekupą. Ar jau pūti, kaip sekasi, koks triukšmas, kiek elektros prisuka, ar jaučiasi, kad pučia šaltoką orą, ar maišo kvapus?
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2015 01 06, 15:58)
Bet būtent Domekt serija yra sertifikuota. O gamintojas, mano supratimu, turėtų sertifikuoti geriausią savo produktą. Išeitų, kad Kompakt yra prastesnis.



Nesusilaikiau, paofftopikinsiu.

Jeezus, gamintojas sertifikuoja produktą, kurį mano reikalingu sertifikuoti.

Jei primityviai, idealiu atveju procesas atrodo taip. Sąvininkas žiūri į įmonės rezultatus ir praplatina angą direktoriui, kad blogai (nėr pardavimų, pelno, apyvartos ar pan.), žodžiu suprantama kalba paaiškina žmogui, ką reikia pasiekti (jei sąvininkas = direktorius, šito etapo nėra).

Tada direktorius savo ruožtu platina angas žemesniems pardavimų, technikos, aptarnavimo, veiklos ir pan. direktoriams (ar sk. vadovams, ar kas ten pagal įmonės struktūrą) ir įtaigiai paaiškina, ko nori sąvininkas iš jų ir ką reikia pasiekti.

Tada anie arba patys arba sava suprantama kalba pakalbėję su savo pavaldiniais nusprendžia, visafirminiam angų apsaugojimui reikia produkto X, kurio savikaina Y, pagal parametrus maždaug būtų Z ir kurį potencialiai būtų galima parduoti N gavrikų už S pinigų (na o, kad po pardavimo tas produktas kels galvos skausmą galutiniam vartotojui, tai jau ne gamintojo problema).

Visa tai nuleidžiama 'golovastikams', kurie apibrėžtų reikalavimų ribose kažką konstruoja. Tada pardavimų genijui kyla geniali mintis - o va jei ant to produkto dar užklijuosime birką iš superduperinstituto M, galėsim lengviau parduot N+K produktų, paimdami S+T daugiau pinigų. Jei papildomos pajamos (už daugiau parduotų produktų su didesne kaina) atperka birkos kainą, 'golovastikai' pastudijuoja superduperinstituto M sertifikavimo metodiką ir konstruojamą produktą datraukia iki tokio lygio, kad sertifikaciją praeitų.

Viso to rezultate turime pabrangintą daiktą (produkto šlifavimo kaštai + sertifikavimo kaštai), kurio visa esmė yra ta, kad jis praėjo sertifikavimo pagal sertifikavimo metodiką. Jo gerumas/blogumas ne certifikavimo metodikos aplinkybėmis lieka tiesa, slypinčia anapus.

Kitaip sakant - sertifikuotų daiktų gerumas yra sąlyginis, sertifikatas reiškia tik tiek, kad daiktas atitiko kriterijus sertifikavimo proceso nustatytomis sąlygomis ir daugiau nieko (ir tikrai neparodo geriausio gamintojo produkto, tuo labiau kad 'gerumo' kriterijų gali būt daug). Jei LT klimato sąlygos išeina už sertifikuojančios organizacijos metodikos ribų, tai jau lieka vargšo kliento galvos skausmu. Taigi geriausia rekomendacija šiuo atveju būtų surasti kelis veikiančius planuojamus pirkti įrenginius ir pašnekėt su sąvininkais, kokias problemas jie sukelia. Su sąlyga, aišku, kad tie sąvininkai objektyvūs, nesusiję su įrenginio pardavėjais.

Arba, šiuo konkrečiu atveju, eiti ir įdėmiai skaityti ką reiškia passivehauso rekupo sertikatas - kokie parametrai, kaip testuoti, kokiomis sąlygomis ir t.t. bei tada bandyti suprasti ir nuspręsti, ar daiktas, kuris praėjo tokius bandymus, yra tinkamas konkrečiomis sąlygomis (LT klimatas, namo charakteristkos, oro kiekiai ir t.t.).



Atsakyti
Ką tik buvau name. Kai atvažiavau lauke rodė -17, išvažiuojant -18. Pirmame namo aukšte buvo -2, antrame -4. Kaip ir yra -15 laipsnių skirtumas, lyg ir tinkamos sąlygos termovizijai, nors rytoj jau turėtų atšilti. Jei dar palaikytų šaltį, paimčiau iš kaimyno pečių, pakaitinčiau ir turėčiau -20 laipsnių skirtumą? Ar niekam tikusi idėja?
Papildyta:
QUOTE(Verteris @ 2015 01 06, 17:15)
1. Jeezus, gamintojas sertifikuoja produktą, kurį mano reikalingu sertifikuoti.

Jei primityviai, idealiu atveju procesas atrodo taip.

2. Kitaip sakant - sertifikuotų daiktų gerumas yra sąlyginis, sertifikatas reiškia tik tiek, kad daiktas atitiko kriterijus sertifikavimo proceso nustatytomis sąlygomis ir daugiau nieko (ir tikrai neparodo geriausio gamintojo produkto, tuo labiau kad 'gerumo' kriterijų gali būt daug).

3. Jei LT klimato sąlygos išeina už sertifikuojančios organizacijos metodikos ribų, tai jau lieka vargšo kliento galvos skausmu.

4. Taigi geriausia rekomendacija šiuo atveju būtų surasti kelis veikiančius planuojamus pirkti įrenginius ir pašnekėt su sąvininkais, kokias problemas jie sukelia. Su sąlyga, aišku, kad tie sąvininkai objektyvūs, nesusiję su įrenginio pardavėjais.

5. Arba, šiuo konkrečiu atveju, eiti ir įdėmiai skaityti ką reiškia passivehauso rekupo sertikatas - kokie parametrai, kaip testuoti, kokiomis sąlygomis ir t.t. bei tada bandyti suprasti ir nuspręsti, ar daiktas, kuris praėjo tokius bandymus, yra tinkamas konkrečiomis sąlygomis (LT klimatas, namo charakteristkos, oro kiekiai ir t.t.).

1. Scenarijus tinkamas holivudo filmui. Iki realybės mažai traukia...

2. Bet sertifikavimas leidžia palyginti skirtingų gamintojų produktus pagal tam tikrą standartą. Sertifikavimas taip pat yra tam tikras apynasris gamintojams, kad jie mažiau girtųsi.

3. Kokie yra PN sertifikavimo standartai, tokie yra. Gal turite kitų, geresnių. Pvz., suomių, švedų, kanadiečių?

4. Padarytumėte gerą darbą, jei sudėtumėte kuo įvairesnių rekupų savininkų atsiliepimus, online stebėjimus ir t.t. Nėra taip lengva rasti tokius duomenis.

5. Skaitykite 3 punktą. Duokite kitų įstaigų testus, sertifikatus, laboratorinius, realius tyrimus.
Papildyta:
Prieš gerą mėnesį buvau radęs nerealią nuorodą apie ŠS efektyvumą. Pamiršau pasidalinti. Taigi prašom.

Gal kas nors ką nors iškapstytų apie rekūpus.
Atsakyti