Pasyvus namas - 30 tema

#61
O kodėl srautų apkeitimo momentu NVK turėtų taip nukristi? Sakyčiau net atvirkščiai, pradiniu momentu trumpą laiką NK gali būti net šiek tiek didesnis. Juk šiltoji šilumokaičio pusė ir po srautų apkeitimo lieka šiltąja, o šaltoji - šaltąja.
QUOTE(BangaS @ 2014 12 31, 02:39)
Remiantis tokia logika tas hibridinis menkai pamaišo srautus kol gerai veikia sklendės, bet skaičiuojant jo šilumos atgavimą reikia įvertinti, kad "atsidusimo" momentu jo NVK yra labai menkas (beveik = 0). Tai gan stipriai atsilieptų kalbant apie aukštus NVK <{POST_SNAPBACK}>

Prie žemesnių temperatūrų matyt spragsės dažniau, daugiau maišys oro, taps praktiškai rotoriniu, bet geroji dalis yra ta, kad kol temperatūros neekstremalios, šilumokaitis pasižymi visomis gerosiomis plokštelinio savybėmis.
QUOTE(mintas @ 2014 12 31, 11:58)
.. dėl Pohodos apsisukimo tik 6 kartus per valandą tai jau galima rimčiau prisikabinti. <{POST_SNAPBACK}>

2. Vienas gręžinys - vienas zondas. O paskui jau viršuje atsišakojimai. Vienu variantu SS ir rekūpo pašildymas lygiagrečiai, kitu - nuosekliai. ed@ buvo minėjęs, kad kažkur darė nuoseklų variantą - pirmiausia gliukolis atidirba SS, o paskui pravėsęs dar ir orą prieš rekuperatorių pašildo.
3. Paprastai rekupertorių gamintojai kalba tik apie temperatūrinį NK. Jei šilumokaitis entalpinis, jo šiluminis NK ženkliai geresnis, nors ir temperatūrinis šiek tiek krenta. T.y. šilumos jis sugrąžina daugiau. Bet entalpinių (popierinių) šilumokaičių aš vis tiek nepripažįstu. Geriau jau tada rotorius.
QUOTE(cibulis @ 2015 01 03, 15:13)
2. O kaip techniškai padaryti, kad vienu gręžiniu naudotųsi ir geroterma, ir rekūpas? Kaip į gręžinio skylę sukišti du zondus? Ar įmanoma misija?
3. Paprastas plokštelinis turi geresnį NVK, todėl dėti su entalpiniu kaip ir kvaila būtų... <{POST_SNAPBACK}>

Su rekupu gali atlikti ne sandarumo matavimus, bet sukėlęs slėgį gali su termovizorium ieškoti skylių šiltinime. T.y. pirmu žingsniu surasti skyles jas sutvarkyti be jokios sandarumo matavimo įrangos. O matuojant sandarumą tik įsitikinti, kad rezultatas tikrai toks, kokio reikia.
QUOTE(biesas66 @ 2015 01 04, 21:31)
Tik kodel niekas nedaro sandarumo testu su recupais.. plius man testas kainuos 100 euru.. smile.gif  Plius kaip nustatyti kiek oro pasikeicia ir t.t.
Ech,kad butu taip viskas paprasta kaip jus sakote.. <{POST_SNAPBACK}>


Papildyta:
Geologas žinoma kad geologų krašte smile.gif
QUOTE(mantesas @ 2015 01 05, 11:20)
5 km nuo gargzdu maciuiciu link <{POST_SNAPBACK}>

Atsakyti
#62
QUOTE(Milao @ 2015 01 05, 11:25)
O kodėl srautų apkeitimo momentu NVK turėtų taip nukristi? Sakyčiau net atvirkščiai, pradiniu momentu trumpą laiką NK gali būti net šiek tiek didesnis. Juk šiltoji šilumokaičio pusė ir po srautų apkeitimo lieka šiltąja, o šaltoji - šaltąja.
Prie žemesnių temperatūrų matyt spragsės dažniau, daugiau maišys oro, taps praktiškai rotoriniu, bet geroji dalis yra ta, kad kol temperatūros neekstremalios, šilumokaitis pasižymi visomis gerosiomis plokštelinio savybėmis.


Šalinamo oro kanalas apledėja, tada apkeičiami srautai. Tuo apledėjusiu kanalu pradedamas tiekti oras į patalpas. Kol šerkšnas atitirpsta turėtų padavinėti labai vėsų orą į patalpas.
Bet 12k už jį yra per daug, nes investicijos atsiperkamumas pasidaro ~15-20 metų. Jo plastikinis šilumokaitis tiek netrauks, o tos brangios patentuotos "užuolaidėlės"- sklendės yra integruotos į šilumokaitį. Tai reiškia, kad keičiant šilumokaitį jis kainuos kaip pusę rekuperatoriaus.

Kituose rekuperatoriuose naudojami celiulioziniai ("popieriai") šilumokaičiai yra žymiai prastesnio šiluminio laidumo nei aliuminiai, nes jie yra storesnių sienelių ir medžiaga daug mažiau laidi šilumai. Net ir esant sudrėkusioms plokštelėms jų šilumos laidumas yra mažesnis nei aliuminio, bet dėl garavimo plokštelės labiau atvėsta ir turėtų daugiau šilumos nuimti iš šalinamo srauto. Dėl šių priežasčių negalima aiškiai pasakyti kuris šilumokaitis bus efektyvesnis. Reikia giliau panagrinėti.
Atsakyti
#63
QUOTE(Milao @ 2015 01 05, 11:25)
1. Vienas gręžinys - vienas zondas. O paskui jau viršuje atsišakojimai. Vienu variantu SS ir rekūpo pašildymas lygiagrečiai, kitu - nuosekliai. ed@ buvo minėjęs, kad kažkur darė nuoseklų variantą - pirmiausia gliukolis atidirba SS, o paskui pravėsęs dar ir orą prieš rekuperatorių pašildo.
2. Paprastai rekupertorių gamintojai kalba tik apie temperatūrinį NK. Jei šilumokaitis entalpinis, jo šiluminis NK ženkliai geresnis, nors ir temperatūrinis šiek tiek krenta. T.y. šilumos jis sugrąžina daugiau. Bet entalpinių (popierinių) šilumokaičių aš vis tiek nepripažįstu. Geriau jau tada rotorius.

1. O kur tas atsišakojimas daromas? Zondo kilpą dalinamą į dvi ir jungiama per suvirinimą ar nuo ŠS eina papildomas atsišakojimas į rekupą?

2. Kuo skiriasi temperatūrinis ir šiluminis NVK? Kodėl nepripažįstate popierinių ir sakote, kad rotorius geriau?

Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 01 05, 13:58)
Šalinamo oro kanalas apledėja, tada apkeičiami srautai. Tuo apledėjusiu kanalu pradedamas tiekti oras į patalpas. Kol šerkšnas atitirpsta turėtų padavinėti labai vėsų orą į patalpas.
Bet 12k už jį yra per daug, nes investicijos atsiperkamumas pasidaro ~15-20 metų. Jo plastikinis šilumokaitis tiek netrauks, o tos brangios patentuotos "užuolaidėlės"- sklendės yra integruotos į šilumokaitį. Tai reiškia, kad keičiant šilumokaitį jis kainuos kaip pusę rekuperatoriaus.

12 000 Lt kaina yra be nuolaidos, su nuolaida jis kainuotų apie 10 696 Lt. Nuolaida būtų taikoma tuo atveju, jei būtų užsakyti vėdinimo sistemos darbai.
Atsakyti
#64
kai pasiskaitai komentarus apie lietuviskus rotorinius rekupus, nesinori i ju puse net ziureti....

http://www.livinproj...s-suvartojimas/

"Kol kas užšalęs nebuvo, bet smarkiai kaupiasi kondensatas viename kampe išorinėj pusėje, bei drėgsta filtras, žadu papildomai izoliuoti tą pusė kur ateina iš laiko oras."

"Dėl įdomumo išjungiau teną pas save. Kambaryje rodo 21. Paduodamas 12.8 laipsnių, laikinai išėmiau filtrus pakilo iki 14.2. Viduje prie lauko -9 atrodo nekaip, susidare varvekliai, virš automatikos, kur elektra kabo lašai, čia kažkas netvarkoje su duo daiktu. Beje vidury nakties pradeda kalt kažkas, lyg ledas į rotorių liečiasi. Ir dar vienas įdomus dalykas, priešingai nei nurodyta Komfovent buklete prie didesnio oro kiekio parduodama temperatūra kyla."
Atsakyti
#65
Buvau šį vakarą prie namo. Mano difuzinė jau visiškai sausa. Žiūrėsiu ar krentant temperatūrai vėl apšerkšnys ar ne? Beje, įdomiai su temperatūromis. Praeitą savaitę, kai buvo atšalę iki -8, tai pirmame aukšte buvo -2, o antrame -4. Šį vakarą, kai lauke buvo -5, viduje buvo +1 (abiejuose aukštuose).
Atsakyti
#66
1. Kur nors katilinėje, kur stovi SS ir rekuperatorius. Net nežinau, kokia schema būtų optimaliausia apjungti. Gal net nėra didelio skirtumo.
2. Temperatūrinis išskaičiuojamas paprasčiausiai, pamatavus temperatūras ir suvedus reikšmes į formules. Bet neįvertina drėgmės, srautų įtakos. O drėgmės įtaka didžiulė, nes vandens išgarinimui reikalingi dideli energijos kiekiai. ed@ vėdinimo temose buvo pateikęs daug išsamių skaičiavimų ta tema, nebesikartosiu. Šiluminis NK įvertina ir su oru pernešamos drėgmės įtaką, ir nusako ne santykius tarp temperatūrų, o kokia energijos dalis yra sugrąžinama, o kokia išmetama.
Nepatinka man idėja paduodamą oro srautą drėkinti iš išmetamo oro surinktu kondensatu. O kondensuojasi rekuperatoriuje ne tik tyras distiliuotas vandenukas, bet ir įvairios kitokios lakios medžiagos, kurių šalinimui vėdinimo sistema ir yra skirta. Kol nežinau kokiais mastais tos nepageidaujamos medžiagos yra grąžinamos garinant kondensatą, šiuo klausimu lieku paranojiškas. O ar šilumokaitis popierinis, ar rotorinis, procesas iš esmės tas pats. Tik rotorius bent jau patikimiau atrodo tikėtino ilgaamžiškumo ir atsparumo ekstremaliam šalčiui prasme. Bet nepripažįstu ir rotorių. Prioritetas vistik aliuminiam priešpriešiniam šilumokaičiui. Arba plastikiniam, priklausomai nuo kainos ir efektyvumo santykio.
QUOTE(cibulis @ 2015 01 05, 19:33)
1. O kur tas atsišakojimas daromas? Zondo kilpą dalinamą į dvi ir jungiama per suvirinimą ar nuo ŠS eina papildomas atsišakojimas į rekupą?
2. Kuo skiriasi temperatūrinis ir šiluminis NVK? Kodėl nepripažįstate popierinių ir sakote, kad rotorius geriau? <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
#67
Norejau paklausti, gal kas turite savo tech patalpos koki planeli - kur kas kaip issidesto, kiek vietos kam reikia, kur kanaliacijos vamzdzius pravesti ... bigsmile.gif
Atsakyti
#68
Nemanau, kad apledėti turėtų pilnai visas kanalas. Greičiausiai tik pats galas šaltojoje pusėje. Ir būtent galui pradėjus kimštis, srautas turėtų apsisukti. Tarkim ciklo pabaigoje, prieš pat apsisukant srautams, susidaro situacija kaip paveiksliuke.
[attachmentid=233709]
Tada srautai apsisuka. Pradžioje -20 temperatūros oras pradeda šilti -15 lede, toliau patenka vis į šiltesnę aplinką, kol galų gale išmetamas iš šiltojo +20 galo, kai tuo tarpu prieš apsisukimą jis būdavo išmetamas iš +15C galo. Dėl to manau, kad labai trumpam laikotarpiui NK turėtų netgi šoktelti.
Šiaip apsisukimas - tai procesas, kuris nenutrūkstamai veikia rotoriniuose. Jei bent trumpam NK rotoriniame kristeltų iki beveik 0, rotorinis šilumokaitis iš principo neveiktų.
Man tiesiog patiko techninis sprendimas. Dėl 12k kainos, bent jau man kaip turinčiam ŽŠ toks daiktas ekonomiškai niekaip negali būti pateisinamas. Manau kai ateis laikas, ieškosiu kažko ypač pigaus, žiūrėdamas tik į oro srauto parametrą ir ignoruodamas NK. Galbūt vien tik ventiliatoriais pasitenkinsiu, žiūrėsim. Dar vienas dalykas - kol kas dar nesu sugalvojęs, kaip aplamai rekuperatorių reiktų suderinti su oriniais saulės kolektoriais. Nelabai logiška būtų žiemą iš lauko paimtą +60C oro srautą rekuperatoriuje šaldyti iki kokių +30C.
QUOTE(BangaS @ 2015 01 05, 13:58)
Šalinamo oro kanalas apledėja, tada apkeičiami srautai. Tuo apledėjusiu kanalu pradedamas tiekti oras į patalpas. Kol šerkšnas atitirpsta turėtų padavinėti labai vėsų orą į patalpas.
Bet 12k už jį yra per daug, nes investicijos atsiperkamumas pasidaro ~15-20 metų. Jo plastikinis šilumokaitis tiek netrauks, o tos brangios patentuotos "užuolaidėlės"- sklendės yra integruotos į šilumokaitį. Tai reiškia, kad keičiant šilumokaitį jis kainuos kaip pusę rekuperatoriaus. <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
#69
QUOTE(vaikis_ @ 2015 01 05, 19:36)
kai pasiskaitai komentarus apie lietuviskus rotorinius rekupus, nesinori i ju puse net ziureti....

http://www.livinproj...s-suvartojimas/

Aš irgi kaip atsarginį variantą galvojau apie lietuviškus (greičiausiai Amalvos) rekūpus, bet kažkaip po truputį irgi man jie pradeda nepatikti.

Panašu, kad geriausias variantas toks: plokštelinis priešpriešinių srautų rekupas ir glikolinis ŽŠ. Tik dar nežinau su entalpinu šilumokaičiu ar be jo.
Atsakyti
#70
QUOTE(Milao @ 2015 01 06, 00:14)
1. Kur nors katilinėje, kur stovi SS ir rekuperatorius. Net nežinau, kokia schema būtų optimaliausia apjungti. Gal net nėra didelio skirtumo.



kiek randu info - pajungimas lygiagrečiai ŠS grežiniui darant atšakas su atbuliniais vožtuvais:
http://www.sole-ewt....m... und WP.pdf
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2015 01 06, 11:18)
Aš irgi kaip atsarginį variantą galvojau apie lietuviškus (greičiausiai Amalvos) rekūpus, bet kažkaip po truputį irgi man jie pradeda nepatikti.

Panašu, kad geriausias variantas toks: plokštelinis priešpriešinių srautų rekupas ir glikolinis ŽŠ. Tik dar nežinau su entalpinu šilumokaičiu ar be jo.


šitų užklausiau dėl šilumokaičio:
http://leovira.lt/ka...rekuperatoriai/
naudoja kinietiškus Holtop entalpinius kryžminių srautų:
http://www.holtop.co...-exchanger.html
NVK neįspudingas, bet jei komplektuoti su EC varikliais + ŽS, tai gal gautusi efektyvus ir palyginus nebrangus variantas

beje matau kad Holtop pradėjo gaminti ir priešpriešinių srautų entalpinius, vadinasi rinka eina link priešpriešinių entalpinių smile.gif
Atsakyti
#71
QUOTE(Milao @ 2015 01 06, 00:14)
1. Kur nors katilinėje, kur stovi SS ir rekuperatorius. Net nežinau, kokia schema būtų optimaliausia apjungti. Gal net nėra didelio skirtumo.
2. Nepatinka man idėja paduodamą oro srautą drėkinti iš išmetamo oro surinktu kondensatu. O kondensuojasi rekuperatoriuje ne tik tyras distiliuotas vandenukas, bet ir įvairios kitokios lakios medžiagos, kurių šalinimui vėdinimo sistema ir yra skirta. Kol nežinau kokiais mastais tos nepageidaujamos medžiagos yra grąžinamos garinant kondensatą, šiuo klausimu lieku paranojiškas. O ar šilumokaitis popierinis, ar rotorinis, procesas iš esmės tas pats. Tik rotorius bent jau patikimiau atrodo tikėtino ilgaamžiškumo ir atsparumo ekstremaliam šalčiui prasme. Bet nepripažįstu ir rotorių. Prioritetas vistik aliuminiam priešpriešiniam šilumokaičiui. Arba plastikiniam, priklausomai nuo kainos ir efektyvumo santykio.

1. Man viena firma praeitais metais siūlė tokį gamyklinį variantą. Tik čia ne su gręžiniu, o su horizontaliu kolektoriumi. Sudedamosios sistemos dalys: 1 psl. ir 2 psl. Tokios sistemos kaina apie 7600 Lt. Čia aišku be kolektoriaus įrengimo darbų ir be montavimo. Tik pati įranga. Štai čia gamyklinės įrangos kainos be nuolaidos. Pernai sakė pritaikytų apie 13 proc. nuolaida. Man dar viena firma siūlėsi padaryti savadarbį glikolinį ŽŠ. Štai kainos. Kaip manote verta prasidėti su savadarbe sistema ar geriau rinktis tik gamyklinę, kuriai taikoma 2 metų garantiją. Aš tik vietoje horizontalaus kolektoriaus padaryčiau gręžinį. Dar atstovai sako, kad su šituo gruntiniu ŽŠ galima vasarą vėsinti namą:
Ziema ji pasildo nuo -20 iki 0, o vasara atvesina nuo +30 iki 16 C.
Neuzsalantis, etilengliukolis. Nereikia papildymi, sistema uzdara, skystis ieina i kaina.
Jis dirba ne nuolatos, o tik tuomet kai reikia (Lauko T<0 ir daugiau uz 24 C).

Beje, gal galima nuo ŠS padaryti atšaką į rekupą ir tiesiog pašildyti paduodamą orą. Panašiai kaip šildyti dar vieną patalpą. Pastatyti kažkokį vandenį pašildytuvą. Ar čia beviltiškas dalykas?
2. Įdomiai čia paaiškinote. Įdomu ar tikrai popierinis, entalpinis šilumokaitis gali pamaišyti kvapus? Jis atgauna drėgmę, todėl gal ir gali pamaišyti kvapus. Ar visgi entalpinis kvapų nemaišo?
Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2015 01 06, 10:19)
Man tiesiog patiko techninis sprendimas. Dėl 12k kainos, bent jau man kaip turinčiam ŽŠ toks daiktas ekonomiškai niekaip negali būti pateisinamas.

12 000 Lt jis kainuoja be nuolaidos. Jei užsakyčiau jų montavimo darbus, jis kainuotų apie 10 696 Lt, nors kaimynui lyg ir už 7000 - 8000 Lt atidavė, bet kažkaip po to nei kaimynas, nei atstovas nenorėjo apie kainas kalbėti.
Papildyta:
QUOTE(mariuzs @ 2015 01 06, 11:51)
šitų užklausiau dėl šilumokaičio:
http://leovira.lt/ka...rekuperatoriai/
naudoja kinietiškus Holtop entalpinius kryžminių srautų:
http://www.holtop.co...-exchanger.html
NVK neįspudingas, bet jei komplektuoti su EC varikliais + ŽS, tai gal gautusi efektyvus ir palyginus nebrangus variantas

NVK tikrai neįspūdingas - vos 75 proc. Galvojate, kad ŽŠ pakeltų NVK, aš manau, kad nelabai. ŽŠ tik padeda neužšalti, t.y. neblogina rekūpo NVK, bet pats rekūpas iš savęs daugiau neišspaus nei gali.
Atsakyti
#72
daugelis "kinietisku" rekupu pasizymi tokiu skurdziu nustatymu bei programines irangos galimybemis jog verkti norisi. Tas pats galioja ir "kinietiskiems" SS.
Renkantis rekupa reikia ziureti netik kaip jis padarytas ir is ko, bet ir isanalizuoti ka jis istikro "gali" ziurint is nustatymu bei pacio valdymo.

ZS sukuria palankias salygas rekupui dirbti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vaikis_: 06 sausio 2015 - 12:51