Pasyvus namas - 30 tema

As tai pvz esu garantuotas del ekovatos uzputimo. Maciau kokia ji landi ir t.t. Pas mane buvo pora kiseniu del kuriu drebejau,bet termovizija visiskai neparode kad tos vietos problemines,plius aplink kamina buvo deze padaryta kad neprisipustu ekovatos,bet vistiek prisipute per nedidelius plysius..
Papildyta:

Kampas ispjautas.

Minto inicijuotas pasiūlymas PN bendruomenei - užbaigus pildyti visus 50 šios temos puslapių, nebetęsti toliau temos "Pasyvus namas" pavadinimu, o energiškai efektyvių namų klausimais toliau diskutuoti temoje A klasės energinio naudingumo namai. O šią temą toliau tęsti kiek patiuninguotu pavadinimu, kaip pvz. "A, A+, A++ klasės namai".
PN tema buvo pradėta dar 2010 metais, kai visokie A++ Lietuvoje dar nebuvo reglamentuoti. PN standartas Lietuvoje kaip ir "nelegalas", bet tuo metu tai buvo tinkamiausia pavyzdinė energiškai efektyvaus namo koncepcija. Šiuo metu jau turim dar aukštesnę kartelę iškėlusį lietuvišką, teisės aktais reglamentuotą standartą, todėl ir siūlymas atsisakyti dviejų iš principo tom pačiom diskusijom skirtų temų - PN ir A, ir koncentruotis į vieną, šiai dienai, šioje žemėje aktualesnę.

Ką manote apie tokias PIR plokštes. Žiūrėkit nuo 5:23 min. Abi PIR plokštės pusės padengtos aliuminio folija, plokštės su išdroža ir su gamykloje pritvirtintu 12,5 mm storio žaliu GKP. Vienintelis dalykas, kad sujungimo tarpų negalima praeiti su aliuminio lipnia juosta, bet gal ir nereikia. Gal ten iš esmės ir taip sandariai viskas išeina.

Kaina - įspūdinga. Į Lietuvą tokios kol kas neveža, bet pagal specialų užsakymą man atvežtų. Štai koks sumuštinis su ekovata būtų. Belieka vienintelis klausimas: kaip padaryti ventiliacines angas. Be angų negerai, nes nuo rasos taško ant difuzinės bus šerkšno, kuris virs vandeniu ir bėgs link EPS ir MPP. Gali įsimesti pelėsis. O skyles galima padaryti kiek suprantu tik taip: su kažkokiu grąžtu išgręžti skyles arba su karšta viela pjauti EPS. Gal dar kažkoks būdas yra?

1. Vis dar ieškau sprendimo.

2. Na, štai pražiopsojot su priežiūra, tai dabar ir kankinuosi. Vieną gerą dalyką jau radau. Tik reikia sugalvoti kaip išspręsti problemą su skylėmis EPS.

3. Neteisingai supratote. Aš ne stogo sumuštinį pavadinau 9 iš 10. O tik sakiau, kad mano galva radau vatininkus, kurie man vatą sudėtų 9 iš 10 balų. Sumuštinis su difuzine + vata + PIR + karkasas + GKP nėra labai blogas, bet ir ne pats geriausias. Manyčiau tvirto 8 tikrai vertas.

4. Štai kodėl vis dar noriu tokio sumuštinio. Šitos PIR su aliuminiu iš abiejų pusių ir gamykloje pritvirtintu GKP man tikrai patiko. Atkrenta metalinio karkaso GKP tvirtinimas, papildomos skylės, darbas ir t.t. Beje, gal galima imti PIR su aliuminiu iš abiejų pusių ir GKP priklijuoti jau name. Ar čia kvaila idėja? Aišku, kad gamykloje padaro kokybiškiau, bet gal įmanoma ir vietoje prisiklijuoti ir dar medvraščiais prisukti. Gal būt būtų tas pats efektas?

5. Kokie kiti?

6. Sakote, kad vata blogai, bet taip pat sakote, kad ir ekovata blogai. Tai kas tada gerai? Aš kaip tik galvoju, kad ekovata gerai todėl, kad eliminuoja darbo broką. Manyčiau, kad tikrai eliminuoja. Ji nėra labai šilta, bet dėl darbo kokybės manau, kad tikrai verta dėmesio medžiaga.

Ka apie toki sumustini sneka difuzines pardavejai? Bijau kad su vedinimu is apacios tu pasidarysi sau bedos. Ar suvoki kad pati difuzine buvo sugalvota tam kad keiciantis temperaturai susidares kondensatas ventiliuojamame tarpe po stogo danga nelasetu ant siltinimo sluoksnio. O tu ketini irengti toki pati vedinimo kanala po difuzine, tai kokia tos difuzines role?



Gal tiesiog pjauk difuzine lauk ir suk plokste jai manai jog tai pakankama apsauga nuo dregmes, nebereikes sukt galva kaip durt dar viena skyle polistirole..

Jei teisingai tave supratau, tai sakai, kad po difuzine negali būti ventiliuojamo tarpo. Ar taip? Gera mintis. Varau pasikonsultuoti su gamintojais.

Difuzinė irgi gali ventiliuotis iš abiejų pusių, bet geriausiai tokiam tikslui būtų tikusi antikondensacinė.
Man labiau patinka kietos šiltinimo medžiagos, ne vatos.

Sutinku, kad antikondensacinė tiktų labiau, jei būčiau iš karto numatęs ventiliacinį oro tarpą iš abiejų pusių. Bet kadangi galvojau apie vatą, tai tokiu atveju mano supratimu labiau tinka difuzinė.

O man jokio skirtumo kokios medžiagos: kietos ar minkštos. Esmė, kad būtų naudojamos pagal paskirtį. Juk vata niekas nešiltina rūsio pamatų iš lauko pusės, nes tai tikrai kvaila mintis.

Stoge pirmiausiai reikia nedegių medžiagų. Ne veltui vokiečiai į tai žiūri labai griežtai ir praktiškai neradau namų, kurie būtų apšiltinti kietomis medžiagos. Aišku jie deda PIR plokštes, bet dažniausiai jas deda iš lauko pusės. Niekur pas vokiečius nemačiau EPS ar PUR putų tarp gegnių (mačiau tik reklamas, kad siūlo, bet įgyvendinto varianto nemačiau - gal vienas kitas ir yra). Jie tarp gegnių dažniausiai deda vatą arba ekovatą. Namo ir gyventojų saugumas svarbiau nei keli liamdos skaičiai po kableliais.

Difuzinė turi tik vieną trūkumą. Statybininkai sako, kad ji su laiku pavargsta. Nuo vėjo gali suplyšti, išsitampyti. Tokiu atveju vėjas prapūtinės vatą ir kris vatos šiluminės savybės. O tai labai lengva pajusti, kai pamatysi padidėjusias šildymo išlaidas.

Bet kai miegant ar šiaip pradės smilkti, kaisti EPS gali ir nepastebėti. Be to jūs dar protingai žadate daryti su EPS tarp gegnių, nes gegnės bus dvitėjos sijos (OSB). Tokiu atveju gegnės gal beveik nevaikščios, EPS gerai ir be tarpų prisiglaus prie gegnių. Bet mano galva Viliaus ar Klezio name stogas apšiltintas kvailai. Sudėjo EPS tarp paprastų medinių gegnių ir galvoja, kad jos nevaikščios, neatsiras įtrūkių ir t.t. O be to Viliaus stogas - skarda. Klezio bent jau skalūnas. Ir kaip žmonės taip stato namus.

Nesidyvik cibuli is Kleizio ir Viliaus stogo, jie dare bandymus visu pirma, nezinai tu ar vaikscios ir atsiras tarpai ar ne, kol nenuardysi stogo tol nesuzinosi, todel tavo pasakymai lieka speliojimais. Jie patys sau dare ir dare krupsciai, ateis statybiorai sumes tau vata belekaip, ir vel turesi pravala:) jei jau rimtai degs tai ir vatos nepades, nauja nama teks statyt. Man asmeniskai rimciausiai minto stogas padarytas, kai statysiuos antra nama sau, tik plokscia stoga darysiuos, pigu, patikima, grazu( cia jau kiekvieno skonis)

Sildymo trecias sezonas baigiasi nematau jokiu pakitimu sudejes i madine perdanga Neps ir naudojau neps tvirtini Soudal melynas elastskas flexi foam gun montazines putas .Drasiai gali net vaikscioti .Turiu priejima i palepe .

p.s. toks C. ah . ekspertas ,kad zino kur truks ,kur praleis ,kur vaikscios ,kur nesandaru ,kur ....o nesamoes pats ruosiasi daryti su mazais pir gabaliukais kur negali uzsandarinti is virsaus siuliu o virsije vata ...

Vokiečiai purškia vatą ne dėl priešgaisrinių priežasčių, o taupydami darbo jėgą. Pas juos ir klimatas šiltesnis, labiau palankus vatoms.

Jeigu patalpose kiltų toks gaisras, kad pradegtų dvigubas gipsas ir osb, tai jau nelabai liktų skirtumo kuo apšiltintas stogas. Šioje vietoje aktualiau yra susitvarkyti elektros instaliaciją, susidėti nedegią grindų dangą ir mažai degius baldus (ankstyvoji statdija) nei žiūrėti į stogo šiltinamosios medžiagos degumo charakteristikas, kurios aktualios tik esant kapitaliniam gaisrui. Mano butą vieną kartą jau išgelbėjo nedegi grindų danga kai užsidegė fotelis dėl nuvirtusios stalinės lempos.



Čia aktualu tik neventiliuojamai konstrukcijai su metaline danga ar neapsaugotam eps paviršiui

Jeigu šiltinsite minkšta šiltinimo medžiaga, visai gerai, pageidautina po difuzine oro ventiliacija, aš kažkada planavau tam reikalui dėti kietą 2cm vata, panaudodamas plasmasinius lovelius prisukamus juos prie gegnių šonų, (atsisakiau dėl viso reikalo brangumo), bet tada būtina išspręsti gerą oro pritekėjimą.

Naudojant minkšta šiltinimo medžiagą paliekant tarpą.
1. neišgaubiama difuzine ir kondencatas nenubega ant išilginių grebėstų. (bet čia dar priklauso kas per stogo danga kiek jo yra).
2. minkštoji šiltinimo medžiaga sausa labai gerai ventiliuojama kas svarbu.
Man atrodo, visi tie reikalai nelabai rūpi gamintojams, nes jie nieko naujo negalvoja, varo siaura linija.